Lukas investuoja: mano 2024 m. grąža – 16%

Susiskaičiavau 2024 m. investicinio portfelio rezultatus. Per praėjusius metus jis išaugo nuo 21.336,82 Eur iki 25.739,68 Eur.

Primenu, kad 2018 m. pabaigoje startavau su 10.000 Eur pradine suma ir 100 Eur kasmėnesinėmis įmokomis.

Kokie buvo 2024 m. man finansų rinkose?

Skaičiuodamas grąžą, turiu atsižvelgti į kasmėnesines 100 Eur įmokas.

Tam puikiai pasitarnauja formulė XIRR excelyje, padedanti apskaičiuoti grąžą tuo atveju, kai per periodą yra pinigų srautai.

Taigi su jos pagalba susiskaičiuoju 16,02% grąžą per 2024 m.

16% skamba neblogai ir gerokai viršija siekiamą ilgametę vidutinę 10% grąžą. Bet rezultatą būtina vertinti kontekste alternatyvų. S&P 500 pernai pakilo daugiau kaip 23%, pasaulio akcijų indeksas MSCI ACWI – daugiau kaip 16%. Čia yra JAV doleriais. Man, kaip euriniam investuotojui, pernykštė grąža būtų buvusi dar kokiais 5–6 procentiniais punktais didesnė dėl euro nuvertėjimo JAV dolerio atžvilgiu.

Bet fonas jau padeda geriau įsivertinti, kaip mano portfeliui sekėsi pernai.

Ne pirmus metus portfelio metinius rezultatus vertinu lygindamas ne su pasaulinių indeksų pokyčiais, bet su vienu paprasčiausių ir pigiausių investavimo būdų man, kaip mažmeninukui iš Lietuvos, – pasaulio akcijų investiciniu fondu „Swedbank Robur Access Edge Global“.

Įsivertinu, kokia būtų metų pabaigoje sukaupta suma, jeigu jų pradžioje sumerkiu visą portfelį į šio fondo vienetus ir paskui kiekvieno mėnesio pirmą dieną įsigyju fondo vienetų dar už 100 Eur. Metų pabaigoje susumuotą rezultatą įvertinu ta pačia metodika su ta pačia XIRR formule.

Taigi, šio fondo vienetų vertė per praėjusius metus pakilo 24,08%. Mano grąža, jeigu būčiau kiekvieno mėnesio pradžioje pirkęs vienetų po 100 Eur, būtų netgi 25,2%!

Įspūdinga. Įspūdingas ir atotrūkis tarp savomis pastangomis susigeneruotų 16% ir be pastangų, nieko nemąstant sugeneruotų 25%.

Panagrinėkime, kas lėmė tokį rezultatą ir atsilikimą.

Priežastys labai panašios kaip ir 2023 metais. 

Pernai didžiausią grąžą nešė JAV akcijos, tad daugiausiai priaugo tiems, kurie investavo tiesiogiai tik į JAV akcijas arba į pasaulio akcijų fondus ar ETF’us, kuriuose didžiausią dalį, kone 70%, sudaro JAV įmonių vertybiniai popieriai. Mano portfelyje JAV akcijos („Berkshire Hathaway“, „Barrick Gold“, „Meta Platforms“ ir „Microsoft“) tesudaro kiek daugiau kaip penktadalį.

Na o JAV akcijų, arba S&P 500 indekso, didžiąją dalį prieaugio sunešė Nuostabusis septynetas iš „Nvidia“, „Meta Platforms“, „Tesla“, „Amazon“, „Alphabet“, „Apple“, „Microsoft“.

Mano portfelyje iš šių akcijų tebuvo dvi – „Meta Platforms“, paaugusi daugiau kaip 70%, ir silpniausiai iš septyneto pasirodžiusi „Microsoft“ su 15% prieaugiu. O nebuvo karščiausios dirbtinio intelekto akcijos „Nvidia“, kuri per metus pabrango daugiau kaip 180%.

Kodėl neturiu užtektinai JAV akcijų ir viso Nuostabiojo septyneto? Matyt, ne mano nervams šitokiais tempais augančios kainos. Nors pagal amžių lyg ir turėčiau leisti sau prisiimti daugiau rizikos. Bet dabar, po dviejų iš eilės metų, kai JAV akcijos kilo po daugiau kaip 20%, man dar sunkiau būtų prisiversti jas pirkti. Na, nebent po stiprios korekcijos.

Kita priežastis – grynųjų stabdis. Nors metus užbaigiau praktiškai jų neturėdamas (su vos 180 Eur), didžiąją metų dalį grynųjų pozicija būdavo apie 2.000 Eur, arba 9–10% nuo viso portfelio. Turiu prisipažinti, nesugebu komfortabiliai jaustis, neturėdamas likvidumo atsargos. Taigi esu linkęs susimokėti už prabangą turėti kiek grynųjų. Pasitaiko progų, kai jie praverčia, kaip antai nutiko su „Novo Nordisk“ akcijomis, kurių įsigijau per akcijų nuosmukį 20%.

Rezultatui stipriai atsiliepė ir pamėgtos vietinės aukšto pajamingumo obligacijos su 9–11% palūkanomis. Bendrą portfelio rezultatą augino iš šių obligacijų atkeliaujančios metinės, pusmetinės, ketvirtinės palūkanos. Tai yra didelės, mano siekiamą ilgalaikę vidutinę metinę grąžą atitinkančios palūkanos, tačiau – mažesnės už pasaulio akcijų, tiksliau – Nuostabiojo septyneto, akcijų pasirodymą.

Be to, dėl tų pačių obligacijų baltiškos investicijos viršija daugiau kaip 40% portfelio. Čia neblogai pasirodė Šiaulių bankas, bet jis turėjo kompensuoti lėtą „Ignitis grupės“ augimą, „Grigeo“ pigimą, taip ir niekaip neateinantį „Baltic Horizon Fund“ vienetų, kurių irgi turiu, atsigavimą.

Tačiau nežadu atsisakyti vietinių investicijų ir mestis į, tikiu, nuvažiavusį JAV ir Nuostabiojo septyneto akcijų traukinį. Mane įtikina analitikų optimizmas dėl šių metų Baltijos biržos akcijų perspektyvų.

Praėjusių metų 16% rezultatas vidutinę portfelio metinę grąžą, matuojant nuo 2018 m. rudens, padidino nuo 6,8% iki 8,4% ir dar labiau priartino prie siektinos 10% ilgametės metinės grąžos.

Minėtą ilgametį žemą vidurkį lemia tai, kad projektas startavo man, nepatyrusiam, labai lėtai ir baikščiai investuojant pradinius 10.000 Eur, dėl ko rezultatus pirmuosius kelerius metus stabdė didelė grynųjų atsarga.

Taigi metinius rezultatus priimu kaip paskatinimą toliau mokytis ir siekti geresnių rezultatų. To linkiu ir jums 2025 m.