Pirmas istorijoje „Bolt“ įsigijimas: bijodama „Uber“, danų kompanija norėjo parduoti europiečiams

„Viggo“ ir „Bolt“ susijungimas. „Viggo“ nuotr.

Nuo 2013 m. veikianti Estijos mobilumo bendrovė „Bolt“ skelbia apie savo pirmąjį istorijoje įsigijimą. Už neskelbiamą sumą pirkdama Danijos bendrovę „Viggo“, „Bolt“ taps lydere Kopenhagoje ir Orhuse. Danų platformos savininkų sprendimas parduoti verslą – ne atsitiktinis.

Po to, kai sausį amerikiečių pavėžėjimo paslaugų milžinė „Uber“ grįžo į Danijos sostinę Kopenhagą, kovo 24 d., pirmadienį, atėjo Europos verslo atsakas – vietos pavėžėjimo bendrovė „Viggo“ paskelbė, kad įmonė parduota „Uber“ konkurentui „Bolt“.

„Viggo“ valdo kiek daugiau nei 300 elektromobilių ir turi 500 vairuotojų. Jie ir „Viggo“ IT platforma dabar prisijungia prie Estijoje registruotos „Bolt“, kuri veikia daugiau nei 50 šalių ir 600 miestų.

Be „Viggo“ įsigijimo, „Bolt“ taip pat užmezga partnerystę su taksi kompanija „Taxi 4x27“. Pasak bendrovės, susitarimas paverčia „Bolt“ rinkos lyderiu didžiausiuose šalies miestuose, kur įmonė taip pat planuoja toliau plėstis.

„Viggo“ įsigijimas ir partnerystė su „Taxi 4x27“ padarys mus taksi rinkos lyderiais Kopenhagoje ir Orhuse“, – leidiniui „Borsen“ komentuoja Jensas Ohgrenas, „Bolt“ atstovas žiniasklaidai.

Pardavimą paskatino „Uber“

„Viggo“ atsiradimas ir pardavimas yra susijęs su „Uber“ planais.

Kai 2017 m. „Uber“ – po didelės politinės sumaišties – pasitraukė iš Danijos, pasak „Viggo“ įkūrėjų Patricko Pereiros Nielseno ir Kennetho Herschelio, atsirado spraga, kurią turėjo užpildyti pavėžėjimo paslauga „Viggo“.

„Uber“ grįžtant į Kopenhagą, „Viggo“ verslo kelionė taip pat baigiasi, sako K. Herschelis, bendrovėje einantis generalinio direktoriaus pareigas.

Pasak jo, gatvėse vėl pasirodysiant „Uber“ automobiliams, atsiranda didelė konkurencija dėl klientų, o tam reikia „raumenų“ ir kapitalo tokiu lygiu, kuriuo Danijos „Viggo“ negali konkuruoti.

„Žinojome, kad teks konkuruoti su „Uber“, kuri atrodys kitaip, nei buvome įpratę. Taigi pradėjome žiūrėti, ką įmanoma padaryti“, – „Borsen“ pasakoja K. Herschelis.

Įmonės įkūrėjai dialogą su „Bolt“ palaikė nuo rudens. Šalys pirkimo kainos neatskleidžia.

„Mes pasirinkome „Bolt“, nes norime savo organizaciją ir vairuotojus pervesti į laiminčią komandą. Bet mums taip pat buvo svarbu parduoti Europos žaidėjui“, – sakė K. Herschelis.

Jis, kartu su P. P. Nielsenu turi maždaug pusę „Viggo“ akcijų. Markas Mourieras, didžiausios Danijos automobilių pramonės įmonės „Semler“ savininkas, yra antras pagal dydį akcininkas.

Du „Viggo“ įkūrėjai iš pardavimo gautas pajamas panaudos tolesnėms investicijoms į verslo padalinį „Stella“, kuris iki šiol vadinosi „ViggoEnergy“. „Stella“ kuria įkrovimo sprendimus komerciniams autoparkams.

Danijos ginčas su „Uber“

„Uber“ veikla Danijoje nuo pat pradžių buvo prieštaringa.

Kritikai kaltino „Uber“ socialiniu dempingu ir nesąžiningų žaidimo sąlygų sukūrimu, o „Uber“ ir jos šalininkai kritikavo šalies taksi įstatymą. Kaare Nielsen, buvusi „Uber“ politinė patarėja, tvarką vadino „pasityčiojimu iš vartotojų“ ir rašė, kad ji buvo palanki „nusistovėjusiai taksi pramonei, kuriai būdingas monopolis, aukštos kainos ir prastas aptarnavimas“.

Kai 2017 m. buvo pakeistas taksi įstatymas, „Uber“ pasitraukė iš Danijos rinkos. Bet tik sumokėjus 25 mln. DKK (3,35 mln. Eur dabartiniu kursu) baudą už taksi įstatymo pažeidimus.

Dabar „Uber“ grįžo su kitokiu veiklos modeliu, ir, pasak Mauritzo Schonnefeldo, „Uber“ Šiaurės Europos direktoriaus, Danijoje bendrovė mato „didelį potencialą“.

„Uber“ iš šalies pasitraukė po to, kai 2017 m. balandį buvo priimti nauji įstatymai, vežėjams iškėlę nemažai reikalavimų, kurių „Uber“ neatitiko. Pavyzdžiui, paslaugas teikiantiems vairuotojams savo automobiliuose privaloma turėti taksometrus.

Šį reikalavimą amerikiečių kompanija dabar įgyvendina sutarusi su Danijos taksi bendrove „Drivr“. Klientui įsijungus „Uber“ programėle ir užsakius vairuotoją, „Drivr“ atsiųs reguliarius taksi, atitinkančius Danijos įstatymus.