Išnuomoti „Air Baltic“ lėktuvai bus panaudoti Urugvajaus nacionalinėms oro linijoms kurti

Nauja Urugvajaus nacionalinė oro transporto bendrovė vadinsis „Sociedad Uruguaya de Aviacion“ (SUA), ji aptarnaus vietinius ir tarptautinius skrydžius iš bazės sostinėje Montevidėjuje į kitas Pietų Amerikos šalis.

Apie naują vežėją buvo žinoma iš anksto, tačiau oficialus naujų oro linijų planų pristatymas įvyko antradienį Montevidėjo tarptautiniame Carrasco oro uoste. Tarp naujųjų oro linijų ir „Air Baltic“ planuojama sudaryti nuomos su įgula sutartį (angl. wet-lease), o veiklą pradėti iki šių metų pabaigos.

SUA generalinis direktorius Antonio Rama pristatymo metu teigė, kad šiuo metu vyksta bendrovės kapitalizacijos procesas, kuris užtruks apie du mėnesius. Po to bus siekiama gauti reikalingus leidimus ir sertifikatus.

Latvijos naujienų agentūrai LETA „Air Baltic“ atstovai nurodė, jog bedradarbiavimas įsigalios nuo 2025 m. spalio mėnesio ir galios žiemos sezono metu, panaudojant „airBaltic“ orlaivius, kurie šiuo metu nėra visiškai užpildyti. Naujoji bendradarbiavimo sutartis nenumato jokių pokyčių esamame „airBaltic“ maršrutų tinkle, pabrėžė oro bendrovės atstovai.

Nors naujosios oro linijos laikomos nacionalinėmis, nemažai kapitalo jau investavo privatūs asmenys iš Saudo Arabijos, skelbia žiniasklaida. Kaip nurodo vietos portalas montevideo.com.uy, SUA šiuo metu taip pat deramasi su neįvardintais Jungtinių Valstijų investuotojais.

Naujosios oro transporto bendrovės atėjimas reikštų Urugvajaus nacionalinės oro transporto bendrovės atgimimą ir galimybę pakeisti regiono aviacijos sektorių, rašo „Simple Flying“. Ši nedidelė Pietų Amerikos valstybė savo nacionalinį vežėją „Pluma“ turėjo nuo 1951 m., kai privatizavo dar 1936 m. įkurtas oro linijas iki 2012 m.

Pranešama, kad iš pradžių orlaivių parką su įgula sudarytų šeši iš „Air Baltic“ išsinuomoti „Airbus A220-300“ orlaiviai, kurie bus pristatyti per 18 mėnesių. Per kitus trejus metus planuojama išplėsti SUA parką iki dešimties orlaivių.

„Air Baltic“ iš viso turi 49 lėktuvus, tačiau iki 2029 m. nuosekliai planuoja jį plėsti iki 100. Iš turimų lėktuvų šiais metais piko metu klientams planuojama nuomoti 21 orlaivį.

Latvių bendrovės vadovas jau turėjo teisintis

„Air Baltic“ nuomojamų lėktuvų klausimas Latvijoje ir Baltijos šalyse jau buvo keltas šį mėnesį. 

Sausio 2 d. „Air Baltic“ pranešė, kad yra priversta atšaukti 19 vasaros sezonui suplanuotų maršrutų, kurie turėjo apimti 4.670 skrydžių iš visų savo 2025 m. vasaros sezono bazių. Jais turėjo būti skraidinama 67.000 keliautojų.

Priežastimi įvardintas variklių gamintojo „Pratt&Whitney“ negalėjimas laiku įvykdyti techninės priežiūros įsipareigojimų, todėl dalis turimų lėktuvų iki šiol negali būti naudojami.

Daugiausiai skrydžių buvo atšaukta iš Rygos, todėl oro linijas valdančios Latvijos institucijos nebuvo patenkintos.

Kasparas Briškenas, Latvijos susisiekimo ministras, priminė, kad „Air Baltic“ vadovybė, įskaitant  Martiną Gaussą, valdybos pirmininką, bei Klavą Vaską, stebėtojų tarybos pirmininką, privalo vykdyti duotus pažadus pritraukti 300 mln. Eur verslo plano įgyvendinimui ir užtikrinti, kad bendrovės veikla „atitiktų Latvijos valstybės ir keleivių interesus“. Tad sprendimas atšaukti skrydžius, pasak susisiekimo ministro, yra kategoriškai nepriimtinas. 

Viešojoje erdvėje taip pat buvo svarstoma, kodėl trūkstant lėktuvų savoms reikmėms, bendrovė juos nuomoja tokioms kompanijoms kaip vokiečių aviacijos gigantė „Lufthansa“.

Latvijos ekonomikos ministras Viktoras Valainis pažymėjo, kad „Air Baltic“ vadovybė prieš išnuomodama bendrovės orlaivius kitoms aviakompanijoms privalėjo užtikrinti, kad jos naudojamų lėktuvų parkas būtų veikiantis ir pakankamas.

2024 m. rugsėjį buvo pranešta, kad Vokietijos ir Latvijos bendrovės pasirašė iki 2027 m. pabaigos galiosiančią sutartį, leisiančią „Lufthansai“ išsinuomoti iki 21 lėktuvo vasaros sezonu ir 5 lėktuvus žiemos.

Kalbėdamas su tiek su Latvijos, tiek su Lietuvos nacionaliniais transliuotojais, M. Gaussas nurodė, kad jau išnuomotų lėktuvų panaudojimas savoms reikmėms nutraukiant sutartis užtrauktų dideles baudas.

„Atsakymas labai paprastas – mūsų verslo modelis turi 2 dalis: reguliarius skrydžius ir orlaivių nuomą. Mes nuomojame orlaivius kitoms aviakompanijoms pagal ilgalaikes sutartis. Pasiimti lėktuvų negalime, nes sutartyje numatytos baudos. Baudos yra gana didelės, ypač mūsų atveju, kai lėktuvo nuoma siekia trejus metus“, – interviu LRT nurodė jis.

Tuo tarpu Latvijos nacionaliniam transliuotojui jis sakė, kad „vien tik skraidymas į Rygą ir iš jos „2025 m. neveikia“, bei prisiminė bankrutavusias Lietuvos ir Estijos oro linijas.

Nors galiausiai M. Gaussas savo kėdėje liko, bendrovės sprendimas atšaukti skrydžius nepraėjo be pokyčių – sausio viduryje apie pasitraukimą iš bendrovės stebėtojų tarybos paskelbė trys jos nariai.