ES planuoja subsidijas elektromobiliams, „Tesla“ ir BMW padavė Bendriją į teismą

Teresa Ribera, už žaliąjį kursą atsakinga Europos Komisijos vykdomoji viceprezidentė, Davoso ekonomikos forume leidiniui „Financial Times“ (FT) nurodė, kad Bendrijos politikai kuria programą, kaip padėti nukentėjusiems žemyno automobilių gamintojams ir padidinti elektromobilių paklausą.

Naujasis modelis būtų taikomas europiniu, o ne nacionaliniu mastu. Šiuo metu nemažai šalių siūlo įvairių subsidijų elektromobiliams įsigyti, tačiau jų pobūdis skiriasi. Pavyzdžiui, Lietuvoje privatiems asmenims už naują grynąjį elektromobilį kompensuojami 5.000 Eur, už naudotą – 2.500 Eur, o, pavyzdžiui, Airijoje kompensuojama iki 3.500 Eur už naują automobilį. Jis turi kainuoti daugiau nei 18.000 Eur. Kai kurios ES šalys apskritai nesiūlo jokių subsidijų.

Vis dėlto vienas didžiausių iššūkių Briuseliui bus rasti schemą, kuri atitiktų Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) taisykles ir kartu užkirstų kelią šias subsidijas gauti kinų gamintojams. Jų dalis Europos elektromobilių segmente sparčiai auga. 

T. Ribera FT taip pat nurodė nesutinkanti, kad reikėtų pavėlinti 2035 m. terminą – nuo šios datos ES neturėtų būti parduodami automobiliai su vidaus degimo varikliais. Politikė motyvavo, kad automobilių gamintojai nori „nuspėjamumo ir skaidrumo“. Nepaisant to, ši industrija gali tikėtis lankstumo kalbant apie nepasiektus metinius elektromobilių pardavimo tikslus – šiuo metu bent 20% parduodamų transporto priemonių turi būti elektrinės, kad būtų išvengta baudų. Šis tikslas kelia nemažai sunkumų, nes 2024 m. Europoje elektromobiliai sudarys vos 13% visų parduotų naujų transporto priemonių.

EK viceprezidentė leidiniui taip pat sakė esanti atvira galimybei išplėsti technologijų perdavimo reikalavimus užsienio automobilių gamintojams, norintiems steigti gamyklas ES. Praėjusiais metais ES vadovai pareiškė, kad iš užsienio bendrovių, gavusių ES dotacijas akumuliatoriams kurti, reikalaus dalintis kai kuriomis technologijomis su vietos partneriais. Prieš kelis dešimtmečius panašius reikalavimus ten besikuriantiems Europos automobilių gamintojams įvedė Kinija.

Dėl tarifų pyksta ir „Tesla“ su BMW

Bandymas apsaugoti Europos rinką nuo sparčiausiai pasaulyje elektromobilius gaminančios Kinijos įvedant tarifus sukėlė ne tik Pekino pyktį.

Tarifai buvo įvesti 2024 m. spalį po to, kai, atlikus antisubsidijų tyrimą, buvo padaryta išvada, kad dėl Pekino teikiamos valstybės paramos nesąžiningai mažinamos Kinijos elektromobilių gamintojų kainos.

Kaip pirmadienį pranešė „Bloomberg“, dėl šių tarifų į teismą Europos Komisiją padavė BMW ir „Tesla“. 

„Tesla“ automobilius Europos rinkai gamina būtent Kinijoje. Įvedant tarifus, buvo nustatyti skirtingi dydžiai, priklausomai nuo gamintojo, – štai „Tesla“ sulaukė 7,8%. BMW, kuri elektrinius „Mini Cooper“ ir „Mini Aceman“ taip pat gamina Kinijoje, importas į ES buvo paveiktas 20,7% tarifo. 

Kiek anksčiau, praėjusį ketvirtadienį, išaiškėjo, kad Komisiją į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą padavė Kinijos elektromobilių gamintojai BYD, „Geely“ ir SAIC.

BMW savo pareiškime teigė, kad ES muitai baterijomis varomoms transporto priemonėms „nestiprina Europos gamintojų konkurencingumo“, o „kenkia pasauliniu mastu veikiančių bendrovių verslo modeliui“ ir „riboja elektrinių automobilių tiekimą Europos klientams, todėl gali net sulėtinti transporto sektoriaus anglies dioksido išmetimo mažinimą“, – nurodo „Bloomberg“.

Vokiečių bendrovė taip pat tvirtino, kad geriausia išeitis būtų vengti tokio prekybos konflikto, kur visos pusės galiausiai pralaimi. 

Tiek prieš tarifų įsigaliojimą, tiek dabar ES ir Kinija vykdė derybas dėl bendro modelio, kuris galėtų pakeisti tarifus. Tačiau kol kas šios diskusijos nėra vaisingos.

Iš Kinijos importuojamiems elektromobiliams galioja ir bendras 10% importo tarifas, tad kartu su naujaisiais tarifais didžiausias muitas gali siekti iki 45% – toks galioja SAIC atveju. Spalį taip pat įvesti tarifai BYD (17%) ir „Geely“ (18,8%) elektromobiliams.

Kiniški automobiliai ateina į Lietuvą

Galima būtų pagalvoti, kai tai blogiausias laikas kiniškiems gamintojams savo produkciją pristatyti Europos rinkoms, tačiau realūs pavyzdžiai rodo ką kita. Pirmadienį pranešta, kad į Lietuvą ateina didžiausias pasaulio elektromobilių gamintojas BYD.

Tarptautinė automobilių prekybos kompanija „Inchcape“ Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje per šiuos metus atidarys po BYD saloną. Lietuvos vartotojams ji pardavinės penkių modelių automobilius. Be Lietuvos, „Inchcape“ platina BYD elektromobilius ir kitose ES šalyse: Belgijoje, Liuksemburge, Estijoje. 

Aurimas Tamašauskas, „Inchcape“ vadovas Lietuvoje, VŽ nurodė, kad pirmieji metai bus skirti naujam prekių ženklui įvesti į rinką ir tinklo plėtrai. Paklaustas, kaip šių automobilių kainą gali paveikti gamintojui taikomi muitai, A. Tamašauskas per daug nesiplėtė – anot jo, įmonė sieks, kad Lietuvos rinkoje BYD produktai „būtų patrauklūs klientams ir kaina atitiktų gaunamą vertę“.

Kai kurie kinų gamintojai į Lietuvą atėjo anksčiau, be to, jiems papildomi tarifai nėra taikomi. Kaip jau skelbėme, prieš metus Kinijos koncerno „Great Wall Motors“ (GWM) atstovu Lietuvoje tapo oficialus „Subaru“ atstovas Lietuvoje UAB JMA centras. Jie pristatė nedidelį miesto automobilį „GWM Ora 03“.

Žiemą taip pat skelbta, kad UAB „Kokybiški Auto“ („A1 Motors“) pradėjo pardavinėti NIO elektromobilius.

BYD nėra vienintelis ES tarifų paveiktas į Lietuvą atėjęs elektromobilių gamintojas. 

Rudenį skelbta, kad į Lietuvą ateina jau minėta „Tesla“. Iš pradžių rugsėjį atidaryta laikina (pop up) parduotuvė Vilniaus „Akropolyje“, o vėliau pranešta apie „Teslos“ salono atidarymą Trakų Vokėje.

Kompanija Lietuvoje taip pat įvardijo pirmąją oficialią serviso paslaugų tiekėją UAB „TS Vilnius“ – iki tol artimiausias oficialus salonas buvo tik Lenkijoje. Salono atidarymas surengtas gruodžio viduryje.

„Teslos“ atėjimas į Lietuvą tikriausiai neturėtų stebinti – „Regitros“ duomenimis, „Tesla“ kartu su „Volkswagen“ buvo mėgstamiausi lietuvių elektromobiliai 2024 m.

Šių markių automobiliais Lietuvoje važinėja po 3.000 entuziastų. Populiarumu šiek tiek nusileidžia „Nissan“, kurių elektromobilių šalyje yra šiek tiek daugiau nei 2.000. Panašus skaičius yra ir BMW bei „Volvo“ markės vairuotojų. 

Kinų gamintojams dar reikės pasistengti norint įsilieti į elektromobilių rinką, kur karaliauja senas automobilių gamybos tradicijas turinčios šalys. „Regitros“ duomenimis, šiuo metu net 35% elektromobilių Lietuvoje yra vokiečių gamybos. Japonijos ir JAV rinkose pagaminti elektromobiliai sudaro po beveik 18% visų įvežtų į Lietuvą elektromobilių. Toliau rikiuojasi Pietų Korėja, Švedija, Prancūzija.

Lietuvoje labiausiai daugėja naudotų elektromobilių registracijų. Per praėjusius metus jų skaičius išaugo 54% – nuo 4.565 iki 7.062 vnt. Naujų elektromobilių parkas paaugo vos 10% – nuo 3.116 iki 3.440 vnt.