A. Žabolio įmonė įsigijo 60% autobusų bendrovės TOKS akcijų, suplanavo investicijų

Tokį įsigijimą dar pavasarį palaimino Konkurencijos taryba, konstatavusi, kad dėl numatomos vykdyti koncentracijos nebus sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis arba itin apribota konkurencija atitinkamose rinkose. Oficialus akcijų įsigijimas įregistruotas pačioje 2024 m. pabaigoje.

„C Company“ yra kontroliuojančioji bendrovė, su kuria susijusios įmonės investuoja į energetikos objektus, nekilnojamąjį turtą, elektroninės prekybos, mobiliųjų programėlių, naujų finansinių technologijų vystymą, taip pat – į finansų sektoriaus įmones Lietuvoje ir užsienyje, užsiima investicijų valdymu, konsultuoja ir prižiūri verslą, teikia finansines konsultacijas. 

Jos įkūrėjas ir naudos gavėjas yra Alvydas Žabolis.

Šiemet investuos 15 mln. Eur, plės parką

Kaip „Verslo žinioms“ atsiųstame komentare teigė Valentinas Belousovas, investicijų grupės „Žabolis ir partneriai“ partneris, įsigijimu siekiama tęsti su klimato kaita susijusias investicijas.

TOKS šiais metais planuoja 15 mln. Eur investicijas į autobusų parko plėtrą ir infrastruktūrą Klaipėdoje. Šiuo metu eksploatuojama virš 90 autobusų, o metų pabaigoje bendrovė parką planuoja išplėsti iki maždaug 150 transporto priemonių.

„Norime konsoliduoti Šiaurės šalių viešojo transporto sektorių, investuoti į netaršaus viešojo transporto infrastruktūrą ir taip dar labiau mažinti neigiamą poveikį klimatui. Dabar, kai Europos Sąjungos valstybių narių prioritetas teikiamas Bendrijos saugumui, privačių investicijų vaidmuo tampa dar svarbesnis norint tęsti ilgalaikius klimato kaitos mažinimo įsipareigojimus“, – nurodoma V. Belousovo komentare.

Arūnas Indrašius, TOKS vadovas, teigė, kad ilgalaikė bendrovės vizija yra prisidėti prie „tvaresnio ir aplinkai draugiškesnio viešojo transporto tinklo kūrimo“, dekarbonizavimo (CO2 emisijų mažinimo).

Likusios 40% TOKS akcijų priklauso UAB „Nordic Minds“, kurią kontroliuoja Nemunas Dagilis.

Su kontroliuojančiąja bendrove „Nordic Minds“ susijusios įmonės gamina baldų komponentus, užsiima siuntų ir tarpmiestinių keleivių pervežimu, mikroautobusų, autobusų nuoma, autobusų pardavimu, teikia techninę pagalbą kelyje, remonto dirbtuvių, transporto parkavimo, reklamos paslaugas.

Antra pagal dydį įmonė segmente

UAB Tolimojo keleivinio transporto kompanija įkurta 1996 m. Ilgus metus ją valdė verslininkų Paleičikų šeima – nuo 2004 m. Ivanas Paleičikas, buvusios „Lukoil Baltijos“ įkūrėjas, UAB „Vaizga“ akcininkas, ją perleido sūnui Andrejui Paleičikui.

2014 m. įmonę ketino įsigyti dabartinė didžiausia konkurentė UAB „Kautra“, tačiau Konkurencijos taryba po preliminaraus vertinimo nustatė, kad koncentracija galėtų sustiprinti dominuojamą padėtį arba itin apriboti konkurenciją. „Kautra“ savo planų atsisakė.

2015 m. 100% bendrovės akcijų per UAB „Keina“ (vėliau perleista „Nordic Minds“) įsigijo N. Dagilis.

Išskyrus pandeminį laikotarpį, pastaruosius metus bendrovė veikė sėkmingai – 2023 m. uždirbta 3,64 mln. Eur grynojo pelno, 2022 m. – 1,9 mln. Eur.

Nurodoma, kad, be keleivių vežimo, TOKS užsiima technine pagalba kelyje ir remonto dirbtuvių paslaugomis, transporto parkavimo paslaugomis, reklama ant autobusų ir Vilniaus autobusų stotyje.

„Kautros“ vadovas pažymi rinkos iššūkius 

Lietuvos transporto saugos administracijos duomenimis, TOKS yra antroji pagal dydį tarpmiestinio susisiekimo sektoriaus žaidėja po bendrovės „Kautra“, 2023 m. pervežusi 17% visų keleivių. „Kautra“ pergabeno 40%.

Linas Skardžiukas, „Kautros“ generalinis direktorius, prisiminęs apie jo paties įmonės ankstesnius planus įsigyti TOKS, „Verslo žinioms“ sakė, kad geriausiai įsigijimo perspektyvą mato naujieji savininkai.

„Galiu tik palinkėti sėkmės šitame darbe, kuris yra aktualus viešajam sektoriui. Žinant, kas darosi dabar, kai tas sektorius labai stipriai traukiasi, ne tik verslo, bet ir socialine prasme, taip pat susisiekimo, ypač su nutolusiais miesteliais, kaimeliais, kur verslo pelningumo prasme nieko nėra. Tai labai priklausys nuo bendrosios valstybės politikos“, – kalbėjo jis.

Pašnekovas referavo į 2023 m. įvykdytą tolimojo susisiekimo autobusų rinkos liberalizavimo reformą, dėl kurios ietis jau ne pirmus metus laužė vežėjai ir Lietuvos transporto saugos administracija. Pernai rudenį Valstybės kontrolė pastebėjo, kad atlaisvintomis sąlygomis į segmentą atėjo tik vienas naujas vežėjas, o bendras maršrutų skaičius susitraukė. 

Pati rinka po pandemijos dar neatsigavo: 2019 m. per metus tarpmiestiniu transportu pervežta apie 7,4 mln. keleivių, o po COVID-19 jų srautas jau trečius metus strigęs ties 5 mln. keleivių riba.

„Visąlaik sekame rinką, nemiegosime, reikia tiesiog žiūrėti situaciją. O situacija priklauso nuo bendros būklės. Konkurencija kokia buvo, tokia ir išlieka – gal nauji akcininkai galvos apie kokius naujus sektorius? Sunku pasakyti. Mes nedramatizuojame, nes rinka visąlaik duodavo naujienų, nebūtinai iš konkurentų pusės“, – paklaustas, ar nesijaudina dėl padidėsiančios konkurencijos, sakė L. Skardžiukas.