E. Sabutis: per 3–4 m. išasfaltavus numatytus žvyrkelius, šį klausimą būtų galima pamiršti ilgam

Eugenijus Sabutis, paskirtasis susisiekimo ministras. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Šią savaitę susisiekimo ministru tapsiančio socialdemokrato Eugenijaus Sabučio per kadenciją turės nuveikti nemažai darbų– prižiūrėti, kad „Rail Baltica“ statybos įsibėgėtų ir nestrigtų, pagaliau įvesti elektroninės kelių rinkliavos (e.tollingo) informacinę sistemą, remontuoti itin prastos būklės kelius, asfaltuoti žvyrkelius, plėsti tarpmiestinį susisiekimą traukiniais ir autobusais. „Verslo žinioms“ politikas papasakojo apie kiekvieną iš numatytų užduočių bei pasiuntė žinutę tiems susisiekimo sektoriams, kurie pastarosiomis savaitėmis buvo aptarinėjami mažiau.

Interviu žiniasklaidai E. Sabutis yra ne kartą pabrėžęs, kad artėjančios kadencijos prioritetas neabejotinai bus kelių, kurių bent 40% yra blogos būklės, remontas.

„Kadangi kažkiek metų neskyrėme tinkamo finansavimo, reiškia tas procentas vis blogėja ir blogėja, todėl turime skirti daugiau negu prieš tai. Jeigu to nedarysime, tai bet kuri Vyriausybė ir bet kuris ministras bus blogas, nieko nežinantis, nesuprantantis. Aš nuo pirmos dienos sakiau ir sakysiu iki paskutinės, kad šitoje vietoje pagrindinis klausimas yra finansavimas. Jeigu nėra finansavimo, jokia politika čia nepadės. Būk dešinys, kairys, kuo tu nori būk, keliui nesvarbu. Jis bet kuriuo atveju anksčiau ar vėliau pareikalaus remonto“, – kalbėjo politikas.

Automobilių kelių, tiltų, viadukų infrastruktūrai finansuoti bus kuriamas ir naujas kelių fondas, o bendra suma kadencijos pabaigoje galėtų pasiekti 1,2 mlrd. Eur per metus. Tačiau iki tol gali tekti skirstyti prioritetus – investicijų laukia ir žvyrkeliai, kurių asfaltavimas įrašytas ir į būsimą Vyriausybės programą. Kaip vieną iš prioritetų tai yra nurodęs ir prezidentas Gitanas Nausėda.

Eugenijus Sabutis, susisiekimo ministras. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

E. Sabutis sako, kad žvyrkelių programą įgyvendinus vienu užmoju, procesas būtų skaidresnis, valstybė sutaupytų ir laiko, ir lėšų kelių priežiūrai, o finansuoti ją būtų galima skolinantis. Visgi kol kas aiškus tik pats prioritetas, o kokiu būdu tokią programą vykdyti ir kaip gauti daugiau finansavimo, ministerijai dar reikės išsirinkti.

„Galim įlįsti į detales, kaip asfaltuoti ir panašiai. Kai kurie būdai pigesni, kiti brangesni. Tai nėra taip svarbu, bet galbūt būtų pagunda padaryti ir kitokiu būdu. Tai yra vienas iš svarstomų teorinių būdų – galbūt pasiskolinti, tarkime, pusę milijardo eurų ir per 3-4 metus tiesiog pabaigti žvyrkelių asfaltavimą ir juos pamiršti. Tada iš kelių fondo atitinkamai perskaičiuoti sumą ir skirti kelių priežiūrai. Ir viskas, šitą klausimą pamiršti, uždaryti, dėti į stalčių. Yra pora kelių, bet jais bet kuriuo atveju reikia judėti“, – nurodė E. Sabutis.

Būsimasis ministras pripažino, kad jo stiprybė yra kelių infrastruktūra ir ne į visų ministerijos kuruojamų sričių veiklas jis jau spėjęs įsigilinti. Paklaustas apie Klaipėdos uostą, kuris po rinkimų tarsi liko antrame plane, E. Sabutis pasiuntė žinutę tiek jam, tiek kitiems sektoriams – jei matysis, kad sektoriuje radikalių politinių reformų nereikia, pagrindinė ministerijos užduotis bus tiesiog netrukdyti dirbti.