Latvijos vyriausybė sutarė „Rail Baltica“ tiesimą per Rygą atidėti vėlesniam laikui

Rygos miesto vaizdai. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Antradienį posėdžiavusi Latvijos Vyriausybė „konceptualiai“ sutarė, kad projekto išlaidos turėtų būti kuo labiau apkarpytos ir kad Ryga kol kas nebus įtraukta į prioritetinį maršrutą, nurodo Latvijos nacionalinis transliuotojas lsm.lv. Naujai Rygoje statomos Centrinė ir oro uosto stotys kol kas bus sujungtos „rusiškos“ vėžės geležinkeliu, o pirmąja statoma „Rail Baltica“ jungtimi Latvijoje turėtų tapti atkarpa Lietuvos siena-Misa.

Kaip nurodo lsm.lv, vyriausybė „konceptualiai“ pritarė idėjai prioriteto tvarka nutiesti pagrindinę „Rail Baltica“ liniją nuo Lietuvos sienos iki Estijos sienos, pradedant Lietuvos sienos-Misos ruožo statybos darbais ir juos nuosekliai tęsti pagal turimas lėšas.

Vyriausybė taip pat pasiekė susitarimą, kad naujose Rygos tarptautinėse stotyse – pietinėje Rygos centrinėje stotyje ir Rygos oro uoste – vykdomi statybos darbai bus užbaigti tiek, kiek reikia, kad abi keleivines stotis būtų galima naudoti esamiems 1520 mm vėžės (vadinamoji „rusiška“ vėžė, naudojama buvusiose SSRS šalyse) keleiviniams traukiniams.

Oro uostas su Imantos stotimi Vakarinėje Rygos dalyje pirmiausia taip pat bus sujungtas nauja 1520 mm vėže.

Tai reikštų, kad „Rail Baltica“ greitieji traukiniai artimiausiais metais į Latvijos sostinę neatvyks. Tokiu atveju, keleiviai iš Rygos tarptautinių stočių tarptautinę „Rail Baltica“ liniją, galėtų pasiekti dabartiniais, 1520 mm vėžei tinkamais traukiniais, rašo lsm.lv.

Antradienio posėdyje Latvijos Susisiekimo ministerija parengė informacinį pranešimą „Dėl „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimo scenarijaus Latvijos teritorijoje“, kuriame nurodoma, jog pirmuoju etapu būtų tiesiama vienguba geležinkelio vežė – vietoje planuotos dvigubos – nuo Lietuvos iki Estijos sienos, taip pat sukurta Europos standartinio vėžės pločio geležinkelio (1435 mm) jungtis su viena iš dviejų naujai statomų Rygos tarptautinių stočių – Rygos centrine geležinkelio stotimi arba Rygos oro uosto stotimi. Visgi išsamiai jo išnagrinėti nespėta.

Pagal pirminį planą, pilnas „Rail Baltica“ projektas visose trijose Baltijos šalyse turėjo būti baigtas iki 2025 m. pabaigos.

Kaip 2025 m. birželį nurodė bendrą ataskaitą parengę Estijos, Latvijos ir Lietuvos aukščiausiųjų audito institucijų atstovai „Rail Baltica“ projekto numatoma kaina per septynerius metus išaugo keturis kartus.

Institucijų vertinimu, norint visiškai užbaigti „Rail Baltica“ projektą, reikia papildomų 19 mlrd. Eur. Atsižvelgiant į naujausius kiekvienos šalies projektų biudžetus ir jau skirtus pinigus, Estijoje reikia 2,7 mlrd., Latvijoje – 7,6 mlrd., Lietuvoje – 8,7 mlrd. Eur.

Bendras „Rail Baltica“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.

Latvijoje „Rail Baltica“ projekto kontūrai aiškiausiai matomi Rygoje, kur vyksta darbai dviejose tarptautinėse stotyse, ruošiamasi tilto per Dauguvą statybai. Oficialiai taip pat rašoma, kad linijos tiesimas prie Lietuvos sienos jau prasidėjo, tačiau realiai situacija yra „kitokia“, pastebi lsm.lv žurnalistai.