Didinamas Lietuvos oro uostų įstatinis kapitalas, paviešinti 6 naujai planuojami maršrutai

Įstatinio kapitalo didinimui iš Susisiekimo ministerijai skirtų biudžeto asignavimų trečiadienį posėdyje pritarė Vyriausybė. 

LOU įstatinis kapitalas šiemet didinamas jau antrą kartą: papildomas 5 mln. Eur įnašas buvo skirtas birželį. Susisiekimo ministerija nurodo, kad, be naujo maršruto Vilnius–Madridas, kuriam ieškoma vežėjo, susisiekimo tinklas pagal rizikos pasidalijimo modelį bus plečiamas dar šešiomis kryptimis.

Artimiausiais metais planuojama skelbti konkursus dėl reguliariųjų skrydžių tarp Vilniaus ir Tel Avivo, Ženevos, Štutgarto bei Geteborgo oro uostų, taip pat tarp Kauno ir Varšuvos bei tarp Palangos ir Hamburgo.

Rizikos pasidalijimo modelis tarp privataus vežėjo ir valstybės remiasi principu, jog pradžioje tam tikrą laikotarpį atliekami investiciniai mokėjimai, padedant projektui įsibėgėti ir padėti pačioje pradžioje didesnius kaštus patiriančiai skrydžių kompanijai. O vėliau, kai projektas įsibėgėja ir vežėjas pasiekia tam tikrą savo pajamų lygį, jis pradeda grąžinti atgal dalį savo uždirbtų pajamų. Pasak ministerijos, toks modelis leidžia vykdyti pelningus ilgalaikius bendrus verslo planus, todėl tai nėra subsidija ar tiesioginė dotacija verslui.

Pažymėtina, kad iki šiol pagal tokį modelį buvo vykdomi tik skrydžiai iš Vilniaus oro uosto. Lėktuvai skraidė į Londono Sitį („LOT Polish Airlines“), Lisaboną, Hamburgą ir Duisburgą („airBaltic“). 

„Rizikos pasidalijimo modelis leidžia plėtoti Lietuvai svarbias naujas skrydžių kryptis ir pasiūlyti patogias jungtis su svarbiausiais tranzitiniais oro uostais. Dabar pagal šį modelį vyksta 4 reguliarūs skrydžių maršrutai, toliau eilėje laukia JAV, Madridas, Tel Avivas, Ženeva ir kiti svarbūs aviaciniai centrai. Bus dedamos pastangos sukurti dar patogesnes jungtis su strategine partnere Vokietija ne tik iš Vilniaus, bet ir kitų šalies miestų“, – pranešime cituojamas Marius Skuodis, susisiekimo ministras.

Kandidatas į susisiekimo ministrus žada praktikos nesiaurinti

Rizikos pasidalijimo modelis Lietuvoje pirmąkart pritaikytas dar 2019 m. gegužę, sujungiant Vilniaus ir Londono Sičio oro uostą.

Tokia praktika pasirinkta siekiant gerinti Lietuvos pasiekiamumą ir buvo matoma kaip efektyvesnė alternatyva nei savų oro linijų steigimas. Šių metų pradžioje M. Skuodis prasitarė, jog Lietuva galbūt galėtų įsigyti Latvijos vyriausybei priklausančių oro linijų „Air Baltic“ akcijų ir tokiu būdu gerinti savo pasiekiamumą.

Vis dėlto daugiau detalių apie tai neskelbta, latvių bendrovė vis dar nėra pareiškusi ketinimo vykdyti savo išankstinį akcijų platinimą (IPO), o galimybe tapti strateginiu „Air Baltic“ investuotoju, verslo naujienų portalo „Bloomberg“ šaltinių duomenimis, domisi vokiečių aviacijos milžinė „Lufthansa“.

Seimo rinkimus laimėjus opozicinėms partijoms, savo programose aviacijai neskyrusioms praktiškai jokio dėmesio, „Air Baltic“ akcijų įsigijimo klausimas greičiausiai gali būti užmirštas.

„Verslo žinioms“ apie tai pasiteiravus realiausiu kandidatu į susisiekimo ministrus įvardijamo Seimo nario socialdemokrato Eugenijaus Sabučio, jis teigė, kad tęs jau pradėtus projektus, ypatingai kelių infrastruktūros srityje. „Air Baltic“ akcijų įsigijimą jis priskyrė prie „fantastinių“ projektų, leisdamas suprasti, kad tikėtis to Vyriausybės darbotvarkėje būtų sunkoka.

Visgi paklaustas apie rizikos pasidalijimo modelio plėtrą, Seimo narys nurodė, kad jo ateitis bus vertinama per ekonominę atsipirkimo prizmę.

„Tikrai ne siaurinamas, o ar plečiamas, man asmeniškai reikia įsigilinti – kiek tai kainuoja, kiek lemia papildomų bonusų valstybei ir jos gyventojams. Bet, jei tai duoda papildomą efektą ir tas efektas bendrąja susisiekimo prasme yra geras, teigiamai vertinamas, neįsivaizduoju, kaip būtų galima to atsisakyti“, – „Verslo žinioms“ kalbėjo E. Sabutis.