Ministerija: „Rail Baltica“ jungtis tarp Latvijos ir Estijos 2030 m. gali nebūti užbaigta
Kaip rašo Latvijos nacionalinio transliuotojo puslapis lsm.lv, planas kaip „Rail Baltica“ bus plėtojama pirmuoju etapu, pateiktas derinti su kitomis ministerijomis.
Latvijos Susisiekimo ministerija siūlo nutiesti viengubą „europinę“ (1435 mm) vėžę nuo Lietuvos sienos iki Estijos, pradedant nuo atkarpos Lietuvos siena-Misa (upė netoli Rygos), atsižvelgiant į turimą finansavimą. Taip pat siūloma perskirsčius transporto sektoriui skirtas ES lėšas, užbaigti dviejų Rygos tarptautinių stočių – Rygos oro uosto ir Rygos centrinės geležinkelio stoties pietinės dalies – darbus, kad jos pradėtų veikti.
Latviai norėtų nutiesti naują „rusišką“ vėžę (1520 mm) nuo miesto vakaruose esančios Imantos stoties iki Rygos oro uosto. Tuomet tarp centro ir oro uosto galėtų kursuoti „Škoda“ elektriniai traukiniai, dar prieš nutiesiant „Rail Baltica“, o Rygos oro uostas būtų integruotas į esamą geležinkelių tinklą.
Nuo birželio mėnesio Latvijos Susisiekimo ministerija ieško sprendimų, kaip padaryti Rygą pravažiuojamą europine vėže, tačiau sprendimas iki šiol nerastas.
Plane Latvijos ministerija siūlo pastatyti bent keturias regionines stotis – Salacgryvos, Skultės dvaro, Salaspilio/Daugavkrastų, Bauskės, infrastruktūros priežiūros punktus Iecavoje ir Skultėje, eismo valdymo centrą ir privažiuojamąjį kelią būsimam Salaspilio krovinių terminalui, rašo lsm.lv.
Nors pirmajame etape pirmenybė teikiama jungčiai nuo Estijos sienos iki Lietuvos sienos, šiuo metu nėra jokių garantijų, kad bėgiai į Estiją gali būti nutiesti, pripažino susisiekimo ministras Kasparas Briškensas.
„To turime siekti ir dėl to turime kovoti. Todėl derybos dėl Europos Sąjungos daugiamečio biudžeto mums yra kritiškai svarbios. Užsienio reikalų ministerija jau pradėjo koordinuoti nacionalinės pozicijos rengimo darbus. Čia turėsime stovėti petys į petį su Lietuvos ir Estijos kolegomis, kovodami už tai, kad „Rail Baltica“ projektas gautų kuo didesnį finansavimą iš kito septynerių metų ES biudžeto, nuo kurio priklausys, kokiu greičiu galėsime judėti į šiaurę, tačiau kartu ši tarpvalstybinė jungtis yra ir Estijos, ir Lietuvos prioritetas“, – sakė K. Briškensas.
Paklaustas, kiek tikėtina, kad projektas nebus įgyvendintas, jis pažymėjo, kad to reikėtų klausti Latvijos diplomatinės tarnybos arba Finansų ministerijos, „kokie yra mūsų lūkesčiai šiose daugiametėse Europos Sąjungos derybose dėl biudžeto“, rašo lsm.lv.
Latvija su Estija turi vieną geležinkelio jungtį ties pasienyje esančiu Valkos-Valgos dvimiesčiu, iš kur traukiniai toliau gali važiuoti į Taliną per rytinę šalies pusę. Tačiau tarptautinis maršrutas tarp Rygos ir antro pagal dydį Latvijos miesto Tartu, šį rudenį buvo atidėtas nukeltas neribotam laikui, kadangi Latvija nesertifikavo Estijos vežėjo „Elron“ traukinių. Į Valgos stotį atvažiuojančių ir iš jos išvažiuojančių Estijos ir Latvijos traukinių tvarkaraščiai šiuo metu nėra suderinti.
„Rail Baltica“ būtų tiesiama vakarinėje šalies pusėje, stengiantis išlaikyti kiek įmanoma tiesesnę liniją nuo Rygos iki Talino, pravažiuojant per penktą didžiausią Estijos miestą Pernu.
Kaip anksčiau rašė „Verslo žinios“, valstybinė „Rail Baltica“ projektą koordinuojanti Estijos įmonė „Rail Baltic Estonia“, spalį paskelbė svarbų infrastruktūros konkursą dėl vėžės tiesimo per visą šalies teritoriją. Bendra jo vertė siekia 932 mln. Eur.
