„Laivės“ 15 metų sukaktį ženklina malonūs pokyčiai
„Laivės“ veikla – kelionių keltais organizavimas ir prekyba keltų bilietais. Visi 15 sezonų buvo skirtingi, sako įmonės vadovė: „Buvo laikas, kai augome, plėtėmės ir prisiimdavome didesnę riziką. Dabar rizikuojame mažiau, o tiems, su kuo dirbame, skiriame visą savo energiją, žinias ir dėmesį. Dar vienas mūsų prioritetas – darbuotojų saugumas. Nežinia, kas laukia rytoj, todėl siekiame užtikrinti jiems stabilumą ir saugumą. Tikiuosi, kad ir šešioliktąjį sezoną pasitiksime tvirtai, pasitikėdami savimi.“
Atsakydama į klausimą, kokia strategija padeda užtikrinti sėkmingą veiklą, nepaisant įvairių sukrėtimų, N. Grišonaitė nustebina: „Mes turbūt niekad neturėjome konkrečios strategijos. Mūsų darbas – toks dinamiškas, kad bet kokias strategijas gali nubraukti naujai sutiktas klientas, naujas kelionės tikslas, nauji pageidavimai arba taisyklės.“
Individuali įmonė – ne taip dažnai pasitaikanti verslo forma. Pasak N. Grišonaitės, toks pasirinkimas atspindi jos pasiryžimą dirbti dėl įmonės tiek, kiek reikia, kad bendrovė išliktų stabili ir turėtų gerą reputaciją.
„Dažnai sau primenu, kodėl įkūriau šią įmonę. Žmonės tikėjo manimi, aš – jais. Jei įmonei nutiktų kažkas blogo, jausčiausi atsakinga už tuos, kurie manimi pasitikėjo ir palaikė. Tai labai svarbūs moraliniai įsipareigojimai“, - pasakoja vadovė.
Daugiau galimybių iš Klaipėdos
IĮ „Laivė“ 15 metų organizuoja keliones keltais, bet N. Grišonaitė su keltų bilietais dirba dar gerokai ilgiau. Visą šį laiką populiariausios kelionių keltais kryptys buvo į Švediją ir iš Švedijos, toliau rikiuojasi Suomija, Vokietija. Praėjusią vasarą labai populiari kryptis buvo Švedijos Gotlando sala, šiemet keleiviai susidomėjo šiaurine Suomijos dalimi, Islandija. Rudenėjant žvejai traukia į Alandų salas. Anksčiau visus metus buvo mėgstami trumpi kruizai Ryga-Stokholmas, tačiau ši kryptis per pandemiją nunyko.
„Žmonės klausinėja apie šią kryptį, taigi mes jiems turime malonią naujieną – minikruizas iš Klaipėdos. Klaipėda turi du naujus modernius keltus, kuriais galima tikrai šauniai pakeliauti ir pamatyti pietų Švediją“, - pasakoja „Laivės“ vadovė. O variantas besiilgintiems Stokholmo – keliauti iki Talino ir tuomet apžiūrėti šį miestą iš jūros, keliantis į jį keltu archipelagu, apžiūrint pakeliui esančias salas.
embedgallery::https://foto.vz.lt/embed/2121?placement=
„Labai smagu, kad jau kelinti metai galime iš Klaipėdos uosto siūlyti kelias keltų kompanijas. Klaipėdos uostas stiprina savo konkurencingumą, palyginti su Latvijos uostais, tiek keliant keleivius, tiek krovininį transportą“, - pasidžiaugia N. Grišonaitė.
Technologijos nepakeis žmogaus
Kelionių organizavimo verslą keičia laikmetis – auga technologijų svarba, pasitelkiamas ir dirbtinis intelektas. „Naudojame visas technologijas, kurios mums padeda dirbti, nuo stiprių saugos sistemų iki naujausių apskaitos programų ir įvairių mokėjimo būdų taikymo. Vis dėlto mūsų versle technologijos nepakeis žmogaus“, - įsitikinusi N. Grišonaitė.
Kartais žmonės automatizuotais būdais įsigyja bilietus ne ES registruotuose portaluose ir susiduria su informacijos stoka, jei kyla neaiškumų. „Kasdien sulaukiame žmonių, prašančių mūsų patarimo ar pagalbos, skambučių, nors jie nieko iš mūsų neįsigijo. Negalime leisti, kad mūsų pačių klientai kada nors taip blaškytųsi, todėl užtikriname žmogiško kontakto – gyvai, telefonu, elektroniniu paštu, žinutėmis – galimybę“, - paaiškina „Laivės“ vadovė.
Ji primena, kad Lietuvoje, palyginti su kitomis šalimis, turime tik nedidelį jūros ruožą, taigi daug dalykų, susijusių su jūra ar laivais, žmonėms atrodo paslaptinga, nepažinta.
„Mūsų biure yra knyga „Su jūra mes didesni“ – ji visada atversta. Joje sakoma, kad lietuviai vis dar eina prie jūros, o ne į jūrą, kaip šis posakis naudojamas kitomis kalbomis. Iš dalies dėl tos trumpos ir neišsamios pažinties su jūra mūsų žmonėms vis dar reikia nemažai pagalbos planuojant keliones. Dirbtinis intelektas tiesiog bejėgis prieš tokią mūsų patirtį“, – apibendrina N. Grišonaitė.
