VŽ rekomenduoja: renginiai savaitgalį

Vilniuje, „Litexpo“ parodų ir konferencijų centre, vyksta 24-oji Vilniaus knygų mugė. 

Mugės programoje – per 300 renginių, nuo susitikimų su Lietuvos ir užsienio autoriais iki koncertų savarankišku Knygų mugės renginiu tapusioje Muzikos salėje. 

Mugės rengėjai atkreipia dėmesį, kad šiemet daug dėmesio skirta knygos prieinamumui, tai reiškia, jog dalis renginių pritaikyti asmenims, turintiems negalią ar sutrikimą, tad bus verčiami į gestų kalbą, be to, pristatoma ne viena knyga, parašyta lengvai suprantama kalba, – tai knygos žmonėms, kuriems dėl įvairių priežasčių sunku suprasti sudėtingesnius tekstus. 

Kaip visada, iš Vilniaus katedros aikštės į „Litexpo“ rūmus kursuoja nemokamas autobusas, juo rengėjai siūlo galimybę išvengti varginančių laisvos vietos automobiliui paieškų prie „Litexpo“. 

VKM rengėjai primena, kad daugiausia lankytojų į ją atvyksta šeštadienį, sykiu kviečia bilietus įsigyti internetu, – mugės gerbėjai žino, kad laukiant popierinio bilieto prie kasos galima sugaišti pusvalandį ir ilgiau. 

Vilniaus knygų mugę organizuoja Lietuvos leidėjų asociacija, Lietuvos kultūros institutas bei Lietuvos parodų ir kongresų centras „Litexpo“. 

Vasario 24 d. 18.30 val. Vilniuje, Lukiškių aikštėje, prasidės solidarumo su Ukraina koncertas „Laisvė šviečia 2024. RADAROM!“, visuotinė tylos minutė ir paramos aukcionas. 

„Karas Ukrainoje tęsiasi jau dešimtmetį, žiaurioje jo stadijoje ukrainiečiai kovoja dvejus metus. Lietuviai, kaip niekas kitas, gerai supranta, kad Ukraina negali pralaimėti. Kovojančių ukrainiečių pergalė yra vienintelis būdas išsaugoti taiką pasaulyje. Ką mes galime čia padaryti? Kai tada, taip ir dabar, ir jau daugybę kartų, išeikime už Ukrainą. Susitikime Lukiškių aikštėje. Aukokime. Visi drauge apsaugokime Ukrainos karius. Tai Ukrainos ir mūsų laisvės, mūsų ateities klausimas“, – sako renginio organizatoriai. 

Prieš prasidedant renginiui, 18 val. iš Katedros aikštės į Lukiškių aikštę pajudės Ukrainos palaikymo eisena , 19 val. visuotine tylos minute bus pagerbti žuvusieji už Ukrainos ir mūsų laisvę. Daugiau informacijos – renginyje „Facebook“ paskyroje. 

Siekiant surinkti kuo didesnę paramos sumą, socialiniuose tinkluose rengiamas žinomų žmonių vertingų daiktų aukcionas. Jame galima įsigyti Dalios Grybauskaitės trispalvę, Valdo Adamkaus medalį su padėka, prof. Vytauto Landsbergio tautinę juostelę, Adolfo Ramanausko-Vanago šeimos aukcionui suteiktą jo paties pieštą politinę karikatūrą. 

Aukcionai vyksta čia.

Akciją rengia organizacija „Blue/Yellow“ kartu su LRT, „Laisvės TV“, „Stiprūs kartu“ bei žurnalistė Rita Miliūtė. 

Vasario 24 d. 19 val. Lietuvos nacionalinės filharmonijos scenoje su Nacionalinius simfoniniu orkestru grieš Fritzo Kreislerio smuikininkų konkurso nugalėtojas Guido Felipe Sant’Anna e Silva. 

Jaunajam brazilui Guido Felipe’i Sant’Annai e Silvai Tarptautinis austrų ir amerikiečių smuikininko ir kompozitoriaus Fritzo Kreislerio smuikininkų konkursas 2022-aisiais buvo lemtingas – laimėjus pirmąjį prizą, tuomet dar septyniolikmečiui atlikėjui atsivėrė plačios tarptautinės karjeros galimybės. Tais pačiais metais G. F. Sant’Annos e Silvos pasiekimus pastebėjo žurnalas „Forbes“ ir įtraukė jį į „30 under 30“ sąrašą, kuriame – daugiausiai pasiekę pasaulio jaunuoliai. 

Koncertui Lietuvoje G. F. Sant’Anna e Silva pasirinko Felixo Mendelssohno Koncertą smuikui ir orkestrui e-moll, smuiko repertuaro klasiką. 

Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro simfoninės muzikos programoje skambės dar du romantikų opusai – vokiečių romantinės operos pradininko Carlo Marios von Weberio operos „Laisvasis šaulys“ uvertiūra ir Franzo Schuberto Simfonija Nr. 5 B-dur – muzikinė miniatiūrų meistro aliuzija į Wolfgango Amadeus Mozarto simfoninę kūrybą. 

Koncertą diriguos Martynas Stakionis. 

Vasario 24 d. kūrybinė organizacija „Art Cue“ ir UAB „Vilniaus viešasis transportas“ rengia socialinės paramos akciją „Kita Stotelė – LAISVĖ!“. 

Vasario 24 d., prabėgus lygiai dviems metams nuo Rusijos invazijos į Ukrainą, 7-asis troleibusas su dviguba priekaba leisis į tradicinį maršrutą, tačiau su neįprasta kabina. Už jos atmosferą ir skambančią muziką bus atsakingi gerai žinomi bei dar kylantys elektroninės muzikos atlikėjai.

Muzikinė programa sudaryta bendradarbiaujant su sostinės naktinės kultūros vystytojais „Opium Club“, „Gallery 1986“, troleibuse skambės Ukrainos ir Lietuvos elektroninės muzikos atlikėjų kūryba. Renginio organizatoriai pakvietė didžėjus groti poromis, taip išreiškiant vienybę ir palaikymą – pečiais surems ukrainiečiai Andyma ir Plushka, lietuviai Ugne Sync ir Une bei V ir Vaiper Vitalijus.

Kelionės metu bus galima finansiškai paremti kovojančią Ukrainą. Maršrutas – 7-asis troleibusas (Pašilaičiai–Justiniškės–Žvėrynas–Stotis). Numatytas tvarkaraštis:

• Pirmasis 7-ojo troleibuso koncerto maršrutas prasideda Pašilaičiuose, Skalvių žiede – 15.06 val. 
• Antrasis 7-ojo troleibuso koncerto maršrutas prasideda Pašilaičiuose, Skalvių žiede – 16.36 val.. 
• Trečiasis 7-ojo troleibuso koncerto maršutas prasidės Pašilaičiuose, Skalvių žiede – 18.08 ir 19.24 grįžta atgal į Skalvių žiedą. 

MO muziejuje Vilniuje eksponuojama nauja interaktyvi instaliacija, kviečianti tyrinėti savo emocijas.                 

Naujos didžiosios parodos atidarymui šiuo metu besirengiantis MO muziejus greta vaikams skirtos mažosios parodos „Troleibuso ūsai“ kviečia patyrinėti hole įkurdintą instaliaciją „Įkūnytos emocijos“. 

Instaliacijos ašis – įspūdingų matmenų kabantys medžiaginiai tūriai (idėjos ir koncepcijos autoriai – dizaino bei patyriminių erdvių studija „DADADA“). Tūrių viduje skamba garso menininko Boguszo Tworeko sukurtos dvi skirtingos garso kompozicijos – lankytojai kviečiami įsitaisyti po tūriais, jas išklausyti ir per kitus edukacinius elementus reflektuoti garso bei tūrių sukurtą patirtį. 

 Garsą ir pojūčius jungiantis projektas skirtas tiek suaugusiems, tiek vaikams: 4–8 metų muziejaus lankytojų laukia interaktyvi viktorina. Atliekant įvairaus pobūdžio užduotis liečiamajame ekrane, koncentruojamasi į emocinį intelektą lavinančias užduotis. 

Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2) 23 d. vakarą atidaroma Yevhen Titov (????? ?i???) nuotraukų paroda „NElaimingų Naujųjų metų!“. 

2023 ir 2024 m. sandūroje Rusijos ginkluotosios pajėgos apšaudė Charkivo miesto centrą (Ukraina) raketomis. Ši paroda – pastarųjų įvykių liudijimas. 

Parodos autorius Yevhen Titov (g. 1973 m.) – fotografas, filmų kūrėjas, žurnalistas. Baigė Charkivo nacionalinį universitetą, fizikos, astronomijos specializaciją. Kaip fotografas bei filmų kūrėjas, autorius dirbo teatre. 2016 m. dalyvavo tarptautiniame filmų festivalyje „CDIFF“. Jo darbai publikuoti „Contact Quarterly“ ir kituose žurnaluose, skirtuose šokiui ir psichologijai. Nuo ginkluoto konflikto tarp Rusijos ir Ukrainos pajėgų pradžios, jis dirba kaip karo žurnalistas ir siunčia užfiksuotą medžiagą užsienio naujienų agentūroms „Reuters“, „Associated Press“, „Agence France-Presse“, „Anadolu Agency“ ir kt. 2022 m. Y. Titov Prancūzijos televizijai „ARTE“ sukūrė dokumentinį filmą „Ukraina: fotografas kare“ („Ukraine: A Photographer in Wartime“). 2023 m. Vienoje (Austrija) surengta jo personalinė paroda „Files of Routine Action. Body of War“.

Paroda veiks iki kovo 7 dienos. 

Vasario 28, 29 d. Vilniaus senajame teatre – Jokūbo Brazio „Kaligulos“ pagal Albert?o Camus pjesę premjera. 

„Mane traukia tyrinėti egzistencinės baimės, beviltiškumo ir beprotybės grimztį. Pragaras, kurį kuria Kaligula, yra pasipriešinimas neišvengiamybei. Kaip išlaikyti pusiausvyrą tarp byrančio pasaulio ir bejėgio žmogaus? Analizuoju egzistencinės baimės prigimtį. Kaligula – tai odė nerimui“, – sako režisierius Jokūbas Brazys. 

J. Brazys – jaunosios kartos teatro režisierius, Oskaro Koršunovo bei Eimunto Nekrošiaus mokinys, 2021 m. baigė režisūros studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Sukūrė spektaklius pagal Moliere’o pjesę „Mizantropas“, Williamo Shakespeare’o „Makbetas“, Antono Čechovo „Žuvėdra“, Peterio Shafferio „Equus“, Agotos Kristof „Storas sąsiuvinis“ ir kt.

Spektaklis vaidinamas lietuvių kalba. 

Kaune, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, veikia paroda „Geltona moteris. Antano Samuolio (1899–1942) retrospektyva ir inspiracijos“, skirta dailininko 125-osioms gimimo metinėms. 

Tokia išsami paroda, skirta vieno žymiausių Lietuvos XX a. pradžios menininkui Antanui Samuoliui, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje rengiama po 25-ies metų pertraukos. Joje eksponuojami 45 Samuolio kūriniai, surinkti iš įvairių muziejų bei privačių kolekcijų. Parodos artefaktus skolino devynios atminties institucijos, privatūs muziejai MO, „Tartle“, galerija „The Room“, privatūs kolekcininkai, per tris dešimtis menininkų ar jų šeimų. Nacionalinė dailės galerija Vilniuje sutiko paskolinti savo nuolatinės ekspozicijos pažibą – „Baltąją obelį“.

A. Samuolis aktyviai kūrė apie septynerius metus, mirė jaunas, jo darbų yra išlikę nedaug. Tačiau jo kūryba padarė neįtikėtinai didelę įtaką kelioms menininkų kartoms ir vis tebėra jų inspiracijos šaltinis.

Parodoje pristatoma ir šiuolaikinių menininkų kūryba, kurią įkvėpė ikoninis Samuolio paveikslas „Geltona moteris“. Pasak Dainos Kamarauskienės, Nacionalinio M. K. Čiurlionio muziejaus direktorės, šiai egzotiško grožio moteriai, kuri tapo visiems gerai pažįstamo portreto modeliu, skirta parodos dalis, kurioje bus atsakyta į klausimus: kas ji, kaip susiklostė jos gyvenimas, kokia neįtikėtinai įdomia veikla ji užsiėmė. Į klausimus padės atsakyti ne tik fotodokumentika, bet ir jos asmeniniai daiktai bei kūriniai. O greta – 42 menininkai pristato tiesiogines sąsajas arba tolimesnes šio paveikslo parafrazes. Atskiroje erdvėje eksponuojama Audriaus Novicko instaliacija „Moteris, padalinta pusiau“ (2015 / 2024).

Vilniuje, Valdovų rūmų muziejuje, veikia XX a. valstybingumo istorijai skirta paroda „Baltijos valstybių laisvės simboliai 1918–1940 m. Lietuva, Latvija, Estija“.

Pirmą kartą vienoje vietoje – originalios Latvijos ir Estijos prezidentų grandinės, Vytauto Didžiojo ordinas su aukso grandine, kitų to meto žymių Europos šalių politikų pagerbimo bei įvertinimo valstybiniai ženklai – ordinai, medaliai, žvaigždės ir kiti apdovanojimai. 

Parodoje – apie 800 artefaktų. Apdovanojimų istorija tampriai susijusi su juos gavusiais žmonėmis, kurie 1918 m. siekė Lietuvos, Latvijos ar Estijos laisvės. Parodos vitrinos švyti apdovanojimų prabanga, ikonografinė medžiaga liudija tragišką kovotojų likimą užėjus sovietų okupacijai. Už kiekvieno apdovanojimo – daugybė netikėtų pasakojimų. 

Kiekvieną vasario savaitgalį, o šis – paskutinis, Vilniaus savivaldybės iniciatyva vykstanti akcija „Su-menėk“ kviečia išlįsti iš namų ir nemokamu viešuoju transportu pasinerti į šiuolaikinio meno kelionę, vieną po kitos aplankant meno galerijas.

Penktąjį kartą vykstančios iniciatyvos šūkis – „Tiek meno, kad kažkas tikrai prilips“, šiemet prie jos prisijungė Vlado Vildžiūno galerija, Lietuvos žydų kultūros ir tapatybės muziejus, Audriaus Gražio meno galerija, „Ideas Block – Kompresorinė“, Energetikos ir technikos muziejus, Vilniaus miesto rotušė bei galerijos „Drifts“, „MOrka“ ir „T.2“. 

Pirmojoje iniciatyvoje 2019 m. dalyvavo 17, 2020 m. – 25, grįžus po pandeminės pertraukos 2022 m. – 31, 2023 m. – 41, o šiemet – 47 meno įstaigos. 

Kaip ir įprastai, miestiečius ir miesto svečius po šiuolaikinio meno įstaigas Vilniuje nemokamai veža specialus, „Su-menėk“ ženklu pažymėtas autobusas.