Medžioklė – kaip loterijos bilietas: nusiperki ir lauki

Gediminas Vaitiekūnas, VšĮ „GV muziejus“, įkūrėjas, mecenatas. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

„Medžioklėje nebūtinai reikia iššauti. Daug laiko pragyvenu sodyboje, miške. Važinėju po mišką, žiūriu pėdas, žiūriu, ką žvėrys valgė, ko nevalgė, kur miškus kerta, kur nekerta. Tai irgi medžioklės dalis“, – sako Gediminas Vaitiekūnas, VšĮ „GV muziejus“, įkūrėjas, Lietuvos medžiotojų draugijos vadovas, verslininkas ir mecenatas. VŽ jis pasakojo apie medžioklės ypatumus tolimose šalyse, trofėjų gabenimą į Lietuvą ir savo kuriamą Gamtos muziejų. Neapsieita ir be aktualijų – tarp dangaus ir žemės kabančių Medžioklės įstatymo pataisų.

podcast::5eaKmqEF

Nuo jų ir pradėjome. Su G. Vaitiekūnu pirmąsyk kalbėjomės gruodį, kai Seimas pritarė Medžioklės įstatymo pataisoms, kuriomis leista naudoti naktinio matymo prietaisus medžiojant tam tikrus laukinius žvėris. Neilgai trukus, prezidentas Gitanas Nausėda grąžino Seimui pakartotinai jas svarstyti. Dabar, paprašytas įvertinti „visą šį reikalą“, VŽ pašnekovas sako, kad ir jis pats, ir didžioji dalis medžiotojų bendruomenės „labiausiai pyksta ir yra įsižeidę ne dėl to, kad kas nors leidžia ar neleidžia, tai – valdžios reikalas“.