VŽ rekomenduoja: renginiai savaitgalį

Kaune siaučia 14-oji Kauno bienalė, pristatanti jungtinę parodą „Artumo geografija“ (Long-distance Friendships), Japonijos ir Lietuvos šiuolaikinės tekstilės meno parodą „Restart“, parodą Raudondvario menų inkubatoriuje ir plačią edukacinę programą. 

16 d. 17 val. Raudondvario menų inkubatoriuje atidaroma dar viena bienalę lydinti paroda „Vieta bendruomenei, bendruomenė vietai“. Jos kuratorės Neringa Kulik ir Brigita Bareikytė sako, kad miestą ar miestelį apibūdina ne tik jame esantys pastatai, atviros ir privačios erdvės, parkai ir takai, bet ir žmonių santykis su jais – tai yra tai, kaip erdvėje esantys žmonės bendrauja vieni su kitais. Pasak kuratorių, „pagrindinis šios parodos tikslas – pasitelkiant kūrybinius metodus apmąstyti žmonių ir erdvės santykį: erdvės įtaką žmonėms ir žmonių įtaką erdvei“. 

Parodoje eksponuojami dešimties kylančių Europos menininkų kūriniai, įgyvendinti rezidencijose Lietuvoje, Lenkijoje, Italijoje ir Portugalijoje 2022–2023 m., ji veiks iki spalio 15 d. 

Antroji šiuolaikinio meno paroda, lydinti 14-ąją Kauno bienalę, – Japonijos ir Lietuvos šiuolaikinės tekstilės meno paroda „Restart“, rugsėjo 14 d. atidaryta Kauno paveikslų galerijoje (K. Donelaičio g. 16), ji veiks iki gruodžio 3 d. 

Be to, nuo rugsėjo 16 d. prasideda itin plati 14-osios Kauno bienalės edukacinė programa, kuri truks iki pat parodos pabaigos spalio 29-ąją. Europos Komisijos apdovanota kaip sėkmingiausias projektas lankytojų edukacijos srityje Europoje, Kauno bienalė šių metų edukacinę programą pradeda ekskursijomis suaugusiems ir jaunimui „Pašto keliais“, „Pasipriešinimo ženklai Kaune“, „Artumo geografija“, „Kauno bienalė „Parake“. 

Registruotis į ekskursijas čia. 

Daugiau apie bienalę čia. 

Rugsėjo 15–17 d. Vilniuje, Belmonto žirgyne, vyksta edukacinis renginys „Žirgų dienos 2023“. 

Programoje – Lietuvoje auginamų veislinių žirgų paroda, kumeliukų, kumelių ir eržilų vertinimai, parodomosios programos, pramogos. Ji skelbiama čia. 

VŽ podkastą su Almučiu Raila, Lietuvos arklių auginimo asociacijos prezidentu, ŽŪB „Vilniaus žirgynas“ vadovu, galima paklausyti čia. 

Rugsėjo 16, 17 d. OKT/Vilniaus miesto teatras pristato premjerą „Šuo ir beždžionė“. Spektaklį kultinio apsakymo motyvais režisavo estas Priitas Pedajas.

Vaidina Eglė Mikulionytė, Saulius Siparis ir Karolis Norvilas.   

„Vis dar sunku pasakyti, bet dirbant dėliojasi įvairios mintys. Prireikia visko, ką esi sukaupęs – filosofijos, įvairių knygų. Kadangi mėgstu tai, kas gyva, susidėlioti gali įvairiai. Spektaklis arba įvyksta, arba ne. Draugus paprastai kviečiu į kokį dešimtą spektaklį. O šis spektaklis – treniruotė, leidžianti mankštinti smegenėles. Kūnu mano amžiuje nieko nesudominsi, specialiais triukais taip pat nepapirksi. Man įdomu, kaip mąstoma“, – paklausta apie spektaklio radimąsi sakė Eglė Mikulionytė. 

Anot aktorės, šį spektaklį „verta suvokti remiantis egzistencialistine ir būties filosofija. Režisierius Priitas Pedajas sako, kad viskas labai paprasta, nieko nereikia daryti.  Bet iki to „nieko nereikia daryti“ – labai ilgas kelias“. 

Iki rugsėjo 17 d. Lietuvoje tęsiasi Europos paveldo dienos. Šių metų tema – „Gyvasis paveldas: meistriškumo laboratorija“, skirta atkreipti dėmesį į paveldo kūrėjus ir meistriškumo laboratoriją, veikiančią kultūros paveldo objektų kūrimo ir išsaugojimo procese. Europos paveldo dienos – kiekvieną rugsėjį vykstantys nemokami kultūros paveldo pažinimui skirti renginiai. Kasmet apie 200 organizatorių visoje Lietuvoje kviečia tyrinėti ir atrasti kasdienėje aplinkoje esantį kultūros paveldą.

Renginio programoje – pažintiniai pasivaikščiojimai, susitikimai su archeologais, tyrėjais, restauratoriais, architektais, menotyrininkais, istorikais, edukaciniai užsiėmimai ir kūrybinės dirbtuvės, galimybė patekti į įprastai lankytojams uždarus kultūros paveldo objektus, parodos ir konferencijos, dviračių žygiai ir žaidimai. 

Paveldo dienų renginiai nemokami, į kai kuriuos jų reikia registruotis. 

Vilniuje, Samuelio Bako muziejuje (Naugarduko g. 10) atidaryta Varšuvos geto muziejaus paroda „Gyvųjų miestas / Mirusiųjų miestas“. 

Robertas Wilczynskis, parodoje eksponuojamų nuotraukų autorius, dvigubos ekspozicijos technika susieja dabartinės Varšuvos vaizdus ir archyvines geto kalinių nuotraukas, taip perteikdamas ano laiko dramatizmą. Fotografijas papildo tekstai iš dienoraščių, prisiminimų, kitų šaltinių, jie atskleidžia 1940–1942 m. Varšuvos geto gyventojų kasdienybę, kančią ir žūtį.

Prieš Antrąjį pasaulinį karą Varšuvoje gyveno apie 1,3 mln. žmonių, iš kurių bene trečdalis buvo žydai. 1939-ųjų spalį vokiečiai pradėjo sistemingai persekioti žydus. Dar po metų Varšuvoje, 340 ha teritorijoje, buvo įkurtas žydų rajonas (getas), kurį nuo vadinamosios arijų dalies skyrė trijų metrų aukščio mūrinė siena.

Pasak parodos kuratoriaus, menotyrininko Pawelo Freuso, tai buvo didžiausias getas nacių okupuotuose Europos kraštuose, uždarymo dieną jame galėjo būti 400.000 žmonių.

2020 metais geto uždarymo 80-ąją sukaktį Varšuvos geto muziejus nusprendė paminėti R. Wilczynskio paroda, prieš tai fotografui pasiūlius darbuose naudoti muziejaus archyvo nuotraukas.

Varšuvos geto muziejaus paroda yra pirmasis renginys iš ciklo, kuriuo Vilniaus Gaono žydų muziejus mini rugsėjo 23-iąją, Vilniaus geto antinacistinio pasipriešinimo ir likvidavimo 80 metų sukaktį.

 Paroda veiks iki gruodžio vidurio.

Vilniuje, galerijoje „Vartai“ (Vilniaus g. 39), atidaryta Roberto Narkaus paroda „Pilnatis“. 

„Ši paroda turėjo vadintis „Torsas“ ir būti apie „Pekino bikini“ (Kinijoje populiari, nors oficialiai draudžiama, vyrų mados tendencija nešioti marškinėlius atidengiant pilvą), apie kintančius grožio idealus, six packus, viduramžio krizę ir ikebanos praktikas (nu ir dar apie savižudybių statistiką). Tačiau gaunasi kažkas kitko ir dabar paroda vadinasi „Pilnatis“. Mano tėvas kartais dėl mamos blogos nuotaikos epizodų kaltindavo pilnaties poveikį ir, rodos, taip tapau užprogramuotas ir aš – jautriai reaguoju į mėnulio ciklus, kartais tos reakcijos išvirsta į ūmius kūrybos priepuolius, kartais – į nepagrįstai audringus vakarėlius, iškrovas ar atradimus.

/.../ Parodos pagrindas – labai subjektyvios ir atsitiktinės juodai baltos tamsoje kuriamos fotogramos, virstančios ateities žemėlapiais, buitine magija, abstrakčiomis mokslinės fantastikos vizijomis. /.../ Kiekviena fotograma – truputį ženklas, truputį spėjimas, visada įvykis, akimirka“, – sako parodos autorius Robertas Narkus (g. 1983) – menininkas, eksperimentinių meno, vadybos ir maisto industrijos organizacijų (patafizikos institutas, menininkų dienos centras „Autarkia“, eksperimentinė inžinerijos stovykla „eeKūlgrinda“ ir restoranas „Delta mityba“) iniciatorius bei lyderis. 

R. Narkus atstovavo Lietuvai 59-ojoje Venecijos meno bienalėje 2022 m.

Dar daugiau Roberto Narkaus – Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda). Rugsėjo 16 d. 12 ir 14 val. čia rengiamos ekskursijos po jo solo parodą „Geras jausmas“. 

Ekskursijas ves Erik Vojevodin, Venecijos bienalėje padėjęs Robertui įgyvendinti projektą „Gut Feeling“. Pagrindinė jo užduotis buvo paviljono „įgyvinimas“, t. y. žmogiško kontakto sukūrimas per tam tikrus naratyvus ir santykį su žiūrovais. 

„Per ilgą atsiradimo procesą, gyvavimą Venecijoje ir tūkstančius ekskursijų, perkėlimą į Vilnių, o dabar ir į Klaipėdą, kūrinys vis gyvena; ir jis man vis dar yra gyvas ir pulsuoja – tai ir norisi perteikti žiūrovams“, – sako E. Vojevodin. 

Parodos kuratorė – Neringa Bumblienė, ji veiks iki spalio 15 d. 

Vilniuje, „Litexpo“ centre, atidaryta jaunųjų Ukrainos menininkų darbų paroda „Kartu į pergalę“. 

Joje eksponuojami keliolikos autorių darbai: daugiau nei pusšimtis skulptūrų ir dešimt tapybos darbų. Didžioji jų dalis sukurta per pastaruosius pusantrų metų, kai kuriems jų sukurti buvo panaudoti karo zonose rasti daiktai – susprogdintų kovos mašinų, ginklų likučiai, šovinių tūtos.

Parodą į Lietuvą atlydėjęs Romanas Turijus, jos kuratorius, žurnalistas ir meno vadybininkas, sako ypač norėjęs ją parodyti mūsų šalyje, nes Lietuva – viena iš aktyviausiai Ukrainą kovoje prieš Rusiją palaikančių šalių. 

„Parodos kūriniai atspindi, kokiomis nuotaikomis dabar gyvena Ukraina. Jie nėra pozityvūs ir pakylėjantys. Pagrindinė tema – mirtis. Mirtis, su kuria susiduriame kiekvieną dieną“, – sako R. Turijus. 

Mėnesio pabaigoje, parodai besibaigiant, „Litexpo“ bus surengtas aukcionas, pinigus už parduotus darbus gaus jų autoriai, dalis bus paaukota Ukrainos kariuomenei. 

Parodą „Litexpo“ kieme bei pirmuosiuose rūmuose galima apžiūrėti centro darbo valandomis – kasdien nuo 8 iki 19 val.

Ši paroda keliauja po Europą, kitą mėnesį ji bus eksponuojama Jungtinės Karalystės parlamente.  

Menininkas Tomas Martišauskis Šventosios gyvenvietės miške sukūrė įvietintą instaliaciją „Nusavinti“. Tai daugiau nei 150 pušų, kurių kamienai kalkių mišiniu nudažyti taip, kad žiūrint iš vieno taško matyti ištisinė horizonto linija. 

„Kurdamas svarsčiau apie erdvės prigimtį – kokia ji prieš mums į ją įžengiant ir kaip ją galime keisti savo veiksmais ir vaizduote. Mane įkvėpia vėjams pralaidūs, platūs, akimis tarsi neaprėpiami kraštovaizdžiai, todėl pagalvojau, kaip šį įspūdį perkelti į miško aplinką. Tiesa, ji savotiškai sukonstruota – po vienos iš audrų šios pušys buvo atsodintos, tad teritorija tarsi vėl buvo nusavinta žmogaus. Šiuo iliuziniu gestu nusavinu ir žmogų, kuris būdamas centre yra jame savotiškai įkalintas, dirbtiniu horizontu ir medžiais gali grožėtis tik per atstumą“, – pasakoja T. Martišauskis. 

Vilniuje, Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje (Arsenalo g. 3A), eksponuojami „Jaunojo dizainerio prizo“ finalistų darbai. 

Kasmetinis Vilniaus dailės akademijos (VDA) rengiamas konkursas skirtas atrasti perspektyviausius dizaino studentų baigiamuosius darbus. Šiemet jam buvo pateikta 90 paraiškų iš 10-ties Lietuvos ir užsienio aukštųjų mokyklų. 

Pradedančiųjų dizainerių darbai varžėsi penkiose kategorijose – produkto, komunikacijos, mados, interjero, dizaino ir dizaino tyrimų.

Parodoje eksponuojama 17 geriausių konkurso darbų, ji veiks iki spalio 7 d. 

Iki rugsėjo 24 d. Kaune vyksta didžiausias metų Kauno miesto kamerinio teatro renginys – teatro festivalis „Išeities taškas“. 

Pirmąjį festivalio savaitgalį, rugsėjo 15–17 d., VDU Botanikos sode veiks nemokama Meno ir mokslo laboratorijos instaliacija „Vegetacinė būklė“ (rež. N. Jasinskas), sukurta pagal M. Infantė pjėsę, parašytą iš augalo perspektyvos. Šeštadienio vakarą galima apsilankyti „No shoes“ teatro monospektaklyje „Avinai“ (rež. J. Tertelis), o sekmadienio popietę – pamatyti Valstybinio jaunimo teatro atvežtą, apie „šiaurės Jeruzalės“ žūtį pasakojantį, spektaklį „Dulkės“ (rež. J. Vinciūnas) bei Tautvydo Galkausko „How to swim“, kuriame iš principo Akmuo tiesiog mokosi plaukti. 

„Išeities taškas“ – įvairių Lietuvos teatrų, aktorių, režisierių ir teatro entuziastų mozaika, leidžianti per dvi savaites pamatyti, kaip ir apie ką kalba Lietuvos rytojaus scenos menininkų karta. 

Informacija ir programa – čia.