Kino festivalyje „Pirmoji banga“ – stiprios moterys

Louise Brooks. Kadras is? filmo „Praz?uvusios merginos dienoras?tis“.

Simboliška, kad kino festivalių maratoną Vilniuje pradeda seno gero kino festivalis „Pirmoji banga“. Šiemet jo rengėjai susitelkė į stiprių moterų – aktorių ir kino kūrėjų – temą.

Šią temą ekrane plėtos sekso deive vadinta amerikiečių aktorė ir dainininkė May West (1893–1980), iš vokiečių režisieriaus Fritzo Lango nebyliojo filmo „Metropolis“ (1927) pažįstama Brigitte Helm (1906–1996), amerikiečių aktorė ir šokėja Louise Brooks (1906–1985), palikusi įspaudą kino istorijoje dėl XX a. trečiajame dešimtmetyje nebyliajame kine suvaidintų „nepadoriai jausmingų“ herojų ir ikoniškos šukuosenos.

Į „Scanoramos“ satelitinio ankstyvojo kino festivalio „Pirmoji banga“ programą įtraukti ir italų legendos Elviros Notari bei prancūzų avangardinio kino kūrėjos Germaine Dulac filmai. Vienas jų, Elviros Notari „Mažutė“ („E piccerella“, 1922), ir atidarys „Pirmąją bangą“. Įdomu: filmą įgarsins tradicinės neapolietiškos muzikos grupė.

Pasak festivalio rengėjų, E. Notari be jokių išlygų galima vadinti viena svarbiausių XX a. pradžios Italijos kino asmenybių. Režisierė, aktorė, scenaristė, prodiuserė ir platintoja, ji sukūrė 60 ilgametražių ir šimtus vaidybinių filmų, sykiu vadovavo „Dora Film“, vienai didžiausių Italijos kino studijai.

Kadras is? filmo „Besis?ypsanti ponia Bede?“.

Mėgstantiems drąsias kinematografines formas festivalio rengėjai rekomenduoja prancūzų avangardinio kino pradininkės Germaine Dulac filmą „Besišypsanti ponia Bedė“ („La Souriante madame Beudet“, 1923), kuris laikomas vienu pirmųjų atvirai feministiniu filmu, ir neoficialiu jo tęsiniu vadinamą „Kvietimą į kelionę“ („L’Invitation au voyage“, 1927). Abu jie – apie moterų vidinį gyvenimą, jų svajones, apie laisvę ir seksualumą.

Vyriškąją kūrybos pusę atsvers šiemet šimtmetį švenčiantis Pero Lindbergo filmas „Nortulio šutvė“ („Norrtullsligan“, 1923), kuriam gyvai akompanuos pianistas, LMTA profesorius Petras Geniušas. Tai įstabus, laikmečiui nebūdingas kūrinys, fiksuojantis derybas dėl to, kas yra „moteriškos“ ar „vyriškos“ erdvės, ir šių erdvių ribų slinktį.

Prieštaringai vertinamos

Ypatingą dėmesį festivalio rengėjai šiemet skyrė amerikiečių aktorei Mae West. 2023 m. kino pasaulis mini 130-ąsias jos gimimo metines. M. West neatitiko tuometinių Holivudo standartų, buvo nuolat cenzūruojama, bet tai nesutrukdė jai tapti geriausiai apmokama XX a. ketvirtojo dešimtmečio aktore ir įkvėpti Salvadorą Dali.

Mae West. „Capital Pictures“ / „Scanpix“ nuotr.

Į festivalio programą įtraukti trys žymiausi, skandalingiausi ir įtakingiausi jos filmai: „Jos suvedžiotas“ („She Done Him Wrong“, 1933), „Aš nesu angelas“ („I‘m No Angel“, 1933) ir „Klondaiko Ani“ („Klondike Annie“, 1936), pastarasis bus rodomas iš 16 mm juostos.

Programoje – ir viena prieštaringiausių kino žvaigždžių Louise Brooks, nekentusi Holivudo ir niekada nesivarginusi skaityti filmų scenarijų. Neįprasto grožio aktorė nepabijojo spjauti į jos talento nevertinančias didžiąsias Holivudo kino studijas ir iškeliavo į Europą siekti karjeros aukštumų, kur per kelis metus suvaidino trijose sėkminguose filmuose Vokietijoje ir Prancūzijoje. Vieną iš jų – „Pražuvusios merginos dienoraštis“ („Tagebuch einer Verlorenen“, 1929), parodys „Pirmoji banga“ žiūrovai.

Pasak festivalio rengėjų, gavusi ikonišką roboto vaidmenį Fritzo Lango „Metropolyje“, paauglė Brigitte Helm per naktį tapo žvaigžde. Festivalyje bus parodyti du mažiau žinomi, tačiau vieni ryškiausių jos neilgos karjeros filmų: „Atlantida“ („L‘Atlantide“, 1932) ir Manolesku. Tarp gyvenimo ir mirties“ („Manolescu – Der Konig der Hochstapler“, 1929).

Pirmąja tikra kino žvaigžde kino istorikai vadina danų aktorę Astą Nielsen. Į programą įtraukti du jos filmai – „Kino primadona“ (Die FilmPrimadonna, 1913) ir „Biržos karalienė“ (Die Borsekonigin, 1918).

Ilgainiui A. Nielsen populiarumas pasiekė tokį mastą, kad imti gaminti jos vardo kvepalai, vienas Kelno restoranas gamino „Astos Nielsen sumuštinius“, o filmai, kuriuose ji vaidino, buvo reklamuojami kaip „Astos Nielsen filmai“.

Veimaro respublikos kino kūrybinę galią paliudys ir Waltą Disney‘ų įkvėpusios siluetinės animacijos pradininkės Lotter Reiniger šviežiai restauruotų ir pasaulyje beveik nerodytų trumpametražių filmų programa mažiesiems kino mylėtojams ir jų tėvams, rašoma pranešime spaudai.

Europos šalių kino forumo „Scanorama“ satelitinis renginys – ankstyvojo kino festivalis „Pirmoji banga“ – rugsėjo 7–10 d. vyks Vilniuje, „Skalvijos“ kino centre, jo programa čia.

Komentarai