Romoje aptikti dar vieni Antikos griuvėsiai

Nerono I teatro liekanos Romoje. Andrew Medichini (AP / „Scanpix“) nuotr.

Tarsi romiečiams būtų negana Antikos griuvėsių, – vos už kelių metrų nuo Vatikano aptiktos Romos imperatoriaus Nerono privataus teatro liekanos, kurias ekspertai vadina ypatingu radiniu. Neronas buvo penktasis Romos imperatorius, valdęs miestą 54–68 m. po Kr. Nepopuliarus valdovas garsėjo savo ekstravagancija, meile poezijai ir teatrui bei ištvirkavimais.

Iki šiol antikinio teatro egzistavimas Romoje istorikams kėlė nemažai mįslių – teatras minimas romėnų rašytojo, filosofo Gajaus Plinijaus Vyresniojo (23–79) tekstuose, tačiau jo buvimo vieta nebuvo užfiksuota.

Dabar teatro liekanos aptiktos nuo 2020 m. kasinėjant Palazzo della Rovere rūmų sodą. Renovavus renesansinius rūmus Via Della Conciliazione gatvėje, vedančioje tiesiai į Šventojo Petro aikštę, bus atidarytas viešbutis „Four Seasons“. Darbus tikimasi baigti 2025-aisiais, kai Bažnyčia minės Šventuosius metus, paprastai minimus kas 25 metai.

Naujienų agentūros AP pranešimu, identifikuoti šią vietą kaip teatrą archeologams padėjo marmurinės kolonos ir aukso lapeliais papuoštas tinkas.

Kasinėjimų vietoje aptikta ir kitų archeologinių radinių, įskaitant galimas Horti di Agrippina – Romos imperatoriaus Kaligulos pastatytos žirgų lenktynių arenos – liekanas, itin retų viduramžių stiklo taurių, puodų, monetų, muzikos instrumentų fragmentus, iš kaulo pagamintų šukų pavyzdžius.

Pasak archeologų pranešimo, „ypatingi radiniai suteikia retą galimybę pažvelgti į laikotarpį nuo Nerono valdymo iki XV amžiaus. Kai kurie iš vėlesnių radinių liudija, kad vietovė buvo naudojama kaip teatras, įskaitant kostiumų liekanas, taip pat naujesnius keramikos ir maisto gaminimo indus“.

XIV a. datuojama taurė iš Nerono teatro. Andrew Medichini (AP / „Scanpix“) nuotr.

Anot CNN, anksčiau buvo rastos tik septynios stiklo taurės iš laikotarpio nuo Nerono valdymo iki XV a., dabar kasinėjant aptiktos dar septynios.

„Apie tokius kasinėjimus svajoja kiekvienas archeologas“, – CNN cituoja archeologę Marzia Di Mento, vadovaujančią tyrimui. Anot jos, galimybė kasti šioje užstatytoje, istoriškai turtingoje teritorijoje „yra labai reta“.

Valdovas, poetas, despotas

Manoma, jog šiame teatre Neronas repetuodavo poezijos ir muzikos spektaklius.

Nerono (37–68) istoriografai Tacitas ir Svetonijus užsimena, kad Romą, kurią jis valdė 14 metų, imperatoriaus poezija kamavo taip pat, kaip ir jo vykdoma politika.

Nerono galva, marmuras. „Scanpix“ nuotr.

Senovės istorijos prof. dr. Ulrichas Gotteras, vienas knygos „Eiles rašantys tironai“ (Tyrants Writing Poetry) autorių, pastebi, jog Nerono viešpatavimo laikais, palyginti su poetų-imperatorių Cezario ir Augusto valdymu, buvo pralieta „stebėtinai mažai kraujo“. Nepaisant karinių ambicijų stokos, kerštingi Nerono poelgiai skambėjo plačiai.

Mūsų laikus pasiekusiame paveiksle jis – patetiškas despotas, vilkintis tragedijos veikėjo kostiumą ir giedantis apie Trojos užgrobimą tuo metu, kai Roma pleška liepsnose – šaltiniai teigia, jog 64-ųjų didijį Romos gaisrą sukėlė būtent jis.

Neronas aistringai mėgo teatro renginius, pats pasirodydavo scenoje kaip dainininkas. Keliaudamas po Graikiją mėgo dalyvauti eiliavimo, skambinimo lyra, vežimų vadeliojimo konkursuose.

(Olimpijoje jis išvirto iš 10-ies žirgų traukiamo vežimo, tačiau vis tiek buvo paskelbtas nugalėtoju ir pareikalavo, kad ankstesnių laimėtojų statulos būtų nuverstos nuo pjedestalų.)

Neronas mėgo režisuoti. Bandė surežisuoti net savo paskutinį „pasirodymą“ – savižudybę, repetuodamas atsisveikinimo žodžius: „Qualis artifex pereo“ (lotynų k. – Koks menininkas žūva).

Komentarai