Prie performanso meno besipratinančiai publikai – pirmoji tarptautinė bienalė
Liepos 23–rugpjūčio 6 d. vyksianti VB23 pristatoma kaip tarptautinis renginys, skirtas šiuolaikiniam performanso menui. Kaip Vilniaus 700 metų paminėjimo sukakties programos dalį ją organizuoja Vilniaus miesto galerija „Meno niša“.
Bienalę sudaro jos meno vadovės Neringos Bumblienės kuruojama kviestinių menininkų programa ir tarptautinės žiuri atviro kvietimo būdu atrinktų menininkų kūriniai. Pasak VB23 rengėjų, atviras kvietimas sulaukė rekordinio paraiškų skaičiaus – beveik 300, gautų iš 58 valstybių.
Bienalėje bus pristatyti 18 tarptautinių ir Lietuvos menininkų performansų, iš kurių beveik pusė buvo sukurti specialiai VB23.
Žingsnis po žingsnio
Nors dideli tarptautiniai performanso meno renginiai Lietuvoje nėra naujiena (kuratorių Džiugo Katino ir Lino Liandzbergio iniciatyva 1995 m. vyko festivalis „Kūno dimensija“, 1997 m. – „Dimensija 0“, 2006 m. – „Dimensija 1“ ir 2007 m. – „Dimensija 2“), o pastaraisiais metais juos pastebimai „aktyvuoja“ ir tarptautinė šiuolaikinio meno mugė „ArtVilnius“, ir pavieniai (žinomi) kūrėjai, vis dėlto nebus neteisinga sakyti, jog prie šios meno rūšies mes dar tik pratinamės – ir žiūrovai, ir atlikėjai.
O ir žodis „performansas“ daug kam kelia skeptišką šypsnį, kaip visai neseniai kėlė žodis „instaliacija“, kažkada – ir „šiuolaikinis menas“.
Galima spėti, jog plačioji visuomenė apie performansą plačiai išgirdo tik pernai, kai į Lietuvą programos „Kaunas – Europos kultūros sostinė“ rengėjų kvietimu atvyko performanso meno ikona ir legenda serbė Marina Abramovič (g. 1946).
„Aš nesu tas žmogus, kuris tiesiog stovės prieš sieną, – aš ją sugriaunu. Už jos yra kita, paskui dar kita. Neužtenka nugriauti vieną sieną, kad atsidurtum laisvėje. Reikia peržengti daug sienų – fizinių, mentalinių, emocinių“, – sakė ji, vienų dievinama, kitų nemėgstama. Tačiau, kad ir kaip būtų, iš jos mokėsi/mokosi ir ja sekė/seka kelios kūrėjų kartos.
Be abejo, M. Abramovič save vadina ne sekėja, bet originalia menininke. Kiek originalių menininkų, o kiek sekėjų parodys VB23, netrukus pamatysime. Svarbu ir tai, kad mokomės matyti.
Nepažintas Vilnius
Pagrindinė pirmosios, kuri, tikimasi, taps tęstine, bienalės tema – Vilnius. Per dvi savaites išsitęsusioje jos programoje 38 menininkai surengs 31 pasirodymą 17-oje Vilniaus vietų – nuo kultūrai skirtų erdvių, pavyzdžiui, Nacionalinės dailės galerijos ar Nacionalinio dramos teatro, iki visuomenei visiškai uždarų teritorijų – tokių, kaip Lietuvos geležinkelių Traukinių remonto depo Grįžračio lauko teritorija ar 1916 m. įrengta Liepkalnio vandens saugykla.
Verta paminėti, jog pastaroji – vienas įdomiausių požeminių Vilniaus statinių – liepos 19 d. buvo atverta visuomenei, nuo šiol joje galima apsilankyti be ypatingų progų.
Pasak Neringos Bumblienės, VB23 meno vadovės, ieškodami vietų performansams, rengėjai patyrė „gausybę iššūkių ir nuotykių“, o ji pati galinti „tvirtai teigti“, kad dabar šį miestą jaučia ir supranta daug geriau nei iki šiol.
Pradžia ir akcentai
Pagrindinė VB23 programa liepos 23 d., sekmadienį, prasidės Menų spaustuvėje su pernai pagrindinėje Venecijos meno bienalės parodoje dalyvavusių menininkių Eglės Budvytytės ir Marijos Olšauskaitės performansu „Song Sing Soil“.
Liepos 24 d. Pamėnkalnio galerijoje – menininkės, poetės ir meno kritikės Laimos Kreivytės, pastaruoju metu vis atkakliau ir giliau nyrančios į performaso meną, ir poetės Eileen Myles (asmenvardžiai jie / jos) bei kuratorės Justės Kostikovaitės performansų serija „Gimbutas Street Band“.
Lietuvos nacionaliniame dramos teatre liepos 25-osios vakarą vyks Bazelyje gyvenančių Dorotos Gawedos ir Eglės Kulbokaitės performansas „-lalia“. Menininkės yra laimėjusios Šveicarijos performanso meno apdovanojimą, o šiemet nominuotos pagrindiniam Šveicarijos meno prizui.
Vienu iš svarbiausių pagrindinės VB23 programos akcentų jos rengėjai vadina menininkų Liamo Gillicko ir lietuviškų šaknų turinčio Antono Vidokle performanso „Kelrodė šviesa. 2 dalis“ premjerą. Liepos 24-osios vakarą jis vyks Lietuvos geležinkelių traukinių remonto depo Grįžračio lauko teritorijoje.
Pasak rengėjų, menininkų įkvėpimo šaltiniu tapo nepriklausomybės dainos, sukurtos ir skambėjusios įvairiose pasaulio vietose nuo šeštojo praėjusio amžiaus dešimtmečio iki šių dienų, ir Vilniaus televizijos bokštas – dėl savo ypatingos reikšmės šalies istorijoje ir dominuojančios vertikalės sostinės urbanistiniame peizaže. Šis performansas kartu yra ir filmavimo aikštelė, o Vilniaus traukinių Grįžračio teritorija pasirinkta kaip kinematografiška aplinka, tapsianti televizijos bokšto besisukančio restorano „dubleriu“.
Viešosiose erdvėse
Dalis performansų išeis į viešąsias miesto erdvės. Pavyzdžiui, liepos 28 d. prie Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro fontano numatytas švedų menininko ir choreografo Pontuso Petterssono performansas „Katės praktika“, o Vingrių šaltinių skvere savo naujausią performansą „Damaskas, Kopenhaga, erotinių prekių parduotuvė“ atliks britų tarpdisciplininis menininkas Adamas Christensenas.
VERSLO TRIBŪNA
Vidutinė vieno incidento duomenų nutekėjimo žala pasaulyje siekia 4,9 mln. JAV dolerių, o 7 iš 10 kibernetinių atakų taikosi ne į IT sistemų spragas, o į žmogaus klaidas. Darius Povilaitis, „Telia“ kibernetinio saugumo vadovas, įspėja: artėjant Juodojo penktadienio ir šventiniams išpardavimams, dėl išaugusio krūvio darbuotojai gali tapti labiau išsiblaškę ir pažeidžiami. Net ir maža žmogiškoji klaida verslui gali kainuoti labai brangiai.
Tarptautinis investavimo brokeris „Freedom24“, NASDAQ kotiruojamos „Freedom Holding Corp.“ (FRHC) Europos padalinys, Vilniuje atidarė biurą. Čia dirbanti specialistų komanda užtikrins greitesnį ir kokybiškesnį klientų aptarnavimą: nuo pagalbos naudojantis investavimo platforma „Freedom24“ iki asmeninių finansinių konsultacijų ir edukacijų apie siūlomus produktus. Ši platforma suteikia prieigą prie 15 pagrindinių JAV, Europos ir Centrinės Azijos šalių biržų – daugiau kaip 1 mln. akcijų, obligacijų, biržoje prekiaujamų fondų, pasirinkimo sandorių, ateities sandorių ir kitų biržose prekiaujamų priemonių.
Diskusijos apie skaitmeninį suverenumą vis labiau įsibėgėja visame pasaulyje. Šiandienos geopolitinio neapibrėžtumo ir technologinio konkurencingumo sąlygomis natūralu ir būtina, kad valstybės siektų didesnės kontrolės savo skaitmeninei ateičiai. Tikroji dilema yra ne ar šalys turėtų siekti suvereniteto svarbiausiuose sektoriuose, bet kaip tai daryti efektyviausiai.
Vieno didžiausių šalyje mažmeninio tinklo „Norfa“ pirkėjams nuolaidų kortelės pasiūlytos prieš daugiau kaip du dešimtmečius ir per šį laiką taikoma nuolaidų sistema nepatyrė esminių pokyčių. Tai rodo, kad siūlomos lojalumo sąlygos pateisina „Norfos“ pirkėjų lūkesčius. Per š. m. 9 mėnesius pirkėjai, pirkdami su „Norfos“ nuolaidų kortelėmis pagal galiojančias lojalumo sąlygas, į savo nuolaidų korteles gavo apie 11,48 mln. „Norfos“ (N) eurų, kuriais galėjo apmokėti iki 50% pirkinių.
Liepos 29 d. šalia Piromonto Senųjų žydų kapinių (prie Vilniaus sporto rūmų) permąstyti miesto istoriją pakvies lenkių menininkės Aleksandra Janus, Weronika Pelczynska ir Monika Szpunar, atliksiančios performansą „Tebestovinti“.
Rugpjūčio 1 ir 2 d. VB23 žiūrovai kviečiami į Kalvarijų turgų, jame vyks Ukrainos karo krizę reflektuojantis ukrainiečių ir lenkės menininkių trio Yulios Krivich, Martos Romankiv ir Weronikos Zalewskos performansas „Kiosk Klacza (Krizės kioskas)“.
2019 m. Venecijos meno bienalėje Estijai atstovavusi Kris Lemsalu savo performansą „Geismo šventė“ rugpjūčio 5 d. pristatys Lazdynų baseine. Irkluodama ir dainuodama valtyje tarp mėlynų bei rožinių chloruoto vandens verpetų ir lydima sinchroninio plaukimo grupės, menininkė tyrinės mūsų giliausias ir niekada nenurimstančias aistros, meilės bei paguodos paieškas.
Roberto Narkaus, Venecijos meno bienalėje Lietuvai atstovavusio pernai, performansas „Egghorsecizmus“ rugpjūčio 4 d. numatytas CORE verslo centro skvere. Bendradarbiaudamas su miesto švaros komunalinėmis tarnybomis, kūrėjas kvies į juodojo humoro ir absurdo persmelktą egghorsecizmo seansą, kurio epicentre – vidurio amžiaus krizę išgyvenantis vyras.
Pirmąją Vilniaus performanso meno bienalę rugpjūčio 6-osios vakarą leidžiantis saulei, Vilniaus Bernardinų sodo teniso aikštyne, uždarys italo Jacopo Miliani performansas „Mėtant kamuoliukus naktį“. Kūrinį įkvėpė kompozitoriaus Claude Debussy 1913 m. sukurtas baletas „Jeux“ („Žaidimai“), turėjęs tapti pirmuoju homoseksualių vyrų baletu; performanse baleto siužetą šokėjai atkurs vogue choreografine maniera.
Mokami – tik du renginiai
Beveik visi VB23 bienalės renginiai nemokami, išskyrus Eglės Budvytytės ir Marijos Olšauskaitės performansą „Song Sing Soil“, vyksiantį Menų spaustuvėje, ir „Eye Gymnastics“ performansą „Apie ką svajoja betonas?“ Liepkalnio vandens saugykloje.
Norint patekti į nemokamus renginius registracijos nereikės, tačiau kai kuriose vietose tilps ribotas žiūrovų skaičius, tad rengėjai rekomenduoja į jas atvykti anksčiau.
VB23 programa skelbiama čia.
