VŽ rekomenduoja: renginiai ilgąjį savaitgalį

Balandžio 28 d. 19 val. Vilniuje, Filharmonijoje, koncertas „Smuiko žvaigždė Janine Jansen ir „Camerata Salzburg“ sveikina Vilnių!“. 

Ypatingas koncertas Vilniaus 700 metų paminėjimui, kuriame muzikuos smuiko žvaigždė Janine Jansen (Olandija) ir garsusis Zalcburgo orkestras „Camerata“ su koncertmeisteriu ir solistu Gregory Ahssu (smuikas, Izraelis). 

Vienas svarbiausių pasaulio kolektyvų „Camerata Salzburg“ koncertuoja prestižinėse salėse nuo Niujorko iki Pekino. Orkestrą 1952 m. įkūrė Bernhardas Paumgartneris. Nuo 2016 m. kolektyvas, kuriame groja muzikantai iš daugiau nei 20-ies šalių, pasuko „primus inter pares“ („pirmas tarp lygių“) link. Kaip rašo dienraščio „Neue Zurcher Zeitung“ kritikai, jau septintą dešimtmetį gyvuojantis kolektyvas išlaikė „užkrečiantį grojimo džiaugsmą“. 

Olandų smuikininkės J. Jansen griežimą „The Times“ kritikai apibūdina kaip „spindintį, subtilų ir tiesiog nežemišką“. Smuikininkė koncertuoja su žymiausiais pasaulio orkestrais ir dirigentais, yra garso įrašų kompanijos „Decca“ menininkė, o tarp jos apdovanojimų – Herberto von Karajano prizas 2020-aisiais bei Olandijos valstybinė Johanneso Vermeero kultūros premija (2018). Nuo 2020 m. mecenato dėka J. Jansen griežia unikaliu Antonio Stradivari 1715 m. smuiku „Shumsky-Rode“. 

Koncerto programoje – W. A. Mozarto Simfonija „Senasis Lambachas“, Koncertas smuikui ir orkestrui Nr. 5, Simfonija Nr. 1, „Concertone“ dviem smuikams ir orkestrui. 

Balandžio 28–gegužės 1 d. Kaune vyksta 33-asis tarptautinis festivalis „Kaunas jazz“. 

Festivalis 18 val. prasidės Karo muziejaus sodelyje, tradiciniu karilijono koncertu. Per tris dienas Nacionaliniame Kauno dramos teatre, Vienybės aikštėje ir Džiazo gatvėse skambės 21 koncertas. 

Ryškiausios festivalio žvaigždės – Billy Cobhamas (JAV), vienas žymiausių būgnininkų džiazo istorijoje, Zara McFarlane, vadinama „žymiausia Jungtinės Karalystės juodaode džiazo vokaliste“, Lietuvos publikos mylimas vokalistas Kurtas Ellingas (JAV). 

Diduma festivalio koncertų vyks atvirose erdvėse, taigi, jie nemokami. Visa spalvinga ir turtinga „Kaunas jazz“ programa skelbiama čia. 

Balandžio 29 ir 30 d. 18.30 val. Vilniaus senajame teatre, M8 salėje (Mindaugo g. 8a) – ukrainiečių režisieriaus Viktoro Marvino spektaklio „Šeimyninės scenos“ pagal Annos Jablonskajos pjesę premjera. 

Ukrainos karo – Rusijos kareivių žiaurumų Bučoje, Irpinėje, Gostomelyje, Borodiankoje, Mariupolyje – kontekste, keliami neišvengiami klausimai – kas yra visa tai padarę žmonės? Kur jie gyvena, kokioje aplinkoje tarpsta, jog pasiekė tokio nužmogėjimo? Kas įvyksta, kai šie žmonės grįžta namo? 

Tragikomedijos atspalvių turinčiame spektaklyje skamba necenzūruota kasdienė kalba; kalbėti sunkiomis temomis režisierius pasitelkia ironiją, sarkazmą, kuris veikia kaip apsauginė priemonė, išlaisvina emociją, energiją. 

Pjesėje – 10 scenų. Visi herojai gyvena viename name. Tai tipinis devynaukštis. Kiekviena scena – atskiras aukštas. Pjesė „kyla“ iš apačios į viršų kulminacijos link. Kiekviename aukšte – šiukšlių vamzdis. Į jį pagaliu daužo Vania: skamba tarsi varpas. Kam skambina varpai? Nušautai kalei Žulkai? Tetos Nadios sūnui, kuris tarnauja kariuomenėje? O gal šis varpas skamba visai valstybei?

Spektaklyje – trys kartos: praeities, dabarties ir ateities. Jei rašytojas Viktoras Pelevinas rašė apie „P“ kartą („Pepsi karta“), tai, anot režisieriaus V. Marvino, galima sakyti, kad šiandien Rusijoje – „Z“ kartos laikas. 

Šiuo spektakliu VST atveria naują teatro erdvę – M8 salę, kuri vadinama „eksperimentų ir alternatyvų vieta“. Įėjimas į salę instaliuotas scenografo Jono Arčikausko kūriniu „Koridorius“.

Tęsiasi festivalis „Naujasis Baltijos šokis“.

Festivalio rengėjai atkreipia dėmesį į balandžio 29-ąją, Tarptautinę šokio dieną. Apsilankiusieji šokio dienos renginiuose, vakare gali rinktis vieną iš dviejų festivalio spektaklių – Nacionalinėje dailės galerijoje 18 val. stebėti katalonų šokėjos Ainos Alegre kūrinį „Fandango & Other Canences“ arba 19 val. Menų spaustuvėje – itin jautrų Norvegijos kūrėjo Danielio Mariblanca darbą – „71Bodies 1Dance“. Šokio spektaklis bus palydėtas „Black (Little) Boxes“ instaliacijomis, kuriančiomis artumo emociją tarp veikėjo ir žiūrovo – žiūrovai taps vieno iš 12 veikėjų pasakojimo ir (arba) gyvenimo akimirkos dalyviais. 

Festivalio programa skelbiama čia. 

Balandžio 28, 29 d. Vilniuje veikianti „gallery 1986” švenčia savo antrąjį gimtadienį. 

Šventiniame dviejų naktų festivalyje pasirodys vietos ir užsienio atlikėjai. Pastarieji – Acid Pauli, Martha van Straaten, Move D ir nd_baumecker, kurių muzika bei personalijos gerai pažįstamos tiek elektronikos žinovams, tiek „etatiniams šokėjams“. 

Penktadienio programoje – ir vienas laukiamiausių gimtadienio svečių – pogrindinės elektroninės muzikos legenda Move D, žinomas kaip Davidas Moufangas, kuriantis muziką ir sukantis plokšteles daugiau nei 30 metų, per šį laiką išleidęs daugiau nei 20 albumų, begalę singlų bei minialbumų.

Daugiau informacijos apie renginį – „gallery 1986” „Facebook“ paskyroje. 

Balandžio 29 d. 19 val. Kauno valstybinėje filharmonijoje – ukrainiečių smuikininkė Diana Tiščenko ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, diriguojamas Roberto Šerveniko.

Diana Tiščenko vadinama „viena ryškiausių pastaraisiais metais sužibusių smuiko žvaigždžių pasaulyje“. 2018 m. ji tapo prestižinio tarptautinio Long-Thibaud-Crespin konkurso nugalėtoja, 2020 m. Europos koncertų salių organizacija (ECHO) jai įteikė „Kylančios žvaigždės“ apdovanojimą. 

Paryžiaus filharmonija, Amsterdamo „Concertgebouw“, Elbės filharmonija, Vienos „Konzerthaus“ – tai keletas koncertų salių, kuriose pastarąjį sezoną grojo D. Tiščenko. 

„Labai žaviuosi L. van Beethoveno muzika. Šis koncertas man yra tobulos pasaulio harmonijos pavyzdys. Tiesiog tobulai subalansuotas kūrinys. Naudodamas techninę kalbą, kuri man visgi atrodo labiau tinkama fortepijonui nei smuikui, L. van Beethovenas sugebėjo išreikšti šviesą, kilnumą, dialogą, gamtos elementus, džiaugsmą ir melancholiją“, – apie Kaune atliksiamą L. van Beethoveno Koncertą smuikui D-dur sako D. Tiščenko. 

Balandžio 29 d. 18.30 val. Klaipėdos kultūros centre Žvejų rūmuose – Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro (KVMT) projektas „Klaipėda: vakar, šiandien, rytoj“, skirtas Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui. 

Nuo 2022 m. rugsėjo vykstančio projekto metu buvo sukurti trys trumpametražiai šokio filmai ir trylika choreografinių miniatiūrų, kuriose universalia judesių ir muzikos kalba pasakojama apie Klaipėdos krašto unikalumą bei kintančią jo tapatybę. Iš kokių permainingos Klaipėdos krašto istorijos fragmentų ir savo asmeninių patirčių choreografinių miniatiūrų koliažą sudėliojo KVMT baleto trupė, baleto mėgėjai savo akimis pamatys šį šeštadienį. 

Į kvietimą kurti miniatiūras projektui atsiliepė devyni menininkai. Tarp jų – iš skirtingų šalių ir kultūrų į Klaipėdos baleto trupę suvažiavę buvę ir esami šokėjai: amerikietė Kirstin Ann Zahradnick, lietuvės Viktorija Galvanauskienė ir savo karjerą trupėje jau baigusi, šiuo metu Valstybinio dainų ir šokių ansamblio „Lietuva“ vyriausiosios baletmeisterės pareigas einanti Aušra Krasauskaitė, ukrainiečiai Roman Budko, Daria Verovka, Yuliia Kovalenko ir Roman Semenenko, kolumbiečiai Laura Carolina Figueroa Orduz ir Brayan Steven Valencia Sarmiento. 

Vilnuje, Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje (Arsenalo g. 3A,) eksponuojamas Julijono Urbono projektas „Planeta iš žmonių“, prieš dvejus metus atstovavęs Lietuvai 17-oje Venecijos architektūros bienalėje. 

Kūrinį menininkas padovanojo Lietuvos nacionaliniam dailės muziejui (LNDM), kuris šią interaktyvią instaliaciją nuo balandžio 28 d. visą pusmetį eksponuos viename iš savo padalinių – Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje. 

Vilniuje pristatomoje kūrinio versijoje siekta išlaikyti originalią parodos Venecijoje struktūrą, mastelį ir turinį, tačiau neišvengta ir iššūkių. Erdvių aukštomis lubomis reikalaujanti instaliacija prieš kelis mėnesius Australijoje buvo pristatyta kiek žemesnė, o dabar tilps ir muziejaus erdvėje Vilniuje. Instaliacijos ašis – beveik 5 m aukščio skenerio struktūra, į kurią lankytojai kviečiami užeiti ir nusiskenuoti pasirinkta choreografine poza. Trimačiai nuskenuotų kūnų atvaizdai perkeliami į astrofizikinę kosminės erdvės simuliaciją, o čia pat įrengtuose ekranuose galima matyti besiformuojantį gniužulą ir save, naujo dangaus kūno – planetos iš žmonių – bendrakūrėjį.

Šioje meninėje-mokslinėje galimybių studijoje J. Urbonas ne tik tyrinėja realias galimybes perkelti savo kūnus į kosminę niekumą, kur dėl specifinių sąlygų jie imtų vienas kitą traukti. Menininkas klausia, kokių socialinių, politinių ir kultūrinių pasekmių turėtų tokia kosminė programa; ką reiškia žemiškoji prigimtis ir kur veda kosmoso kolonizavimas ir privatizavimas, jo tarša ir teisėkūra. Siekdamas atsakyti į šiuos klausimus ir tyrinėti kosminę kultūrą, nežemišką vaizduotę ir gravitacinę estetiką, 2019 m. J. Urbonas įkūrė Lietuvos erdvės agentūrą (LEA).

Ši pusiau fiktyvi organizacija, suvienijusi tarptautinę skirtingų disciplinų komandą, Lietuvos paviljoną Venecijoje pavertė savotiška kosmoso erdvės tyrimų laboratorija. 

Ankstesnės „Planetos iš žmonių“ versijos ar instaliacijos elementai pristatyti Mokslo galerijoje Dubline, Šanchajaus šiuolaikinio meno muziejuje, Ujazdowskio šiuolaikinio meno centre Varšuvoje, „Vartų“ galerijoje Vilniuje, Edinburgo šiuolaikinio meno centre „Collective“, Melburno galerijoje „Science Gallery“. 

Kaune, galerijoje „Meno parkas“ (Rotušės a. 27), atidaryta Eglės Ridikaitės paroda „Namo“. 

Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premijos (2020) laureatė Eglė Ridikaitė pastaruosius metus dirbo buvusios Vilniaus Didžiosios sinagogos komplekso teritorijoje šiuo metu nebeveikiančio vaikų darželio (Vokiečių g. 13A) patalpose. Ten sukurtus persisluoksniavusių erdvių bei laikotarpių įkvėptus kūrinius autorė įkurdina visuose trijuose „Meno parko“ aukštuose. 

„Archeologai atidengia kultūrinius sluoksnius kasdami gilyn. Eglė juos iškelia tiesiogine ir perkeltine prasme. Tiesiogiai, nes fiksuoja radinius kaip mokslininkė – tiksliai, preciziškai pažymėdama trūkstamas detales, atkurdama formas ir spalvas. Išpjauna natūralaus dydžio (1:1) trafaretą ir aerozoliniais dažais išpurškia namo dvasią. Negatyvą paverčia pozityvu, tuštumą – taškų tinklu. Ir kartu su skirtingo dydžio drobėmis steigia atminties vietą, kuri, nors ir turi aiškias koordinates, bet yra kintanti, kilnojama. Gal skrendanti – kaip kilimas ar užburtas debesis. Atspėji vardą, ir jis nusileidžia NAME1“, – sako parodos kuratorė Laima Kreivytė. 

Paroda veiks iki gegužės 26 dienos.

Balandžio 28–30 d. Neringoje vyksta tradicinė žvejų pavasario šventė – „Žiobrinės“. Ilgajam savaitgaliui atvykstančius į kurortą šventės rengėjai kviečia leistis į kulinarinę ir pažintinę kelionę po Kuršių neriją, dalyvauti kūrybiniuose užsiėmimuose, ekskursijose.

„Ši šventė yra mūsų krašto tradicija, ji nėra dirbtinai sugalvota. Joje demonstruojamas senasis kuršininkų gyvenimas, kuomet žvejai pirmąkart pavasarį pagavę gerą laimikį, daug žiobrių, sukurdavo laužą, suburdavo aplinkinius gyventojus ir kepdavo žuvį“, – sako neringiškiai.

Toks žiobrių kepimas – vienas svarbiausių „Žiobrinių“ šventės akcentų. Šiemet jis vyks balandžio 29 d., šeštadienį, nuo 12 val. pievoje prie Nidos uosto. Čia pat bus organizuojami žvejų žaidimai, interaktyvūs edukaciniai, kūrybiniai užsiėmimai, muzikiniai pasirodymai, sveikatinimosi veiklos.

Į savaitgalį vyksiančias „Žiobrines“ lengvaisiais automobiliais vykstantys asmenys nuo balandžio 28 d., penktadienio, 12 val. iki balandžio 29 d., šeštadienio, 12 val. bus atleidžiami nuo vietinės rinkliavos. Visa „Žiobrinių“ programa ir šventinių patiekalų maršrutas skelbiami čia.