VŽ lentynoje – naujos knygos
Ekrano laikai. Kaip išmanusis telefonas pakeitė pasaulį
Thomas Hylland Eriksen, iš norvegų kalbos vertė Eglė Išganaitytė, išleido „Tyto alba“, 2023 m.
Išmanusis telefonas delne sutelkė visą pasaulį. Ką su tuo pasauliu darai ir ką jis daro su tavimi? Ką daryti, kad išmanusis telefonas taptų įrankiu, kuriuo reguliuojame savo gyvenimą, o ne jėga, reguliuojančia mus – į šiuos ir panašius klausimus knygoje atsakymų ieško norvegų antropologas T. H. Eriksenas.

Naivu būtų tikėtis, kad perskaičiusieji knygą savo išmaniuosius padės kuo giliau. Bet vis tiek – lengva ranka parašytas tekstas priverčia pagalvoti arba atpažinti. Kad ir paskaičius tokią ištrauką:
„Laisvė bet kada bendrauti su bet kuo greitai išvirsta į priklausomybę. Vieni įninka į žaidimus (pažįstu protingą vaikiną, kuris kasdien žaidžia „Wordfeud“), kitų pirštai nė akimirkos negali ištverti nemaigę, nebraukę ir nespaudę patiktukų. Prieš kurį laiką dalyvavau kviestinėje vakarienėje, į kurią buvo pakviesta ir viena Norvegijos socialinių tinklų žvaigždė. Po pirmojo patiekalo, mums šnekučiuojantis apie muziką ir literatūrą, jo rankos pranyko po stalu, ten pat nukrypo ir žvilgsnis. Įgudusiais pirštais jis žaibiškai pasitikrino, kiek patiktukų sulaukė per pastarąsias porą valandų. Šis vyras nebebuvo laisvas. Jis tapo panašus į žmogų, kuris mėgdavo išgerti vieną bokalą, o dabar nebegali normaliai funkcionuoti be dviejų trijų.
Saldainiai smegenims veikia kaip kokainas ar spydas. Tu jautiesi geriau, lyg būtum svarbesnis, pačiame įvykių sūkuryje. Tačiau kyla ta pati problema, kaip ir pavartojus kitų narkotinių medžiagų, – netrukus reikia naujos dozės. Tas vyras, kuris fiziškai dalyvaudamas vakarienėje negalėjo ištverti nepatikrinęs, kiek patiktukų gavo per pastarąsias porą valandų, galėtų pamąstyti apie skaitmeninės detoksikacijos kursą arba įsigyti vieną iš daugybės puikių programėlių, skirtų apriboti programėlių naudojimą. Tai ne tokios rūšies dėmesys, kuris praturtina gyvenimą. Jis tik patvirtina tavo, kaip kartoninės figūros, kuri įmetus penkių kronų monetą paleidžia sąmojį, tapatumą.“
Kalė
Pilar Quintana, iš ispanų kalbos vertė Alma Naujokaitienė, išleido leidykla „Kitos knygos“, 2023.
Kas nors parašo knygą apie priklausomybę nuo telefono, o kas nors kitas – parašo knygą telefonu. Būtent – kolumbietė rašytoja P. Ouintana savo romaną „Kalė“ parašė telefonu, žindydama savo pirmagimį kūdikį.
„Neturėtume laikyti motinų šventosiomis, nes tai netiesa. Esame žmonės, ir mumyse netrūksta nei šviesos, nei tamsos“, – sako autorė.
Jos romanas „Kalė“, kuriame atsiskleidžia tamsioji motinystės pusė, kaip tik ir nagrinėja moters troškimo būti motina ir žiaurumo temas.

Knygos kalba – lakoniška ir taupi, meninės priemonės kūrinyje atskleidžia sudėtingą psichologinį moters portretą, sykiu perduoda nuožmių Kolumbijos džiunglių ir negailestingos jūros stichijos jėgas. Knygos autorė pati devynerius metus gyveno džiunglėse, savo rankomis pastatytame name ant uolos. Čia ir parašė romaną.
Pasak knygos leidėjų, P. Quintanos kūryba – realizmas be jokios magijos. Rašytojos stiliui būdingas glaustumas, netikėti siužeto posūkiai, nejaukios psichologinės atvertys, aštrus socialinis pjūvis. 2021 m. autorė laimėjo prestižinį ispanakalbės literatūros autoriams teikiamą prizą –„Premio de Alfaguara de Novela“, o romanas „Kalė“ buvo įvertintas ir anglakalbiame pasaulyje – 2020 m. pateko į trumpąjį amerikiečių sudaromą Nacionalinių verstinės literatūros apdovanojimų sąrašą (National Book Award in Translated Literature), laimėjo „English PEN“ klubo prizą.
Šaltasis karas
Herkus Kunčius, išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2023 m.
Keliolikos romanų, daugybės esė, apsakymų, pjesių ir libretų autorius, mėgstantis stebinti ir šokiruoti, naujuoju kūriniu „Šaltasis karas“ peržengė žanrų ribas – parašė operečių romaną: ironišką, fantasmagorišką ir kunčiškai įžūlią knygą.
Ją sudaro keturios operetės: herojinė „Trumpa didingos baltų genties istorija“, vesterniška „Traukinio apiplėšimas Bezdonyse“, kriminalinė „Danaja ir Piktadarys“ ir politinė „Perestroika“. Visas jas jungia bendra ašis – Lietuvos istorijos įvykiai, kurių daugelis vyksta XX amžiuje.

„Skirtingai nei istoriniai optimistai, teigiantys, kad viskas bus gerai, bet jie to nesulauks, esu apokaliptinis optimistas, pranašaujantis, kad viskas bus gerai, tačiau niekas to nesulauks. Mus supantis pasaulis, nežiūrint gerai ar blogai apie jį galvojame, yra tragikomiškas. Neretai jame verda ne tik operinės, bet ir operetinės aistros“, – sako rašytojas, beje, gimęs garsių Kauno muzikinio teatro solistų šeimoje.
Ironišku žvilgsniu į istorinius įvykius žiūrintis H. Kunčius (prisiminkime kad ir „Stalino pirštinę“) sako, kad vis dažniau aplinkiniai įvykiai visai nekelia juoko, o tai, kas vakar galbūt atrodė juokinga, šiandien jau nebe:
VERSLO TRIBŪNA
„XX amžiaus antroje pusėje vykęs Šaltasis karas, kuris operečių romane tarnauja kaip fonas, XXI amžiuje mūsų žemyne peraugo į tikrą karą. Kai kurie mano kolegos Ukrainoje, anksčiau linksmai rašę apie absurdiškus ar juokingus dalykus, išvis liovėsi rašę ir nežinia ar kada nors dar rašys. Tad tokios šiandien istorinės realijos, gerokai koreguojančios tariamą juoko užtaisą“.
Pirmojoje „Šaltojo karo“ dalyje „Trumpa didingos baltų genties istorija“ įvykiai chronologine tvarka rutuliojasi nuo legendinio Publijaus Libono, arba Palemono, laikų iki šių dienų.
„Traukinio apiplėšimas Bezdonyse“ – vesterniška istorija apie tai, kaip 1908 m. rugsėjo 26 d. žemaičių kilmės bajoras, socialistas revoliucionierius bei būsimas Lenkijos vadovas Juzefas Pilsudskis drauge su trimis būsimais Lenkijos premjerais ir kitais veikėjais prie Bezdonių geležinkelio stoties apiplėšė iš Varšuvos vykusį traukinį ir, nušovę vieną sargybinį, o kitus sužeidę, pagrobė 200.000 rublių, skirtų Vilniaus tramvajų linijai nutiesti.
Trečioji dalis „Danaja ir Piktadarys“ – kriminalinė istorija, pasakojanti, kaip 1985 m. birželio 15 d. tuometinio Leningrado Ermitaže kaunietis Bronius Maigys įvykdė politinio vandalizmo aktą ir sieros rūgštimi apliejo Rembrandto paveikslą „Danaja“, protestuodamas prieš 1940 m. Sovietų Sąjungos įvykdytą Lietuvos okupaciją. Už tai jis buvo ilgiems metams uždarytas į Černiachovsko (Kaliningrado sritis) kalėjimo tipo specialiąją psichiatrinę ligoninę, kurioje buvo „gydomi“ aršiausi disidentai. Iš šios įstaigos akcijos vykdytojas buvo paleistas tik po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo.
„Perestroika“ – politinė operetė – prasideda 1985 m. kovą, kai SSRS komunistų partijos politinio biuro nariai Maskvoje generaliniu sekretoriumi išrenka „jauną“ penkiasdešimtmetį Michailą Gorbačiovą. Konsultuojant į dausas išėjusio ankstesnio genseko Andropovo dvasiai bei Lenino šmėklai, Gorbačiovas pradeda perestroiką, pasibaigusią 1991 m. SSRS žlugimu.