„Vesper“ – brangiausias lietuviškas filmas: vaizdai ir fokusai

Šalies kino teatruose pradedama rodyti režisierių Kristinos Buožytės ir Bruno Samper mokslinės fantastikos pasaka „Vesper“ (Lietuva, Prancūzija, Belgija) – retas mūsų kino lauke ir ypatingomis ambicijomis pasižymintis žanro atvejis.

K. Buožytės neįpareigoja kontekstas ir neslegia nuomonės. Laisva vizionierė, drąsi autorė. Kažkada, dar tais laikais, kai Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje kino režisieriai buvo rengiami beveik be technikos, studentiškame filme „Pakeisk plokštelę“ ji sugalvojo triuką – ant moters delno „pastatė“ vyriškį. Nuo tų laikų K. Buožytė nuolat keičia nacionalinio kino plokštelę: kuria netikėtus filmus ir projektus, technologiškai daro tai, ko niekas iki jos (mažų mažiausiai – nacionaliniame kontekste) nedarė, o siužetus užpildo feministiniu turiniu.

„Sidabrine gerve“ už geriausią filmą apdovanota „Kolekcionierė“ (2008) pasakojo apie abejingą tikrovei Gailę, kurią jaudina tikrovės vaizdai ekrane. „Auroros“ (2012, kartu su B. Samper) istorija vyko mokslinio eksperimento metu, kai jaunas mokslininkas pateko į komoje atsidūrusios Auroros smegenis – pasaulį, kuriame atsitiko erotiška jausmų istorija. Tarp šių filmų įsiterpė daug techninės išmonės ir ypatingo etinio subtilumo, gero skonio pareikalavęs virtualiosios realybės projektas „Angelų takais“ (2018) – įstabi kelionė po M. K. Čiurlionio paveikslų pasaulius.