Amžinieji gyvenimo ir mažųjų platonų klausimai

Tomas Šinkūnas, „Mažųjų Platonų“ serijos leidėjas. Asmeninio archyvo nuotr.

Tai buvo bene 2018 m. Vilniaus knygų mugė, kai anuometinės filosofines knygas leidžiančios leidyklos „Jonas ir Jokūbas“ stende pamačiau knygelę „Martino Haidegerio tarakonas“ (Yano Marchand’o tekstas, Matthiaso Aregui iliustracijos). Išsyk puoliau ją vartyti, paskui pamačiau ir kitas to paties dizaino knygeles, supažindinančias skaitytojus su garsių filosofų idėjomis, o dar vėliau iš Tomo Šinkūno, dabar minėtąją „Jonas ir Jokūbas“ leidyklą perkūrusio į „Phi knygos“, sužinojau ir apie visą „Mažųjų Platonų“ seriją, kurią sugalvojo ir leidžia to paties pavadinimo prancūzų leidykla.

Nors „Mažųjų Platonų“ serija skirta vaikams, drįsčiau sakyti, kad ji paranki ir suaugėliams – tiems, kurie norėjo, bet taip ir negrįžo prie filosofijos po apžvalginių ar bendrųjų paskaitų universitete; tiems, kurie nori išmoningai ir vertingai mažiausius savo šeimos skaitytojus supažindinti su filosofinėmis idėjomis ir pamatiniais gyvenimo klausimais. Beje, kaipsyk apie mažą pavydą vaikams paskutinėmis vasaros dienomis prakalbome su bičiuliu, įsisvajoję, kad mūsų augios vaikystės skaitinių lentynai būtų nepamaišę turėti kelias, kad ir pačias naujausias, šią vasarą išleistas „Mažųjų Platonų“ knygeles – Salimo Mokaddemo ir Yanno Le Braso „Įsimylėjęs Sokratas“, Line Faden-Babin ir Jakobo Rachmanskio „Kierkegoras ir undinė“ ar Nathalie Prince bei Christophe’o Prince’o „Štai taip Nyčė kalbėjo“. Jas visas iš prancūzų kalbos vertė Daina Habdankaitė, uoliai prisidėjusi prie serijos atsiradimo lietuviškai.

Viename interviu ji atskleidė, kad „Mažųjų Platonų“ knygelės per teksto ir vaizdo dermę (iliustracijos išties žavingos ir pagavios savo skirtingumu) akcentuoja filosofijos istorijos ir filosofinių asmenybių reikšmę mąstymo ugdymui. Šių knygelių išskirtinumą lemia ir tai, kad tekstus rašo profesionalūs filosofai, turintys nepajudinamą konteksto išmanymo užnugarį. Ar dėl to sykiais gali būti sunku tėvams pakomentuoti knygelių istorijas? Galbūt, bet, kita vertus, vaikų užduodami paprasčiausi klausimai yra tie, į kuriuos neretai būna sunkiausia atsakyti (ar atsakymų tenka ieškoti visą gyvenimą), pavyzdžiui, kas yra meilė? Kas yra laisvė? Galbūt neatsitiktinai ant lietuviškosios „Štai taip Nyčė kalbėjo“ puikuojasi skaitytojų amžiaus nuoroda: nuo 9 iki 99 metų!