VŽ rekomenduoja: renginiai
Joje eksponuojamos piktorialinės fotografijos meistro grafo Benedikto Henriko Tiškevičiaus (1852–1935) dokumentinės ir meninės nuotraukos iš Gedimino ir Gražinos Petraičių rinkinio, darytos Prancūzijoje, Lenkijoje, Lietuvoje bei netoli Vilniaus buvusiame Vialos dvare dabartinėje Baltarusijoje.
Parodoje pristatyta ir ne mažiau įspūdinga knyga „Sugrįžimas / The Homecoming“ (išleido ARS VIA), jos sudarytojas – fotografijos istorikas, kolekcininkas, knygų autorius Dainius Junevičius.
Didžiąją gyvenimo dalį praleidęs Prancūzijoje, bet nuolatos į gimtąjį kraštą sugrįždavęs grafas Tiškevičius XIX a. pabaigoje susidomėjo menine fotografija, buvo prestižinio Paryžiaus fotoklubo narys, jo darbai buvo eksponuojami meninės fotografijos salonuose.
Grafas fiksavo prabangius rūmų interjerus, dvarų aplinką, aristokratų gyvenimą ir pramogas, keliones, fotografavo savo šeimos narius ir artimus žmones, Nalibokų girios gamtą, Zakopanės ir Lietuvos žmones ir jų buitį, kūrė menines scenas gamtoje ir savo fotostudijoje. Ir nors vienos nuotraukos turėjo likti šeimos albumuose, o kitos buvo skirtos parodoms ir žurnalams, jos visos šiuolaikiniam žiūrovui įdomios ir kaip praeities liudininkės, ir kaip fotografo meninių aspiracijų rezultatas.
Ilgą laiką buvo manyta, kad visi grafo nuotraukų negatyvai ir atspaudai žuvo. Kolekcininkas Gediminas Petraitis (1956–2021) prieš kelerius metus rado ir sugrąžino į Lietuvą daugiau kaip septynis šimtus B. H. Tiškevičiaus fotografijų, darytų 1891–1898 m.
Dalis kolekcijos eksponuojama Fotografijos muziejuje Šiauliuose (kaip ir Vilniuje, Šiauliuose paroda veiks iki spalio 3 d.) ir Raudondvario pilyje Kauno rajone (veiks iki rugpjūčio 29 d.)
Vilniaus muziejuje (Vokiečių g. 6) atidaryta paroda „Neįgyvendinti XX a. Vilniaus projektai”.Dar viena puiki paroda šią savaitę atidaryta Vilniaus muziejuje, joje pristatoma per 100 urbanistinių, architektūrinių, memorialinių ir inžinerinių projektų, kurie XX amžiuje galėjo reikšmingai pakeisti Vilniaus veidą, tačiau vienais atvejais, – laimei, kitais, – deja, įgyvendinti nebuvo. Vienas iš parodos eksponatų, 6 m aukščio Adomo Mickevičiaus paminklo maketas, stovi ant Rotušės laiptų. Galima tik įsivaizduoti, kaip jis atrodytų stovėdamas ten, kur buvo numatytas, – Rotušės aikštėje ir dvigubai aukštesnis. 1922 m. tokį paminklą poetui iš bronzos arba betono išlieti pasiūlė Krokuvos skulptorius Zbigniewas Pronaszko.
Parodoje eksponuojami netikėti, stebinantys, o kartais ir prajuokinantys skirtingų laikotarpių inžineriniai, meniniai, „tarpkontinentaliniai“ projektai – Vilniaus marios, Juodąją ir Baltijos jūrą jungiantys kanalai, skirtingų laikotarpių miesto ir rajonų planai, paminklų maketai, Lukiškių aikštės, Tauro kalno projektai.
Kaune, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus A. ir P. Galaunių namuose-muziejuje (Vydūno al. 2) , veikia paroda „Arno funk(cionalizmas), 1898–1957).Arnas Funkas (Arno Funk) – vienas įdomiausių ir paslaptingiausių tarpukario Kauno architektų. Apie jo gyvenimą išliko mažai žinių, tačiau jo suprojektuoti pastatai pasakoja istorijas apie to meto Lietuvą, Kauną, jo vyksmą, žmones, kasdienybę. A. Funko architektūrai būdingas unikalus elegancijos ir funkcionalumo derinys. Jo projektuoti namai pasižymi geromis manieromis, patikimais fasadais, išpuoselėtais interjerais ir detalėmis. Pramoniniams pastatams jis suteikė elegancijos, o visuomeniniams objektams – orumo.
Paroda, skirta architekto kūrybai, eksponuojama jo 1932 m. suprojektuotame Adelės ir Pauliaus Galaunių name. Parodą sudaro keturios erdvės: Galaunių namas, interjero salonas, gyvenamųjų namų salė ir visuomeninių pastatų kabinetas. Per nuotraukas, archyvinę medžiagą, detales, projektus, užsakovų asmenybes ir išlikusią negausią biografinę medžiagą atskleidžiamas unikalus Arno Funko dėmesys kasdienės aplinkos grožiui ir funkcionalumui.
Pašnekesys apie romaną rengiamas vietoje, kurioje jis buvo kuriamas ir kur lankėsi Petras I. Tai bus ne tik pirmasis ciklo pokalbis, bet ir pirmasis gyvas susitikimas su skaitytojais po romano „Petro imperatorė“ (išleido „Baltos lankos“) antrosios dalies pasirodymo.
Antrasis ciklo susitikimas – rugpjūčio 12 d. 19 val. Palangoje, Gintaro muziejuje, kur apie istoriją ir dailę K. Sabaliauskaitė šnekučiuosis su Lietuvos dailės muziejaus direktoriumi dr. Arūnu Gelūnu. Ciklą užbaigs rugpjūčio 23 d. 18:30 val. vyksiantis pokalbis Vilniaus universiteto Didžiajame kieme. VU rektorius istorikas prof. Rimvydo Petrauskas kartu su rašytoja kalbėsis apie istorijos, literatūros ir politikos santykį. Pokalbį moderuos istorikas dr. Tomas Vaiseta.
Visi renginiai vyks atvirose erdvėse ir bus nemokami.
Liepos 23–25 d. Kelmės, Raseinių, Šiaulių rajonuose ir Šiauliuose rengiamos „Bažnyčių naktys“.2003 m. Vokietijoje pradėtos rengti „Bažnyčių naktys“ dabar vyksta ir Austrijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Estijoje, Latvijoje. Lietuvoje jos rengiamos pirmą kartą. Penktadienio vakarą Šiaulių šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedroje skambės V. Barkausko „Prisikėlimo oratorija“ ir R. Schumanno „Requiem“, Ignaco Lojolos bažnyčioje koncertuos Šiaulių valstybinis kamerinis choras „Polifonija“.
Be koncertų, rengiamos ir naktinės ekskursijos, visa programa skelbiama čia.
Liepos 23–25 d. Vilniuje vyksta muzikos festivalis „Vilnius – atvira muzikos salė“.VERSLO TRIBŪNA
Lietuvos gretutinių teisių asociacija AGATA, agentūra „Go Vilnius“ ir Vilniaus savivaldybė Knygų mugės „Muzikos salės“ programą šį savaitgalį perkelia į miestą, kur bus įrengtos 7 muzikos scenos – Sapiegų ir Ozo parkuose, Jeruzalėje, Karoliniškėse, Lazdynuose, Naujoje Vilnioje ir Žirmūnuose.
Festivalio programoje – V. Diawara, „Colours of Bubbles“, „Kabloonak“, „Baltos varnos“, „Poliarizuoti stiklai“ ir kt. , per tris dienas suplanuota per 50 nemokamų koncertų.
Programa čia.
Liepos 25 d. 19 d. Kretingos pranciškonų bažnyčioje prasidės Tarptautinis Kretingos senosios muzikos festivalis.Rodrigo Calveyros vadovaujamas festivalis garsina itin vertingą istorinį instrumentą – seniausius Lietuvos vargonus (1680 m.), kuriais muzikuoja geriausi pasaulio senosios muzikos ansambliai ir solistai. Pradžios koncerte gros „vienas iš geidžiamiausių tenorų tarptautinėje senosios muzikos scenoje Emiliano Gonzalez Toro (Šveicarija), ypač vertinamas dėl balso tembro grožio, techninio virtuoziškumo ir išskirtinio gebėjimo įkvėpti gyvybę muzikiniams tekstams“.
Kartu su scenos partnere iš Prancūzijos vargonininke Violaine Cochard jis atliks festivaliui sukurtą programą „Fiori musicali“ (lt. muzikinės gėlės), kurioje pristatys XVII a. kūrusio italų kompozitoriaus Girolamo Frescobaldi muziką: tokatas klavesinui ir vargonams, instrumentines sonatas ir vokalinius kūrinius.
Festivalis surengs septynis koncertus Kretingoje ir Palangoje, programa skelbiama čia.
Koncertai yra nemokami, tačiau klausytojai po koncertų gali palikti auką, taip tapdami festivalio rėmėjais ir suteikdami galimybę koncertuose lankytis labiau stokojantiems žmonėms.
Meno galerijoje „Portfolio“, Biržų kultūros centre, paplūdimyje prie Širvėnos ežero bus rodomi ne vieną apdovanojimą pelnę filmai: „Oskaro“ laureato dano Thomo Vinterbergo „Dar po vieną“, švedo Magnuso von Horno „Prakaituok!“, norvego Hanso Petterio Molando „Vogti arklius“, ispanų Rafaelio Moleso ir Pepe Andreu „Omarų sriuba“ ir kiti. Programa skelbiama čia. Programa skelbiama čia.