Paskirta J. Ivanauskaitės premija

Šių metų lapkritį J. Ivanauskaitei būtų sukakę 60.
Tradiciškai J. Ivanauskaitės premija teikiama Vilniaus knygų mugėje, tačiau šiemet dėl susiklosčiusių aplinkybių premiją teikianti leidykla „Tyto alba“ pasirinko svarbią datą – vasario 17-ą, Jurgos mirties dieną.
Premija ir rašytojos šeimos dovanojamas drambliukas iš asmeninės Jurgos kolekcijos įteikti šalia J. Ivanauskaitei skirto skulptorės Ksenijos Jaroševaitės sukurto Katino, stovinčio Aguonų gatvėje, netoli Vilniaus stoties, kur gyveno rašytoja.
Nuo 2008 m. teikiama premija skiriama ne vyresniam nei 45 metų autoriui už geriausią lietuvių literatūros kūrinį, atitinkantį formuluotę „Už laisvą, atvirą ir drąsią kūrybinę raišką“. Kūrinys turi būti išleistas per pastaruosius dvejus kalendorinius metus.
Šiemet J. Ivanauskaitės premijai buvo pateikta 15 knygų, o laureatę išrinkusią komisiją sudarė anksčiau šios premijos laureatais tapę rašytojas, literatūros tyrinėtojas Rimantas Kmita, poetas, dramaturgas Mindaugas Nastaravičius, poetė, „Šiaurės Atėnų“ redaktorė Giedrė Kazlauskaitė. Taip pat komisijoje – J. Ivanauskaitės sesuo etnologė Radvilė Racėnaitė ir leidyklos „Tyto alba“ vadovė Lolita Varanavičienė, rašoma pranešime.
Pasak R. Kmitos, ši premija turi kuo labiau atspindėti J. Ivanauskaitės gyvenimo ir kūrybos nuostatas: „Tai nėra cecho premija. Bandžiau susidaryti idealaus laureato fotorobotą. Pirmiausia jis turėtų nepriklausyti literatūriniam burbului, jo literatūrinis kelias nelengvas, jis nėra glostomas ir jam rūpi ne tik literatūra, bet ir tai, kas vyksta aplink. Šie dalykai buvo svarbūs pačiai Jurgai, apie tai verta galvoti ir skiriant jos vardo premiją“.
Įteikdamas premiją šalia Katino skulptūros R. Kmita sakė, jog tai labai simboliška vieta:
„Čia įvyksta tektoninis miesto lūžis: tai pereinama Vilniaus erdvė, skirianti senamiestį nuo naujamiesčio, o buvusiam baugiam, nejaukiam rajonui šis skveras ir Katinas tikrai suteikė jaukumo. Linos knygoje „Miesto šventė“ irgi ryškus tektoninis lūžis, kur žmogus pereina iš paauglystės į suaugusiųjų gyvenimą, ir tų baimių bei nejaukumo netrūksta. Skaitydamas Linos knygą net stebėjausi, kiek daug atsikartojančių dalykų yra ir J. Ivanauskaitės debiutinėje kūryboje: ta pati amerikietiška kultūra, ta pati psichodelika, iš esmės tos pačios jaunimo problemos. Ir atrodo, kad kai kurie personažai iš Jurgos ankstyvųjų novelių persikelia į Linos noveles“.
„Matau šią premiją kaip paskatinimą jaunam autoriui. Jurga pradėjo rašyti mokykloje ir to pasitikėjimo, drąsos bei paskatinimo jai labai reikėjo. Tai pirmoji L. Simutytės knyga, tad labai, tikiuos, kad dabar ji jausis drąsiau ir rašys toliau“, - leidyklos „Tyto albaime cituojamas Jurgos sesuo R. Racėnaitė.
Apsakymų knygoje „Miesto šventė“ L. Simutytė žvelgia į sudėtingas psichologines būsenas, tarpusavio santykius, aštriai ir drąsiai kalba apie pirmąsias patirtis ir gyvenimo prasmės pajautas.
Premiją mecenuojanti leidykla „Tyto alba“ primena, kad šiemet J. Ivanauskaitei būtų sukakę 60, tad šia proga naujai pasirodė romanas „Sapnų nublokšti“ ir pokalbių knyga „Švelnūs tardymai“.
Planuojama, kad artėjant rašytojos gimtadieniui, dar kartą pasirodys knyga „Jurga“.
Jurgos Ivanauskaitės premijos laureatų sąrašas:2020 m. – Jurgai Tumasonytei už apsakymų knygą „Undinės“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla).
2019 m. – Mindaugui Nastaravičiui už poezijos knygą „Bendratis“ („Tyto alba“).
2018 m. – Gabijai Grušaitei už romaną „Stasys Šaltoka: vieneri metai“ („Lapas“).
2017 m. – Rimantui Kmitai už romaną „Pietinia kronikas“ („Tyto alba“).
2016 m. – Aušrai Kaziliūnaitei už eilėraščių knygą „Mėnulis yra tabletė“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla).
2015 m. – Giedrei Kazlauskaitei už eilėraščių knygą „Meninos“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla).
2014 m. – Agnei Žagrakalytei už romaną „Eigulio duktė: byla F117“ („Tyto alba“).
2013 m. – Gintarui Bleizgiui už eilėraščių knygą „Sodas“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla).
2012 m. – Laurai Sintijai Černiauskaitei už romaną „Medaus mėnuo“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla).
2011 m. – Rimvydui Stankevičiui už poezijos knygą „Patys paprasčiausi burtažodžiai“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla).
2010 m. – Renatai Šerelytei už romaną „Mėlynbarzdžio vaikai“ („Alma littera“).
2009 m. – Kristinai Sabaliauskaitei už romaną „Silva Rerum“ („Baltos lankos“).