VŽ lentynoje – naujos knygos

Proto amžius Steven Pinker, iš anglų k. vertė Kęstutis Šatkauskas, redagavo Jolita Parvickienė, išleido „Tyto alba“, 2020 m.

Grynas sutapimas, kad kaip tik šiuo grėsmingu metu „Tyto alba“ išleido kanadiečių ir amerikiečių kognityvinio psichologo, populiariųjų mokslų autoriaus, kalbininko, Harvardo (JAV) universiteto prof. Steveno Pinkerio (g. 1954) studiją, kurioje, be kita ko, kalbama ir apie žmonijos sveikatą bei kovą su pandemijomis

„O tai ką mums galvoti apie katastrofines grėsmes? Pradėkime nuo svarbiausio egzistencinio klausimo – mūsų rūšies lemties. Kaip ir kalbėdami siauresniu klausimu apie savo, kaip individų, lemtį, neišvengiamai turime susitaikyti, kad esame mirtingi. Biologai juokauja, kad apytikriai visos rūšys yra išnykusios, nes tokios lemties sulaukė bent 99 procentai kada nors gyvavusių rūšių. Tipiška žinduolių rūšis gyvuoja apie milijoną metų, ir nėra kaip ginčytis, kad Homo sapiens bus išimtis“, – šaltakraujiškai dėsto autorius.

Apie virusus S. Pinkeris rašo: „Mikrobus, kurie gyvuoja tik greitai plisdami nuo žmogaus žmogui, atranka išmokė stengtis, kad nešiotojai būtų gyvi ir vaikščiotų, taigi spaustų rankas ir apčiaudėtų kuo daugiau žmonių. Mikrobai tampa vis godesni, nes bet kokia kaina nori išlikti“.

Anot jo, mokslo vaisiai nėra vien moderniausi farmacijos produktai, tokie kaip vakcinos ar antibiotikai. Tai ir sukuriamos idėjos – jos gali būti nebrangiai įgyvendinamos ir ilgainiui savaime suprantamos, tačiau padeda išgelbėti milijonus. Pavyzdžiui, vandens virinimas, rankų plovimas, tuštinimasis tualetuose. Ir atvirkščiai – pažangą gali stabdyti blogos idėjos, tokios kaip sąmokslo teorija, kad skiepai sterilizuoja musulmonų mergaites arba mitas, kad tie patys skiepai sukelia autizmą.

Dienos namai, nakties namai Olga Tokarczuk, iš lenkų k. išvertė Vyturys Jarutis, išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2020 m.

LRS leidykla po 13 metų pakartojo 2018-ųjų Nobelio premijos laureatės, maištaujančios lenkų intelektualės su dredais rašytojos Olgos Tokarczuk (g. 1962) knygos „Dienos namai, nakties namai“ leidimą. (Beje, V. Jarutis yra išvertęs kitas dvi O. Tokarczuk lietuviškai išleistas knygas „Praamžiai ir kiti laikai“ ir „Bėgūnai“)

Knygoje „Dienos namai, nakties namai“ – šimtai istorijų, tarsi pakibusių tarp tikrovės ir mito, tarp praeities ir dabarties, tarp dienos darbų ir nakties kerų. Pietvakarių Lenkijos provincijoje, Valbžycho apylinkėse, galima rasti visko: senutę perukų meistrę, pakaruoklį, netašytą kaimyną, viduramžių šventąją barzdotu Kristaus veidu, vienuolį, troškusį būti moterimi, aiškiaregį miestelio keistuolį, istorijos mokytoją vilkolakį, sapnus iš interneto arba netikėtą mintį, kad kiekvieną akimirką pusė pasaulio miega.

O. Tokarczuk parašė 17 knygų – poezijos, apsakymų, esė, filmų scenarijų, dvi iš jų – „Bėgūnai“ (2007) ir „Jokūbo knygos“ (2014) apdovanotos svarbiausia Lenkijos literatūros premija „Nike“. 2018 m. už romaną „Bėgūnai“ O. Tokarczuk pirmoji iš lenkų rašytojų pelnė vieną svarbiausių tarptautinių literatūros apdovanojimų – „Man Booker“ premiją, o 2019 m. į šios premijos finalistų sąrašą buvo įtrauktas kitas jos romanas – „Varyk savo arklą per mirusiųjų kaulus“, kuris bus išleistas ir lietuviškai.

„Rašytoja, mėgstama ir skaitytojų, ir literatūros kritikų, yra populiarumo ir gero skonio, žinių ir rašymo meistriškumo, filosofinės gelmės ir pasakojimo meno fenomenas. Varšuvos universitete baigusi psichologiją, ji dirbo kambarine Londono viešbutyje, psichoterapeute Vroclave ir Valbžyche, kol galiausiai atsidėjo tik rašymui. C. G. Jungu besižavinti magiškojo realizmo meistrė teigia, kad romanų rašymas – „suaugusiojo pasakų sekimas pačiam sau. Kaip tai daro prieš užmigdami vaikai. Jų kalbėjimas tuomet klaidžioja tarp sapno ir tikrovės, jie ir kalba tiesą, ir fantazuoja“, – rašo leidėjai.

Dalinuosi tekstu apie gamtininko Peterio Wohllebeno naują knygą „Gamtos saitai“.

Gamtos saitai Peter Wohlleben, iš vokiečių k. išvertė Kristina Sprindžiūnaitė, išleido „Kitos knygos“, 2020 m.

Pirmojoje, pasauliniu bestseleriu tapusioje savo knygoje „Paslaptingas medžių gyvenimas“ vokiečių gamtininkas pasakojo apie medžius ir miškus. Antrojoje knygoje „Kaip gyvūnai jaučia ir supranta pasaulį“ – apie gyvūnus. Naujausioje studijoje „Gamtos saitai“ vienas garsiausių Europos miškininkų atskleidžia, kaip skirtingos gyvūnų, augalų, upių, uolų ir oro sistemos sąveikauja tarpusavyje ir kas nutinka, kai šios jautrios sistemos išbalansuojamos.

„Gamtos saituose“ P. Wohllebenas išskleidžia sudėtingus gamtos pasaulio modelius ir tai, kaip žmogaus veikla griauna tobulai subalansuotoje darnoje dešimtis milijonų metų egzistavusius santykius. Ilgus metus kauptus stebėjimus autorius papildo moksliniais tyrimais.

„Kadangi esame kilę iš stepių gyventojų, mums svarbu akimis – vienu iš svarbiausių jutimo organų – aprėpti visą vaizdą. Bet ar iš tiesų viską aprėpiame?“ – knygos pratarmėje klausia autorius.

Baltieji rūmai ir Lietuva: Bushas, Obama, Trumpas Linas Kojala, išleido „Tyto alba“, 2020 m.

Pro koronaviruso užkardą spėjusioje prašokti Vilniaus knygų mugėje pristatyta politologo Lino Kojalos knyga sulaukė nemenko dėmesio.

„Baltieji rūmai ir Lietuva“ siekia atsakyti į klausimus, susijusius su JAV požiūrio į Lietuvą raida per pastaruosius dešimtmečius. Galingiausia pasaulio valstybė ir jos lyderiai turi milžinišką įtaką, ir ne taip retai jų politinėje darbotvarkėje atsidurdavo su Baltijos valstybėmis susiję klausimai. Juos sprendžiant paaiškėdavo, kad JAV užsienio politika yra donkichotiška – siekianti platesnių tikslų nei vien pragmatiniai interesai. Vis dėlto kyla abejonių, ar šiuolaikinių globalių iššūkių ir šūkio „Amerika – pirmiausia!“ akivaizdoje tam neiškyla pavojų.

Keliaudamas ir dirbdamas analitinį darbą JAV knygos autorius susitiko su aukščiausio rango pareigūnais, tiesiogiai dirbusiais su JAV prezidentais bei formavusiais Vašingtono požiūrį į Lietuvą. Nuo tvirto patikinimo, kad sąjungininkų statusas neginčijamas, iki nerimo krislo, kad šiais laikais viskas pernelyg greitai keičiasi – tokia šiek tiek dviprasmiška daugelio susitikimų nuotaika.

Knyga skirta plačiajai skaitytojų auditorijai, norinčiai geriau suprasti kintantį JAV vaidmenį pasaulyje, prezidentų mąstymą formuojant užsienio politiką, taip pat JAV ir Lietuvos santykių praeitį, dabartį, ateitį.

Linas Kojala – Rytų Europos studijų centro direktorius, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas, asocijuotasis ekspertas JAV Harvardo universiteto Daviso Rusijos ir Eurazijos studijų centro Derybų darbo grupėje, taip pat Užsienio politikos tyrimų institute.