Po šiaurės vakarų Prancūziją: maršrutas ilgajam savaitgaliui

Mon Sen Mišelio kalnas - labiausiai mitais ir legendomis apipinta vieta Normandijoje. Agotos Butvilaitės nuotr.

Planuodami keliones visi turbūt peržiūrime savo trumpesnį ar ilgesnį svajonių, „karminių“ vietų ar tiesiog „privaloma pamatyti“ objektų sąrašiuką. Ir čia tarp Amazonės džiunglių ir Velykų salos paslapčių kukliai glaudžiasi kokia nors Antoni Gaudi Barselona ar garsus miuziklas Londone. Kukliai todėl, kad santykinai netoli ir lengvai prieinama. Todėl ir nustumiama į sąrašo galą – kada nors, kai bus laiko, kai nebeturėsiu jėgų ir noro skristi toli ir ilgam. Tačiau nepamirškime ilgųjų savaitgalių, jie – puiki proga įgyvendinti dar vieną mažytę svajonę.

Tokia maža svajone man buvo Šiaurės Vakarų Prancūzija, todėl ilgajam savaitgaliui pasiūlysiu marš-rutą, kurį išbandėme su draugais. Normandija ir Bretanė turtingos istorinių ir kultūros objektų, gamtos stebuklų ir kulinarinių gėrybių, visko pamatyti per tris dienas nepavyks, nereikia to ir siekti. Kitaip didžiąją dienos dalį praleisite automobilyje. Užsibrėžkite, pavyzdžiui, aplankyti garsųjį Mon Sen Mišelio vienuolyną ir pasimėgauti austrėmis. O tuomet pasižiūrėkite, ką galite nuveikti pakeliui. Kruopščiai aptarta ir suplanuota kelionė taupo laiką, todėl reiktų ne tik iš anksto išsirinkti, ką norite pamatyti, bet ir išsinuomoti automobilį bei užsisakyti nakvynę.

Ketvirtadienis

Skrydis į Paryžių gana vėlyvas, todėl nuskridus spėsite tik pasiimti oro uoste išsinuomotą automobilį, išvažiuoti (kamščiai) iš sostinės ir pasiekti nakvynės vietą. Važiuokite iki Honflero uosto. Atstumas nuo Paryžiaus iki Honflero – 195 km. Honfleras vadinamas nostalgišku ir romantišku uostu, ypač mėgstamu dailininkų dar nuo impresionistų laikų. Sako, kad čia pasivaikščiojimui reikia rinktis vėlų vakarą ir naktį, tuomet atsiskleidžia visas miestelio žavesys. Ir iš tiesų atvykę tik tam laiko ir turėsite – vakarienei ir pasivaikščiojimui krantine su įsimylėjėlių porelėmis.