VŽ rekomenduoja: ką veikti savaitgalį

RENGINIAI
Nepriklausomybės atkūrimo dienos renginiai SeimeŠventiniai renginiai Lietuvos Respublikos Seime, prasidėję jau kovo 3 d., skelbiami čia.
Kovo 11-ąją Vilnius kviečia švęsti prasmingai ir džiugiai.Nepriklausomybės atkūrimo dienos proga vilniečiai ir miesto svečiai kviečiami į gausybę ekskursijų po Senamiestį su Vilniaus gidais, dalyvauti šventinėje eisenoje Gedimino prospektu ir įsiamžinti Šimtmečio varpe Katedros aikštėje.
13 val. Arkikatedros aikštėje prasidės nemokamos ekskursijos „Senamiesčio kiemeliai“, „Karališkas Vilnius“, „Vilniaus meilės istorijos“, „Vilniaus getas“ (į Stiklių kvartalą), „Moterys, turėjusios įtakos valstybingumui“, „Pažinkime Vilniaus senamiestį”, „Fasadai ir kiemai XX a. pradžios architektūros istorija“, „Klasikinis Vilnius“, „Vilnius chemiko akimis“, „Žymių istorinių asmenybių, susijusių su Vilniumi ir Lietuva, meilės istorijos“, „Paslaptingasis Vilnius“ ir kitos.
Registracija į pasirinktą ekskursiją čia.
Kaunas Kovo 11-ąją švenčia dešimt dienų.Kaunas Lietuvos Nepriklausomybės atstatymą švenčia 10 dienų, programoje numatyta 30 proginų renginių, vykstančių kovo 5–15 d. Informacija apie renginius čia.
Kovo 11 d. Šiauliai organizuoja Trispalvės žygį.Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjimo renginiai Šiauliuose prasidės 11 val. Lietuvos laisvės kovų dalyvių pagerbimo ceremonija Sukilėlių kalnelyje prie Nepriklausomybės.
Vėliau šventės programoje – tradicinis Trispalvės žygis, iškilmingas minėjimas ir grupės „Hiperbolė“ legendos Igorio Berino su grupe „Huge Soul“ koncertas.
SPEKTAKLIAI
Kovo 9 ir 10 d. Vilniuje, Valstybiniame Jaunimo teatre, – pirmoji pavasario premjera – vengrų režisieriaus Aprado Schillingo spektaklis „Autonomija“.Tarptautinį pripažinimą pelnęs šiuolaikinis vengrų teatro režsierius Arpadas Schillingas sugrįžta į lietuvių teatrą po pastatymo „Didis blogis“ Lietuvos nacionaliniame dramos teatre 2015-aisiais. Naujojo spektaklio centre – autonomijos tema. Ar būdami laisvi esame autonomiški, klausia spektaklio kūrėjai.
KONCERTAI
Kovo 10 d. 18 val. Vilniaus kongresų rūmuose trys chorai, simfoninis orkestras ir keturi solistai atliks Lietuvoje retai skambančias G. Rossini Mažąsias iškilmingas mišias.Kartu su „Ąžuoliuko“ choru dainuos Kauno berniukų ir jaunuolių choras „Varpelis“ ir choras „Vilnius“, grieš Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. Solistų partijas atliks Asta Krikščiūnaitė (sopranas), Vaidas Bartušas (kontratenoras), Tomas Pavilionis (tenoras) ir Tadas Girininkas (bosas). Šiemet minimos 150-osios G. Rossinio mirties metinės.
Kovo 10 d., šeštadienį, 19 val. Filharmonijos Didžiojoje salėje, – orkestro muzikos koncertas „Romantiškos akimirkos“.Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, Karlis Bukovskis (fortepijonas) atliks J. Žilevičiaus Simfoniją f-moll, P. Čaikovskio Koncertą fortepijonui ir orkestrui, E. Darzinšo „Melancholišką valsą“; E. Griego Siuitą iš muzikos dramai „Peras Giuntas“.
Koncertą diriguos M. Barkauskas.
Kovo 9 d. Vilniuje, klube „Pelėda“, – avangardo puoselėtojai „Vulture Industries“Avangardinio progresyviojo metalo grupė iš Norvegijos pristatys naujausią albumą „Stranger Times“.
Vakaro svečiai – „Eschatos“ (Latvija), „Autism“ (Lietuva), ORB (Lietuva).
Informacija – čia.
Kovo 10 d. dainininkė Jurga pradės koncertų turą „Not Perfect“.Pirmasis Jurgos su grupe koncertas įvyks Panevėžio klube „Tauros loftas“. Kitą savaitę muzikantai koncertuos Vilniuje, Kaune ir Birštone.
PARODOS
Kovo 11-ąją 9 val. Seimo I rūmuose, Laisvės gynėjų galerijoje, atidaroma paroda „Adolfas Ramanauskas-Vanagas gyvenime, kovoje ir dokumentuose“.VERSLO TRIBŪNA
Lazdijų krašto muziejaus parengta kilnojamoji skirta Lietuvos laisvės kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos signataro, Lietuvos laisvės Kovos Sąjūdžio ginkluotųjų pajėgų vado Adolfo Ramanausko-Vanago 100-osios gimimo metinėms paminėti. 2018-uosius Seimas yra paskelbęs A. Ramanausko-Vanago metais.
Kovo 11 d. Lietuvos nacionalinis muziejus kviečia minėti Kovo 11-ąją muziejuje ir jo padaliniuose.Visą dieną bus galima nemokamai lankyti muziejaus parodas ir ekspozicijas Naujajame arsenale, Signatarų namuose, Vilniaus gynybinės sienos bastėjoje ir Jono Basanavičiaus gimtinėje Ožkabaliuose.
11 ir 13 val. Naujajame arsenale vyks ekskursijos „Tarpukario Lietuva Vytauto Augustino fotografijose“.
12 ir 15 val. Vilniaus gynybinės sienos bastėjoje vyks edukaciniai užsiėmimai „Geltona, žalia, raudona“. Vaikai su tėvelių ir gidų pagalba turės rasti ekspozicijoje paslėptus klausimus, į kuriuos atsakę sudėlios „Jaunojo lietuvio priesaiką Lietuvai“.
Vilniuje, Šiuolaikinio meno centre, pirmoji šių metų grupinė paroda „Paauglės bitės pašaukimas vieną vasarą“.Arba paauglės bitės pašaukimas vieną vasarą, /arba manija krauti akmenis, /arba rutulinio guolio pasitikėjimas savimi, /arba apie ką visa tai?
Parodoje dalyvauja Anna-Sophie Berger, Liudvikas Buklys, Paul Elliman, Gaylen Gerber, Nicholas Matranga, Michaela Meise, Daniel Pflumm. Parodos architektas – Martin Ebner.
Parodoje, kurią jos kuratorė Monika Krikštopaitytė siūlo suvokti kaip filmą, pristatomi per 20 įvairių kartų autorių iš Lietuvos ir užsienio darbai. Tarp jų – J. Barilaitės, A. J. Heimer, P. Jurkšaitytės, R. Jusionytės, E. Karpavičiūtės, S. Maslauskaitės, A. Petrašiūnaitės, E. Urbaitytės (Urbaitis), K. Zimblytės ir kitų.
Vilniaus rotušėje veikia tapytojo Aleksandro Vozbino paroda, skirta dailininko 60-mečiui.Parodoje apžvelgiama A. Vozbino (g. 1958) tapybos retrospektyva – nuo ankstyvųjų groteskiškų 9-ojo dešimtmečio darbų iki šių dienų ekspresijų. Į brandžiausią kūrybinės evoliucijos tarpsnį įžengęs tapytojas sukūrė savitą tapybos koncepciją ir įvaldė didžiulį individualios meninės raiškos priemonių arsenalą, kuris suteikia jam galimybę kalbėti savita kalba.
KKKC Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda), veikia Arūnės Tornau kūrybos paroda „Tirpstančios formos“.Parodoje pristatomi 2015– 2017 m. sukurti tapybos darbai ir erdvinė tekstilės instaliacija. Didelio formato paveiksluose menininkė analizuoja egzistencines gamtos ir žmogaus būties trapumo temas ir sieja jas su aktualia sociologine (modernybės epochos) griūties jausena, jau kuris laikas dominuojančia šiuolaikinio meno kontekste ir kultūros teorijos tekstuose.