Į kelionę po Akmenės karjerus

FOTOGALERIJA Į kelionę po Akmenės karjerus (14 nuotr.)

Kai išgirdau apie kelionę po Akmenės karjerus, pirmiausia pagalvojau, kokios rūšies turizmui ją galima priskirti. Pramoninis turizmas? Skamba ne itin patraukliai, lyg kokia „gamybinė mankšta“. Bet neapsigaukime, tai – sparčiai auganti ir populiarėjanti turizmo rūšis.

Nenuostabu, gyvendami gatavų daiktų ir pusgaminių pasaulyje vis mažiau žinome, kaip tie daiktai atsiranda. Taigi, pamatyti, kaip kasamos vertingos žaliavos, yra ne mažiau įdomu nei susipažinti su dinozaurų evoliucija kokiame nors muziejuje. Dinozaurą prisiminiau ne atsitiktinai – ekskursiją po Akmenės karjerus galima priskirti ir geologiniam turizmui, nes regiono geologinis paveldas atskleidžia daugybę faktų apie praeitį, sykiu – ir apie galimai čia gyvenusius dinozaurus. Geologinis turizmas – kol kas nauja sąvoka Lietuvoje, tačiau pasaulyje jis vis labiau populiarėja.

Žingsniuojantis dinozauras

Šiandien čia mus pasitinka „dinozauras“ vardu EŠ-10/70 (rus. ekskavator šagajuščij, išvertus į lietuvių kalbą – žingsniuojantis ekskavatorius), pats didžiausias esantis ir veikiantis Lietuvoje. Pavadinime minimi skaičiai reiškia kaušo tūrį – 10 kub. m, ir strėlės ilgį ~ 70 m. Ekskavatorius ne veltui vadinamas žingsniuojančiu – keičiant jo vietą šoninės kojos nuleidžiamos žemyn ir naudojamos kaip atrama perskirstant svorio centrą. Ekskavatorius šliaužia atgal, o žingsniavimo greitis yra 200 m per valandą. Šis 720 t sveriantis monstras naudojamas viršutinei dangai nukasti. Panašaus dydžio ekskavatorių Lietuvoje yra 4 ir visus galima pamatyti Akmenės rajone. Elektros energija varomos mašinos riaumodamos graužia žemę kiaurą parą. Besileidžiančios saulės šviesoje jų siluetai vis labiau primena tikrus dinozaurus. Pagalvoju apie rusiškos technikos ypatumą – beprotiškas galingumas ir kuklios darbo sąlygos darbininkui.

Taip, tai Lietuvoje

Akmenės rajonas iš kitų Lietuvoje išsiskiria naudingųjų iškasenų įvairove ir gausa, ne veltui miesto pavadinimas susijęs su akmeniu. Rajone kasamos klintys, dolomitas, molis, durpės, žvyras, smėlis. Kasimas – gana pavojingas procesas. Čia sprogdinama, dirba galinga technika, todėl lankytis karjerų teritorijose savarankiškai draudžiama.

Mus lydi Ventos regioninio parko darbuotojas Justas Teišerskis. Baigęs mokslus, jis grįžo į gimtąjį kraštą ir pradėjo projektą „Karjerais.lt“, skirtą šiai unikaliai vietovei populiarinti. Anot p. Justo, tokių vietų kaip Akmenės rajono karjerai nedaug, o didžiuma ekskursantų, nuvežtų į Šaltiškių molio ar Menčių klinčių karjerus, lieka sužavėti. Sako niekada nemanę, kad Lietuvoje galima pamatyti tokių vaizdų.

O vaizdai įspūdingi. Dėl žmogaus veiklos karjeruose formuojasi dirbtiniai, neįprasti, ne tik geologiniu požiūriu įdomūs kraštovaizdžiai. Giliausias Lietuvoje (apie 50 m) Šaltiškių triaso molio karjeras primena raudonas Marso dykvietes. Menčių karjeras atrodo kaip didelis kanjonas. Keisti, Lietuvos peizažui nebūdingi vaizdai atsiveria nuo 40 m aukščio šlaitų.

Šaltiškių karjere

Šaltiškių karjeras nuo seno traukė mokslininkus dėl čia aptinkamų jūrų faunos liekanų. 2010 m. tarptautinė lauko ekspedicija viršutinėje šio karjero dalyje rado vienintelių Baltijos regione mezozojaus laikų fosilijų: du žandikaulio fragmentus ir tris fitozauro dantis, kurie saugomi Akmenės krašto muziejuje. Fitozaurai (Phytosaures) – išnykusi vėlyvojo triaso periodo stambių, pusiau vandeninių roplių grupė. Jie siekė 5 m ilgio, buvo gerai šarvuoti, savo išvaizda ir gyvenimo būdu panašūs į krokodilus. Jie buvo paplitę prieš 205–250 mln. metų. Fitozaurų fosilinių liekanų randama Vidurio Europoje, Šiaurės Amerikoje, Indijoje, Maroke, Tailande ir Madagaskare. Akmenės krašte rastosios fosilijos yra pati šiauriausia fitozaurų radavietė – 45° šiaurės platumos.

Planuose – geoparkas

Akmenės rajonas ypatingas ir tuo, kad tik čia aptinkama paviršinių juros periodo uolienų. Tai vienintelė vieta Baltijos regione, kur uolienose gali pamatyti fosilijų – išnykusių moliuskų, juros periodo augalų suakmenėjusių dalių ar atspaudų. Geologai rajone aptiko maždaug 200 mln. metų senumo fosilijų. Netolimoje ateityje nebeeksploatuojamose karjerų erdvėse planuojama įkurti geoparką – saugomą teritoriją su ypatingais geologiniais bruožais. Tuomet čia greta mokslo ir pramonės atsiras įvairių pramogų – nuo fosilijų paieškos pamokų iki alpinistų sienelės ar lynų kelio su vagonėliais. Kol kas karjerai yra darbinės teritorijos, taigi čia nerasi pažintinių takų, apsauginių tvorelių ar panašių dalykų. Po kelių lietingų dienų karjerai tampa ekstremalia vieta – ryškiai rausvo atspalvio molis labai kibus, o klintys virsta lipnia balta tešla. Todėl patogi avalynė, kurios negaila ištepti, čia labai praverčia.

Atsisveikindami visi pamanome tą patį – čia galima filmuoti „Marso kronikas“ ar naują „Juros periodo parko“ versiją. Vis dažniau užsienio filmų statytojams užsukant į Lietuvą, mintis atrodo visai reali.