Dokumentinių filmų festivalis: kasdienybė įdomiausia

Publikuota: 2015-09-18
Alberto ir Davido Mayslesių filmas „Gimme Shelter“ (1970) herojai – grupė „Rolling Stones“. VDFF nuotr.
Alberto ir Davido Mayslesių filmas „Gimme Shelter“ (1970) herojai – grupė „Rolling Stones“. VDFF nuotr.
 

Rugsėjo 17 d. prasidėjo kasmetinis Vilniaus dokumentinių filmų festivalis (VDFF). Dalį akademinės ir smalsesnės (o gal ir snobiškesnės) sostinės publikos jis jau spėjo įtikinti, kad eiti į gerą dokumentinį kiną ne ką mažiau įdomu ir malonu nei į vaidybinį.

Kad ir kiek kartotume, jog pasaulio kino profesionalų šventės jau seniai neapsieina be dokumentikos, kad ji tampa lygiaverte kino sklaidos proceso dalimi, vis dėlto apsigauti nereikėtų – populiarumu dokumentinis kinas vaidybinio nepralenks. Tai tarsi užprogramuota jo prigimtyje, pagrindiniame jo objekte – tikrovėje ir jos netobulume. Žiūrėti ir analizuoti tikrovę, matyti ir rodyti ją negražintą, dažnai žeidžiančią ar trikdančią – tai yra, banaliai tariant, dalyvavimo svetimame gyvenime reikalaujantis dvasios darbas. Nė nekalbu apie ypatingą pasirengimą žiūrėti filmus ypač skaudžiomis, nepatogiomis temomis ir labai didelių formų – kaip antai šįmet rodomas Claude‘o Lanzmano „Šoa“ (1985; filmas trunka beveik 10 val., tad jo peržiūrą sudarys 4 atskiri seansai). Tai bene garsiausias holokaustą liudijantis kino kūrinys. Būtent kūrinys, nes jo forma sudėtinga, turtinga pasakojimų iš įvairių požiūrio kampų. Epinis ir etapinis filmas, kurio pavadinimas, reiškiantis sunaikinimą, šįmet tapo nacizmo nusikaltimams ir jų genezei skirtos programos pavadinimu.

Atkartoti ir sustiprinti

Dokumentikos gerbėjams šis filmas gerai žinomas, bet toks jau pastarųjų metų VDFF požiūris – atkartoti ir sustiprinti kitų renginių, festivalių anksčiau rodytus, bet neakcentuotus, ypatingo dėmesio reikalaujančius kūrinius ir kūrėjus. Taip buvo su Viktoro Kosakovskio „Tegyvuoja antipodai!“, Liubovės Arkus filmu „Antonas čia, šalia“, – pirmiausia jie buvo parodyti „Kino pavasaryje“, o jau paskiau jų autoriai sulaukė išskirtinio dėmesio VDFF. Šis festivalis lyg bando išvystyti anksčiau pradėtus ir nutrūkusius filmų „pokalbius“ su Lietuvos žiūrovais.

Dokumentika – įvairi, sodri siužetais, bet kartu tai yra nišinė kino meno rūšis. Ir nors nuolat randasi kino rūšių ribas naikinančių filmų, visgi VDFF akcentuoja dokumentikos autonomiškumą. Jo rengėjams dokumentika nėra vaidybinio kino palydovė, ir todėl šis festivalis svarbus bendroje šalies kino renginių panoramoje. Tokį jį prieš 11 metų sumanė kino kritikė, tuometinė „Skalvijos“ direktorė Živilė Pipinytė, ir iš esmės jis toks išlieka. Tiesa, šiandien rengėjams tenka atsižvelgti į didėjantį aplinkos spaudimą tapti kuo populiaresniems, aktualesniems, jaunatviškesniems ir jie ypač daug dėmesio skiria savo sklaidai. Dėl to pastaruosius porą metų net buvo pastebimas šioks toks atsainumas formuojant programą tiesiog iš populiarių festivaliuose, bet nebūtinai pačių geriausių filmų.

VŽ rekomenduoja

Šiųmetė pagrindinė programa teikia daugiau vilčių, drąsiau galima rekomenduoti pažiūrėti beveik visus jos filmus. Pirmiausia minėčiau Aleksandros Maciuszek jautrų, lyrišką pasakojimą „Casa Blanca“, skirtą senyvos motinos ir suaugusio, Dauno sindromą turinčio sūnaus gyvenimui kažkur tolimoje Havanoje; taip pat garsaus portugalo dokumentininko Jorge Pelicano filmą „Staiga mano mintys nutrūksta“ apie psichiatrinėje kuriamą spektaklį. Ligos ir psichikos sutrikimai apskritai yra dažna pastarojo meto dokumentikos tema – lyg koks apibendrinimas ar tiesiog replika pasaulio būsenai. VDFF pagrindinė programa tai su kaupu atspindi. Yra ir kitokių filmų, tarkime, apie savanorišką pasitraukimą iš tikrovės. Amerikietė Crystal Mossele filme „Vilkų gauja“ pasakoja apie visos šeimos užsisklendimą nuo išorinio pasaulio, ir jis patvirtina puikią JAV dokumentikos reputaciją, primena turtingą šios kino krypties amerikietišką istoriją. Būtent jai skirta įdomi retrospektyva – tai Alberto ir Davido Mayslesių kūryba nuo pat pirmojo svarbaus filmo „Psichiatrija Rusijoje“, sukurto prieš 60 metų, iki pernykščio, jau vieno A. Mayslesio filmo „Iris“ apie 93-ejų stiliaus ekspertę. Šie kinematografininkai priklauso „Directcinema“ krypčiai, kurios šalininkai siekia tiesiog stebėti pasaulį ir jo gyventojus. Užtat kokius! Mayslesių filmų herojai yra Marlonas Brando („Susipažinkite su Marlonu Brando“, 1966) ir „Rolling Stones“ („Gimme Shelter“, 1970), neįtikimoje aplinkoje gyvenanti aukštuomenės grietinėlė („Pilkieji sodai“, 1976) ar įtikimas, įsiurbiantis savo žavesiu, grauduliu, spalvingumu paprastos amerikiečių kasdienybės vaizdavimas, sekant Biblijos pardavėjais („Prekeivis“,1969). Mayslesiai užfiksavo laiką, atmosferą, žmones taip tiksliai, kad kasdieniški dalykai dėl autorių gėrėjimosi pasauliu tapo dokumentikos viršūne. JAV klasikų juostos – šiųmetinio VDFF akcentas.

Tikrai bus įdomu žiūrėti konkursinę programą. Ir ne tik kritikams. Pastebėjau, kad po gero VDFF dešimtmečio jau ne taip tuščia seansuose, kai rodoma Estijos, Latvijos ir Lietuvos naujausia dokumentika. Kaip visuomet, daugiausia lietuvių darbų – net penki, ir visi jau matyti. Pusė konkursinės programos filmų vienaip ar kitaip susiję su sovietmečio praeitimi, socialinėmis jo žaizdomis, nemažai darbų, skirtų kultūros žmonėms. Po repertuarinio Peterio Greenaway filmo „Eizenšteinas Gvatemaloje“ primygtinai siūlau pažiūrėti latvių režisieriaus Daviso Simanio filmą apie Sergejų Eizenšteiną ir Isaiah Berliną. Įdomūs ne tik herojai, bet ir D. Simanio kūrybos braižas, kurį pažįstame mažiau už VDFF senbuvės latvės Lailos Pakalninios simbolistinį, metaforišką stilių. Jo konkursinėje programoje irgi bus nemažai.

VDFF Vilniuje vyks rugsėjo 17–27 d. „Skalvijoje“ ir „Pasakoje“, o spalio pradžioje kelioms dienoms atkeliaus į Klaipėdos kultūros fabriką. Programą rasite čia.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Į Valdovų rūmus atgabentas unikalus Aristotelio biustas 1

Sutapimas ar ne, kad lapkričio 15-ąją, Pasaulinę filosofijos dieną, LDK Valdovų rūmų muziejų pasiekė didžiojo...

Laisvalaikis
2018.11.15
Kolekcijos. Logiški Jolantos Kyzikaitės atsitiktinumai 2

„Lewben Art Foundation“ projekte „Savas kambarys“, atidžiau įsižiūrinčiame į moterų dailininkių kūrybą, –...

Laisvalaikis
2018.11.12
Mugės „ArtVerona“ slaptasis ginklas – kolekcininkai

Spalio viduryje Veronoje, Šiaurės Italijoje, vyko 14-oji šiuolaikinio meno mugė „ArtVerona“. Mums ji įdomi...

Laisvalaikis
2018.11.04

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau