Gero dizaino supergalios: talentus traukiantis, motyvuojantis ir įgalinantis biuro interjeras

Daug kam interjeras vis dar asocijuojasi su spalvų ir baldų parinkimu, bet išties jis sprendžia kur kas rimtesnius klausimus, tikina Radvilė Tirevičiūtė ir Laura Dabravalskytė, visuomeninio interjero projektavimo studijai DVI vadovaujančios architektės.  Į šią sferą jas atvedė noras kurti įspūdingus, nepavaldžius laikui, bet kartu ir funkcionalius, žmonėms pritaikytus projektus. „Visuomeninės paskirties objektai yra tarsi miesto vizitinė kortelė. Norisi jų interjerus įgyvendinti taip, kad vartotojui suteiktų pridėtinės vertės“, – sako aštuntus metus skaičiuojančios studijos įkūrėjos.

Per šį laiką kartu su komandos užnugariu jos įrengė daugiau nei 60 000 kv. m. erdvių: nuo kepyklėlių, grožio salonų, restoranų iki startuolių, solidžių pramonės bendrovių, globalių prekių ženklų biurų. DVIejų architekčių tandemas formavo ir unikalią atmosferą turinčio Paupio kvartalo verslo centro interjerą, įrengė jame nemažai biurų bei kavinių O 2023 m., kurie biurų sektoriui nebuvo patys geriausi, DVI įgyvendino didžiausią tų metų projektą – įrengė vienos pažangiausių Europos bendrovių „Kilo Health“ biurą istoriniame sostinės pastate. Buvusioje salyklinėje įsikūręs biuras puikiai atspindi DVI filosofiją: kurti funkcionalias, bet unikalias erdves, geriausiai atliepiančias ir vietos dvasią, ir kliento lūkesčius.

Pasak pašnekovių, šiandien, kai organizacijos susiduria su naujais darbo organizavimo bei talentų pritraukimo iššūkiais, apgalvotai suprojektuotas biuras gali tapti sprendimo raktu. Kaip įdiegti naują darbo kultūrą, įgalinti veiksmingą bendradarbiavimą, kurti darbuotojų gerovę – tik keletas klausimų, į kuriuos galima atsakyti pasitelkus interjero dizaino profesionalus.

Žmones traukiantys biurai

Dirbti tik nuotoliu, kaip buvo įprasta dar visai neseniai, ryžtasi reta įmonė, tad vienas iš aktualiausių klausimų šiandien – kaip į biurus susigrąžinti darbuotojus, ne itin trykštančius noru palikti namus ir atsisakyti galimybės dirbti iš bet kurios pasaulio vietos. Organizacijoms kyla uždavinys pasiūlyti ne tik biuro aplinką, pajėgią konkuruoti su namais, bet ir sukurti visą ekosistemą, kuri motyvuotų, įkvėptų ir taptų darbdavio vertės pasiūlymo dalimi.

„Gero atlygio nebeužtenka. Šiandien talentus pritraukia ir išlaiko jų poreikius atitinkantis biuras, įvairios veiklos jame, socialinė atmosfera ir dar daugybė dalykų. Pažangios įmonės investuoja į tai ir tikrai rūpinasi savo darbuotojų gerove įmonės „namuose“, – pastebi atidžiai verslo interjerų tendencijas stebinčios  kūrėjos.

Jeigu seniau pirmuoju smuiku biuruose grojo ergonomiška ir patogi darbo aplinka, dabar jaučiamas poreikis kurti multifunkcinę bei įkvepiančią erdvę. Vis daugiau dėmesio skiriama akustikai, įrengiamos susikaupimo ir tylaus darbo vietos arba pokalbių būdelės. Biuruose atsiranda daugiau skirtingų zonų skirtingoms užduotims atlikti, o atmosfera ima priminti namus. Darbuotojai čia ne tik atlieka darbines užduotis, bet ir drauge pusryčiauja, užsiima bendromis veiklomis. Visa tai stiprina vieningo tikslo siekiančios komandos jausmą, ir, be abejonės, didina darbdavio patrauklumą esamų ir potencialių darbuotojų akyse. Nūdienos ofisai turi puikiai įrengtas virtuves, poilsio ar žaidimų kambarius, sporto sales ar net SPA zonas. 

„Nors diskusijos dėl idealaus biuro išlieka, darbuotojai visada ieškos lanksčios erdvės, suteikiančios tai, ko nėra namuose – sąlygas ir susikaupti, ir bendradarbiauti, ir pasikrauti. Darbo vieta turi būti sukurta kaip socialinis žmonių sąveikos inkaras, palaikantis darbuotojų gerovę ir skatinantis komandinį darbą – tą rodo visos pasaulinės tendencijos“, – sako L. Dabravalskytė.

Žingsnis po žingsnio

Biurą kurti pradedama nuo erdvių išplanavimo: tai pamatas, nuo kurio atsispiria visas tolimesnis interjeras.  Pasak L. Dabravalskytės, ne visos organizacijos žino (ir tikrai neprivalo žinoti), kokius klausimus reikia sau užduoti prieš įgyvendinant pokytį, ir ką su tais atsakymais daryti. Pavyzdžiui, neretai susiduriama su dilema – kiek darbo vietų turi būti biure? Įsitvirtinęs hibridinio darbo modelis mažina darbo vietų poreikį, visgi kol kas darbdaviai nepatikliai žiūri į jų mažinimą ir dažniau tiesiog susitaiko su tuo, kad dalis jų stovi nenaudojamos.

„Projekto metu tampame kone įmonės komandos dalimi: aiškinamės, analizuojame įmonės prioritetus ir brėžiame aiškias gaires šiame kelyje. Jeigu bendrovė nėra tikra, ką rinktis, padedame išgryninti, kuris erdvių išplanavimo modelis jai suteiks daugiausia naudos – atviras (vadinamasis open space), bendradarbystės, komandinis, hibridinis ABW ar kitas“, – dėsto architektė.

embedgallery::https://foto.vz.lt/embed/2436?placement=

DVI architektės pataria drąsiau taikyti ABW (angl. activity based work) darbo principą, kai įkuriamos lanksčios darbo zonos ir darbuotojas renkasi, kurioje jų dirbs atsižvelgdamas į tądien atliekamą užduotį. O į likusius tuščius biuro plotus galima pažvelgti kaip į galimybę darbuotojams suteikti daugiau ir įvairesnių patogumų.

Vizualinis biuro identitetas priklauso nuo įmonės brandos, kolektyvo amžiaus, veiklos srities, vertybių, žinoma, biudžeto.  Biuras gali atliepti ir sustiprinti verslo DNR, tapti jo veidu. Radvilė ir Laura įsitikinusios, kad jei tik aplinkybės leidžia, nereiktų vengti nestandartinių sprendinių: šie teigiamai veikia žmonių emocijas ir savijautą, o aktyvesnė aplinka skatina kūrybišką ir išradingą mąstymą.

„Gerai apgalvoti dizaino elementai gali tapti sąsaja tarp organizacijos misijos, vertybių, veiklos šerdies. Pavyzdžiui, aviacijos industrijos bendrovės „Smartlynx“ biure Vilniuje panaudotos aliuminio putų plokštės, nes tai – inovacija, iš kurios bus gaminamos ir lėktuvų detalės. Iš jų gaminome biuro baldus, posėdžių salėms specialia įranga buvo lenkiamos aliuminio putų plokščių detalės“, – pasakoja R. Tirevičiūtė. Įspūdingas interjeras apdovanotas „Auksine palete“.

Dekoratyviniai elementai atspindi bendrovės veiklą ir fasadinio stiklo bei aliuminio konstrukcijų įmonės „KG Constructions“ biure Vilniuje. Nuosaikus, išlaikytas interjeras įkūnija aiškią tvarumo žinutę, o įspūdį kuria begales rakursų turinti erdvė, stiklinė pastato šerdis – atriumas. Čia naudotos akustinės plokštės su pačių architekčių kurtu perforacijos raštu, stiklinis liftas su nerūdijančio plieno apdaila, pakopos, nuo kurių galima stebėti gamybos procesus, ir kiti neeiliniai sprendiniai.

DVI kūrėjos pabrėžia, kad kokybė nebūtinai išgaunama tik pažangiausiais ar brangiausiais sprendimais – puikų interjerą galima sukurti pasitelkus tai, kas jau yra patalpose. Taip gimė ir „Kilo Health“ biuras, kuriame susitinka istorinė salyklinės atmosfera bei aplinkai draugiškos medžiagos, o moderniu bendrovės vizualiniu parašu tapo energijos suteikiančios neoninės šviesos detalės. Šį projektą DVI perėmė jau pradėtą ir bendromis pastangomis su užsakovu pasiekė norimo rezultato neperžengiant biudžeto rėmų.

„Kiekvienas biuras ir įmonė yra skirtingi, visiems vieno standarto taikyti negalima. Interjero visumą sudaro kruopščiai ir profesionaliai parinktos medžiagos ir idėjos. Puikų rezultatą kuria ne brangiausi sprendimai, o tai, ko reikia būtent tai vietai ir tai organizacijai. Juos apgalvoti ir tinkamai įgyvendinti nėra paprasta, tačiau mus klientai ir samdo tam, kad jiems biuro įrengimu reikėtų rūpintis kuo mažiau, o rezultatas džiugintų visomis prasmėmis“, –  atskleidžia R. Tirevičiūtė.

Nuo vizijos – iki realybės

Nors interjero dizainas iš pažiūros atrodo meniška profesija, architektės save vadina labiau projektų valdymo ekspertėmis su kūrybinėmis pertraukėlėmis nei menininkėmis, sklandančiomis idėjų pasaulyje. Kad graži vizija taptų realybe, būtinas ne tik kūrybiškumas, bet ir organizuotumas. Betarpiškai dalyvauti visame procese nuo pirmojo pokalbio su užsakovu iki dienos, kai kolektyvas įsikelia į naujas patalpas; skirti laiko analizei ir komunikacijai, o vėliau kantriai aptarti brėžinius su statybininkais; profesionaliai planuoti terminus ir rizikas, puikiai pažinoti partnerius, rangovus, tiekėjus ir sumaniai juos rinktis. Ir kol vyksta įrengimo darbai, nepamiršti tako į statybų aikštelę – kad galutinis rezultatas būtų ne staigmena, o tiksli užsibrėžtos vizijos realizacija.

Tai – esminiai sėkmingo darbo principai, tikina R. Tirevičiūtė ir L. Dabravalskytė. Žinoma, didelį indėlį įneša ir studijos DVI komanda, be kurios sėkmingai įgyvendinti stambius projektus nepametant ir asmeninio ryšio su klientu, būtų neįmanoma.   

Jos dažnai išgirsta ir tris NE, įsišaknijusius statybų industrijoje – „Negalima“, „Nepagaminsime“, „Neįmanoma.“ Tačiau yra įsitikinusios, kad neįmanomų dalykų nebūna.

„Jei reikia, šokame į statybininko, konstruktoriaus ar net logistikos specialisto batus, gilinamės, aiškinamės niuansus. Dar nebuvo, kad nerastume sprendimo. Mūsų principas – užsakovas turi ateiti į pilnai paruoštas darbui erdves, o vienintelė jo užduotis yra pasirūpinti įkurtuvių pyragu“, – sako DVI architektės.