Keliaujantiems: Vavelio pilyje – unikalus Jogailaičių Renesanso paveldas
Renesanso epochai, meno ir kultūros suklestėjimui Lenkijoje ir Lietuvoje skirtoje parodoje pasakojama apie paskutinių Jogailaičių – Žygimanto Senojo (1467–1548) ir Žygimanto Augusto (1544/1548–1572) – valdymą, gyvenimą ir paveldą Lenkijos Karalystėje bei Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Taigi pristatomas Lenkijos ir Lietuvos klestėjimo laikotarpis, „aukso amžius“, kai Jogailaičių valdomos valstybės buvo svarbus europinis kultūros bei meno centras ir diktavo madas visame regione, praneša Valdovų rūmų mziejus.
Pasak Daliaus Avižinio, Valdovų rūmų muziejaus Rinkinių skyriaus vedėjo, Lenkijos kolegų darbas – įspūdingiausia, ką Europoje jam teko matyti apie Jogailaičių paveldą.
„Vienoje vietoje surinkti ir rankų darbo gražiausiais piešiniais iliustruoti valdovų maldynai, valdovus vaizduojančios kamėjos, gobelenai, valdovo bibliotekos knygos bei kiti Žygimantui Senajam ir Žygimantui Augustui priklausę daiktai – nežinau, ar galima įspūdingiau pristatyti Lietuvoje ir Lenkijoje suklestėjusio Renesanso epochą“, – pranešime cituojamas D. Avižinis.
Lietuvos muziejininkai parodą Vavelyje lygina „nebent su Žygimanto Augusto gobelenų kolekcijos ekspozicija ar pernai Krokuvoje pristatytu atnaujintu maršrutu „Naujoji Karalystės iždinė.“
„Tokio lygio paroda – ypatingas muziejinis įvykis visame Vidurio Europos regione“, – sako dr. Vydas Dolinskas, Valdovų rūmų muziejaus vadovas.
Anot jo, daug parodos eksponatų buvo mažai žinomi. Dabar, naujai identifikuoti, jie parodyti naujame kontekste.
Iš viso pasaulio
Parodoje eksponuojami reti kūriniai surinkti iš 13-oje valstybių veikiančių žymiausių kultūros institucijų: Oksfordo Bodlėjaus bibliotekos, Britų bibliotekos Londone, Metropoliteno muziejaus Niujorke, Luvro muziejaus Paryžiuje, Nacionalinio muziejaus Prahoje, Dailiųjų menų muziejaus Budapešte, Valdovų rūmų muziejaus Vilniuje ir kitų.
Iš Vilniaus į Krokuvą buvo išgabenti keli itin vertingi Valdovų rūmų muziejaus eksponatai – miniatiūra su Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto ir jo žmonos Onos atvaizdais bei 1568 m. Niurnberge sukurtas retas grafikos darbas, kuriame vaizduojamas Gardinas. Abu šie kūriniai yra įtraukti į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą.
Parodos proga Vavelio karališkoji pilis gavo ir ypatingų dovanų – kuratorius, meno kolekcininkas Jerzy Wojciechowski su žmona Antonina Grzegorzewska padovanojo 30 Giovanni Jacopo Caraglio (1505–1565) grafikos darbų.
Žygimanto Augusto dvare dirbęs italas buvo puikus brangakmenių raižytojas ir juvelyras, kūręs miniatiūrinius valdovų šeimos narių portretus iš pusbrangių akmenų. Tarp šio menininko eksponuojamų kūrinių – kamėja su Bonos Sforcos portretu (eksponatas paskolintas iš Metropoliteno muziejaus Niujorke, JAV) bei Barboros Radvilaitės atvaizdas iš Miuncheno rinkinių, prieš kelerius metus eksponuotas Vilniuje.
Pasak pranešimo, rengiant parodą dirbo per 200 Vavelio karališkosios pilies darbuotojų, išleistas dviejų dalių katalogas. Paroda vaizdžiai pristato to meto dailės kūrinius, kartografijos paminklus, mokslo laimėjimus, senąsias knygas, iliuminuotus maldynus, karybos reliktus, sakralinį meną, liturginius reikmenis, auksakalystės dirbinius.
„Tai monumentali paroda, savotiška patirtis ir retas įvykis tarp šiuolaikinių parodų. Tikiu, kad „Aukso amžiaus vaizdinys“ sujaudins lankytojus tiek iš Lenkijos, tiek ir iš Lietuvos, nustebins juos ir neabejotinai leis suvokti paskutinių Jogailaičių valdymo prasmę, atskleis visą kultūrinių, filosofinių, mokslinių ir dvasinių kontekstų spektrą“, – pranešime cituojamas prof. Andrzej Betlejus, Vavelio karališkosios pilies direktorius.
Paroda įspūdingai įrengta visuose Vavelio renesansinės pilies aukštuose, beveik 20-yje salių, ir natūraliai perkelia lankytojus į paskutinių Jogailaičių valdymo laikotarpį. Pavyzdžiui, parodydama Žygimanto Senojo miegamąjį kaip intymią maldos erdvę, vietą, kurioje, kaip teigia šaltiniai, valdovas mirė 1548-aisiais.
Anot prof. A. Betlejaus, Vavelio pilis buvo daugelio įvykių, susijusių su abiejų šalių gyvenimu ir likimu, liudininkė. Jos erdves panaudojus parodai, atsirado unikali galimybė pristatyti eksponatus istoriniame kontekste.
Minėtame Vavelio karališkosios pilies miegamajame, kurį prieš 500 m. buvo įsirengęs Žygimantas Senasis, eksponuojama rečiausių, prabangiai apipavidalintų, privačiam naudojimui skirtų maldynų su originaliomis iliustracijomis kolekcija. Tai Lenkijoje gyvenusio vienuolio Stanislawo Samostrzelniko sukurti europietiškos miniatiūros šedevrai – nedidelės maldaknygės, priklausiusios Žygimantui Senajam (Britų biblioteka, Londonas) ir jo sutuoktinei Bonai Sforcai (Bodlėjaus biblioteka, Oksfordas), taip pat didikams: Lietuvos kancleriui Albertui Goštautui (Miuncheno universiteto biblioteka) ir Lenkijos kancleriui Kšyštofui Šydloveckiui (Pilietinis istorijos archyvas ir Trivulziana biblioteka, Milanas).
