Mokslas aiškinasi, kaip rengėsi pirmykščiai žmonės

Priešistoriniais laikais žmonės išmoko įkurti ugnį. Spalvotas medžio raižinys, XIX a. „Scanpix“ nuotr.

Archeologų radinys Vokietijoje – tikslių ir smulkių pjūvių žymės ant urvinio lokio letenos kaulų – rodo, kad gyvūnai dėl drabužių buvo diriami jau prieš 300.000 metų.

Nepaisant populiariojoje kultūroje vaizduojamų kailiais vilkinčių urvinių vyrų ir moterų, iš tiesų labai mažai žinoma, kaip rengėsi ir atšiaurias žiemas išgyveno pirmykščiai žmonės. Kailiai, oda ir kitos organinės medžiagos paprastai neišsilaiko ilgiau nei 100.000 metų, todėl tiesioginių įrodymų apie priešistorinius drabužius nedaug. Atradimas Šioningene, šiaurės Vokietijoje, tuo ir svarbus, kad leidžia spėti, kaip rengėsi pirmykščiai žmonės, rašo CNN.

Pasak Ivo Verheijeno, archeologiniam tyrimui vadovaujančio Tiubingeno universiteto (Vokietija) doktoranto, tik keliose vietovėse aptikta įrodymų, kad pirmieji homo sapiens nuo šalčių gynėsi meškų kailiais, „o Šioningenas pateikia išsamiausią vaizdą“.

Urviniai lokiai buvo dideli, maždaug baltojo lokio dydžio gyvūnai, išnykę maždaug prieš 25.000 metų. Urvinio lokio kailis, turėjęs ilgus plaukus, sudarančius orui laidų apsauginį sluoksnį, ir trumpą, tankų poplaukį, gerai izoliuojantį šilumą, itin tiko drabužiams ir guoliams, teigiama žurnale „Journal Of Human Evolution“ gruodžio 23 d. paskelbtame tyrime.

Spėjama, kad priešistoriniai žmonės kailius tiesiog apsivyniodavo. Akytos adatos kailiams susiūti, archeologų spėjimu, atsirado tik maždaug prieš 45.000 metų.

Pasak Šioningeno radinio tyrinėtojų, pjūvių žymės aptiktos ant žvėries letenų kaulų, kur labai mažai mėsos ir riebalų, o tai paneigia idėją, kad jos atsirado skerdžiant gyvūną.

„Šiose vietose oda yra daug arčiau kaulų, todėl diriant odą žymės ant jų neišvengiamos“, – sakė mokslininkas. Anot jo, Šioningene aptikta daugybė kitų gyvūnų palaikų su pjūvių žymėmis, paliktomis lupant odą, pavyzdžiui, arklių ir taurų. Tyrėjų teigimu, dėl meškų kailio puikių izoliacinių savybių ir dėl to, kad tinkamai apdorotos jos yra elastingesnės, meškų odos daug tinkamesnės drabužiams nei stambių žolėdžių.

Šioningeno radavietė Vokietijoje labiausiai išgarsėjo, kai joje buvo aptikti seniausi žinomi mediniai ginklai – devynios svaidomosios ietys ir dvi svaidomosios lazdos, prieš 300.000 metų naudotos grobiui žudyti. Spėjama, kad prieš 300.000 m. klimatas šioje vietovėje buvo „panašus į dabartinį“.

Komentarai