Mirė kompozitorius F. Latėnas
Jis bus laidojamas penktadienį Vilniaus Antakalnio kapinių Menininkų kalnelyje.
Atsisveikinti su velioniu galima Kompozitorių sąjungos namuose ketvirtadienį 12-19 val. ir penktadienį 9-12 val.
Apie F. Latėno mirtį feisbuke trečiadienio naktį pranešė jo dukra aktorė Elžbieta Latėnaitė. Anksčiau kompozitoriaus dukra pranešė, kad ji ir dar 7 šeimos nariai susirgo COVID-19, tačiau kol kas neskelbiama, ar tai lėmė F. Latėno mirtį.
F. Latėnas 1989–1991 metais vadovavo Vilniaus teatrui „Lėlė“, nuo 1996-ųjų metus – Lietuvos valstybiniam akademiniam dramos teatrui, 1999–2000 m. ėjo Nacionalinio dramos teatro generalinio direktoriaus pareigas. 2000–2004 m. kartu su režisieriumi Rimu Tuminu vadovavo judviejų drauge įkurtam Vilniaus mažajam teatrui.
1996 ir 2004 metais F. Latėnas tapo Lietuvos kultūros viceministru, taip pat ėjo ministro pirmininko patarėjo, Lietuvos kultūros atašė Rusijoje pareigas.
F. Latėnas sukūrė muziką daugiau kaip 200 spektaklių, daugiau kaip 40 dokumentinių bei vaidybinių filmų.
Užuojautą artimiesiems, kolegoms ir bičiuliams dėl kompozitoriaus F. Latėno mirties pareiškė valstybės vadovai – prezidentas, Gitanas Nausėda, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, premjeras Saulius Skvernelis.
„Nuoširdžiai užjaučiu artimuosius, bičiulius, visus, kuriems teko laimė pažinoti šią iškilią asmenybę ir išvysti ryškią talento šviesą“, – sakoma premjero užuojautoje.
Bičiulio žodis
F. Latėną bičiuliai prisimena kaip santūrų, teatrui save atidavusį kūrėją. Režisierius Rimas Tuminas, su F. Latėnu dirbęs apie tris dešimtmečius, pasakoja, jog prieš dvi savaites juodu kartu grįžo į Lietuvą iš Maskvos, kur jis vadovauja Vachtangovo teatrui.
„Minint Mažojo teatro 30-metį jis man taip ir pasakė: juk mes, Rimai, kartu – jau 30 metų. Aš galvoju – negali būti, mažiau. Aš jį kaip žmogų pirma pažinau, nes jis ketino studijuoti ir režisūrą baigęs konservatoriją. O aš, tik atvykęs, mane pakvietė į konservatoriją dėstytojauti, visi susipažinome, jis mane kažkaip patraukė į save – jis mąstė natomis, mąstė apie gyvenimą muzikinio kūrinio pagrindu“, – BNS pasakojo R. Tuminas.
Pasak režisieriaus, jį „užkabino“ F. Latėno muzika vienam vaikiškam spektakliui, tačiau labiausiai patraukė ne vėliau atsiskleidęs kompozitoriaus muzikinis talentas, bet užsidegimas būti teatro dalimi.
„Sugyvenome vienoje svajonėje, kalbėjome apie tą patį. Esu įsitikinęs, jis būtų labai geras, talentingas režisierius. Jis ir su aktoriais nesiliaudavo tyliai bendrauti, pasakyti, patarti, pajuokauti, kaip reikėtų daryti vienoje ar kitoje scenoje, kaip tai atrodytų jam. Patardavo ir man (...) autoriai tapome ne tik jis muzikoje, aš – scenoje, bet tapome kartu autoriai visų mūsų spektaklių, nebeatskirsiu, kas ką darėme “, – teigė kūrėjas.
Pasak R. Tumino, pastaruoju metu Vachtangovo teatre kartu dirbęs F. Latėnas turėjo begales kitų Rusijos teatrų pasiūlymų, neseniai Sankt Peterburge gavo ir garbingą apdovanojimą – „Baltijos žvaigždę“.
Režisierius prisimena, kaip kartu su F. Latėnu prieš tris dešimtmečius jie kūrė Mažąjį teatrą.
„Mes labai ilgai sėdėdavome ir tylėdavome. Kažko paklausydavom, kažkokį tekstą paskaitydavome – vėl tylėdavome. Supratome, jutome, ko reikia, kas mus veda ir ko mums trūksta. Nes darome tai, ko gyvenime trūksta: trūko jam, trūko man, surasdavome papildytą gyvenimą džiaugsmu, kažkokia viltimi“, – pasakojo R. Tuminas.
Tiek jis, tiek kiti kolegos sutinka, kad F. Latėno kūryba buvo persmelkta liūdesio, graudumo.
„Jis buvo liūdesio ir vilties kompozitorius. Tokios amžinos „Requiem“ variacijos: gyvenimo, žmonių – tėvų, sūnaus netekimas jį labai sukrėtė, jis negalėjo atsitiesti po sūnaus žūties, dabar jis nuėjo pas jį, jie susitiko“, – sakė kompozitoriaus bičiulis.
Anot R. Tumino, kartu dešimtmečius dirbusi trijulė – jis, F. Latėnas ir dailininkas bei scenografas Adomas Jacovskis – negailėjo vieni kitiems ir kandžios kritikos: „Adomas sakydavo: tau, Faustai, paprasta, tu atidarai stalčiuką – o ten jau muzika parašyta, sudėta lentynėlėse, tik ištrauki ir visiems dalini. Na, o tu Adomai, ką? Vis tą pačią sieną paišai pirmyn, atgal, išilgai, stačiai? Mes ir pikdžiugiškai, ir geranoriškai, bet visada su meile apsižodžiuodavome“.
Teatro muzikos reformatorius
„Dar labai sunku surinkti mintis, ši žinia pasklido naktį, bet iš karto jau galiu pasakyti, kad F. Latėnas yra pirmasis lietuvių kompozitorius, teatro muzikos reformatorius. Būtent su juo, su jo karta ir netgi jo asmeniu konkrečiai teatro muzika įgavo savarankiškumo. Jis įteisino iki tol laikytas kaip ir neskoningomis tokias muzikines formas, kaip humoras, banalybė arba sentimentalumas. Visa tai įgavo muzikinę išraišką, tapo labai svarbu tiek pačiam spektakliui, tiek žiūrovams, jie atpažino melodingumą, galėjo iš spektaklio eidami niūniuoti“, – LRT radijui sakė muzikologė Jūratė Katinaitė.
V. Gerulaitis: intelektualai jį dievino
Muzikologas ir kompozitoriaus bičiulis Viktoras Gerulaitis sako, kad F. Latėnas buvo neabejotinai teatro kūrėjas, jo muzika išsiskyrė paprastumu – už tai jis yra sulaukęs nemažai kai kurių kolegų kritikos, nors užsienyje, ypač tarp Rusijos intelektualų, yra pelnęs didžiulį pripažinimą.
VERSLO TRIBŪNA
Naujiena Lietuvos radijo rinkoje – programėlė Radijas.lt. Tai patogi, šiuolaikiška ir funkcionali radijo klausymo platforma, suteikianti klausytojui platų lietuviško garsinio turinio pasirinkimą. Čia vienoje vietoje populiarios Lietuvos FM radijo stotys, taip pat pamėgtos licencijuotos šalies internetinės radijo stotys be reklamos, galimybė norimu metu klausyti radijo žinių, kitų informacinių laidų bei rubrikų, laimėti prizus ir sužinoti viską, kas vyksta mylimos radijo stoties eteryje bet kuriuo metu.
Šiemet gėrimų rinka visame pasaulyje, skaičiuojama, pasieks 276 milijardų dolerių pajamų ribą. Ateities projekcijos rodo, kad ši verslo niša į viršų stiebsis ir toliau. Kasmet augdama po beveik 9 proc., dešimtmečio pabaigoje turėtų pasiekti 380 mlrd. dolerių ribą, nors prieš mažiau nei dešimtmetį šie skaičiai buvo sunkiai suvokiami. Gėrimų rinka nuolat auga ir Lietuvoje.
Ekranų tinklas „2go“ pristato didžiausią vasaros įvykį Šiauliuose – SEL šou Šiaulių miesto centrinio parko estradoje, rugpjūčio 22 dieną.
„Jo teatro muzika yra nuostabi. Maskva, pavyzdžiui, jį dievino, visas Vachtangovo teatras, kuriame jis dirbo su R. Tuminu, jį dievino, sakė, „genialus žmogus“. Jis daug nerašė originalios muzikos, bet jis, matyt, taip nusprendė, kad rašys teatrui. Jis buvo labai talentingas, nors jį jaunystėje labai „ėdė“ kiti kompozitoriai. Atsimenu, kaip jį „daužė“ Kompozitorių sąjungoje, esą jis rašąs primityvią, miesčionišką muziką. Jis rašė paprastą muziką – rašė tercijas. Jis rašė ir „žydišką“ muziką. Be to, jis yra vienintelis Lietuvos kompozitorius, kuris surengė savo autorinį koncertą Maskvos konservatorijos didžiojoje salėje. Ji yra viena iš penkių didžiųjų pasaulio salių“, – BNS pasakojo V. Gerulaitis.
„Jam plojo, kai jis išėjo pro duris, koks pusšimtis žmonių. Tai aš tokio antro kompozitoriaus nežinau, kad jam prie filharmonijos ar prie rūmų kokių plotų“, – kalbėjo muzikologas. Anot jo, didžiausias F. Latėno indėlis – muzika keliems šimtams spektaklių, tačiau jis yra parašęs ir pripažinimo sulaukusios akademinės muzikos, pavyzdžiui, jo kompozicija styginių kvartetui „Šviesiam atminimui“ ar kiti kvartetui skirti kūriniai.
„Jį yra grojęs Maskvos Spivakovo orkestras, jį grojo ir Čiurlionio kvartetas. Kai Amerikoje grojo kvartetą „Šviesiam atminimui“, tai publika privertė viską du kartus pakartoti. Operos solistė Giedrė Kaukaitė buvo vieną kartą Švedijoje, Čiurlionio kvartetas tuomet grojo Švedijos Filharmonijoje. G. Kaukaitė, nežinodama, kieno čia kūrinys, priėjo prie čiurlioniečių ir sako: „Kodėl, va, lietuviai negali tokios gražios muzikos sukurti“. O jai sako – čia gi Latėno“, – pasakojo jis.
V. Gerulaitis sako, jog F. Latėnas buvo mažakalbis, „visiškai užsidaręs žmogus“: „Jis mažai kalbėdavo, visą laiką klausydavosi. Šia prasme, jis buvo paslaptingas. Nors turėjo būti linksmas, kadangi mokėjo groti akordeonu – akordeonistai yra linksmi“.
Anot V. Gerulaičio, vis tik F. Latėno muziką galėtų iliustruoti ir kadaise rusų kompozitoriaus Igorio Stravinskio pasakyta frazė apie italų baroko kūrėją Antonio Vivaldį, jog šis parašė „vieną koncertą ir penkis šimtus kartų jį perrašė“.
„Tai su Latėnu panašiai, jis praktiškai rašė tą pačią muziką“, – sakė muzikologas.
