Japonų kario fenomenas: niekada nepasiduoti

Japonų pilotai - kamikadzės prieš startą, 1945 m. lapkritis. „Scanpix“ nuotr.

Praėjusią savaitę pasaulio žiniasklaida mėgavosi JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimu, esą naujojo koronaviruso pandemijos sukeltas nuosmukis Amerikai sudavė stipresnį smūgį nei rugsėjo 11-osios teroristiniai išpuoliai ir Perl Harboro užpuolimas Antrojo pasaulinio karo metais, kai Japonijos aviacija ir povandeniniai laivai per kelias valandas praktiškai sunaikino JAV Ramiojo vandenyno laivyną Havajuose.

Kad ir kaip klostytųsi pandemijos eiga, pasaulis tiki, jog vakcina ar vaistai galiausiai bus sukurti. Ir ne slapti. Tuo metu Japonija per karą Ramiajame vandenyne turėjo slaptą ginklą – senovinio garbės kodekso ir ilgus metus skiepytų dogmų sukurtą visą kartą karių, kuriems jokia auka nebuvo per didelė. Jei imperatoriui ir tėvynei reikėjo jų gyvybės, žmogus džiaugsmingai turėjo ją paaukoti.

1972 m. sausio 24 d. Ramiojo vandenyno Guamo saloje du žvejai aptiko apdriskusį kareivį, gyvenantį čia nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Seržantas Shoichi Yokoi pasislėpė džiunglėse, kai salą 1944 m. vasarą užėmė amerikiečiai. 28-erius metus Yokoi gyveno urve ir išlįsdavo tik naktimis. Jis atsisakė pasiduoti ir nekreipė dėmesio į lapelius, mėtomus iš lėktuvų, kuriuose buvo sakoma, kad karas baigėsi. Yokoi buvo įsitikinęs, kad tai spąstai. Kai žvejai jį sučiupo ir parvilko iš džiunglių, seržantas buvo 56-erių.