Baltijos kelias – nugara į Rytus, veidu į Vakarus

Publikuota: 2019-08-23

„Baltijos kelias buvo tylus, bet labai konkretus veiksmas – žmonės sustojo nugara į Rytus, veidu – į Vakarus, ir nereikėjo žodžių, kad suprastum, ką tuo norima pasakyti. Pasakyta buvo taip stipriai, kad nebeliko ką ir pridėti. Pagaliau tai buvo veiksmas, kuris Maskvai įvarė isteriją“, – sako Birutė Valionytė, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo prezidentė.

1989 m. rugpjūčio 23-iąją, minint 50-ąsias Molotovo–Ribentropo pakto metines, Lietuvos, Latvijos ir Estijos žmonės gyva grandine sujungė Vilnių ir Taliną, taip pareikšdami apie okupuotų Baltijos šalių laisvės siekį. Istorikai sutaria, kad tris tautas sujungęs Baltijos kelias buvo vienas svarbiausių žingsnių kelyje į Nepriklausomybę. 650 km ilgio gyva grandinė tuomet nusidriekė nuo Gedimino bokšto Vilniuje per Ukmergę, Panevėžį, Pasvalį, Bauskę, pro Laisvės paminklą Rygoje – iki Hermano bokšto Taline. Skaičiuojama, kad į ją sustojo apie 2 mln. žmonių.

Į UNESCO Pasaulio atminties sąrašą 2009 m. įtrauktas Baltijos kelias – taiki politinė demonstracija – yra vienas tų visuomeninių-politinių reiškinių, kurio reikšmė ir įtaka tolesniam Lietuvos, Latvijos ir Estijos žygiui į Nepriklausomybę nekvestionuojamos.

Veidu į Vakarus

„Visada gali ginčytis dėl pasakytų žodžių, bet niekada – dėl veiksmo, kuris įvyko. Baltijos kelias buvo tylus, bet labai konkretus veiksmas – žmonės sustojo nugara į Rytus, veidu – į Vakarus, ir nereikėjo žodžių, kad suprastum, ką tuo norima pasakyti. Pasakyta buvo taip stipriai, kad nebeliko ką ir pridėti, – kalba Birutė Valionytė, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo prezidentė. – Kita vertus, sakyčiau, kad Baltijos kelias buvo kur kas svarbesnis ne tuo, ką jis pasakė pasauliui, bet tuo, ką jis pasakė į grandinę sustojusiems žmonėms. Jie patikėjo, kad nuo jų pačių irgi labai daug priklauso, pagaliau – kad meilė tėvynei nėra vien žodžiai.“

Anot VŽ pašnekovės, Baltijos kelias suvaidino didžiulį vaidmenį atkuriant Lietuvos, Latvijos ir Estijos nepriklausomybę, o suvokimas, kad tik visi kartu, o ne po vieną galime tai padaryti, buvo akivaizdus.

nuotrauka::1

Istorikai sutaria, kad didžiausias Baltijos kelio laimėjimas ir postūmis siekiant Nepriklausomybės buvo 1989 m. gruodžio 24-ąją Sovietų Sąjungos liaudies deputatų suvažiavime priimtas nutarimas „Dėl Tarybų Sąjungos ir Vokietijos 1939 m. nepuolimo sutarties politinio ir teisinio įvertinimo“. Jame konstatuota, kad SSRS ir Vokietijos sutartimis buvo pasirašyti ir slaptieji protokolai, kuriuose „nustatytos TSRS ir Vokietijos interesų sferų ribos bei kiti veiksmai teisės požiūriu prieštaravo kai kurių trečiųjų šalių suverenumui ir nepriklausomybei“.

Suvažiavimas Ribentropo–Molotovo pasirašytus slaptuosius protokolus pasmerkė ir pripažino niekiniais bei negaliojančiais nuo jų pasirašymo momento. Savo ruožtu Vokietija tai padarė iškart po Baltijos kelio – 1989 m. rugsėjo 1 d.

Beje, prie Baltijos kelio grandinės, į kurią rugpjūčio 23-iąją kviečiami sustoti žmonės, Vilniuje prisijungs ir užsienio šalių ambasados, pirmoji tokį norą pareiškė Vokietijos ambasada. Anot B. Valionytės, Baltijos kelio trisdešimtmetį mes sutinkame kaip šventę, bet tądien minime ir Juodojo kaspino dieną – 80 metų nuo Ribentropo–Molotovo pakto. Šiuo požiūriu Vokietijos ambasados įsijungimas į grandinę yra labai svarbus ir prasmingas.

Idėja – iš Panevėžio

Baltijos kelią organizavo Baltijos šalių nacionaliniai judėjimai: Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis, Latvijos ir Estijos liaudies frontai.

B. Valionytė patikslina paplitusią nuomonę dėl estiškos Baltijos kelio idėjos kilmės. Anot jos, Dainis Ivansas, Latvijos tautos fronto vadovas, teigia, kad ji kilo Lietuvoje, gurkšnojant kavą Panevėžio bažnyčios klebonijoje, kur retkarčiais susirinkdavo pasitarti Lietuvos Sajūdžio ir Latvijos liaudies fronto atstovai.

Ši idėja 1989 m. gegužę Taline vykusioje Baltijos asamblėjoje buvo priimta, o Arvydas Juozaitis, atstovavęs asamblėjoje Sąjūdžiui, parvežė ją atgal į Lietuvą.

Abejonių, ar pavyks įgyvendinti idėją ir į Baltijos kelią pritraukti tiek žmonių, kad jie sudarytų nenutrūkstamą grandinę nuo Vilniaus iki Talino, prieš 30 metų buvo nemažai. Šiais laikais dėl logistikos ir klausimo nekiltų, o tuomet automobilių buvo nedaug, lengvųjų automobilių skaičius – juokingas, palyginti su mūsų dienomis.

„Transporto trūko. Buvo parkų, kurie nedavė autobusų, bet buvo tokių, kurie davė viską, ką turėjo. Buvo, kad kolūkyje sugedo vienintelis turėtas autobusas, tuomet žmonės į Baltijos kelią važiavo sunkvežimiais“, – prisimena VŽ pašnekovė.

Prie idėjos įgyvendinimo prisidėjo ne tik transporto įmonės. B. Valionytė pasakoja, kad Vilniaus ir Panevėžio greitkelyje buvo nebaigta tiesti 35 km atkarpa. Kauno Sąjūdžio dalyviai įkalbėjo kelininkus sujungti asfalto ruožus, ir šie, dirbdami keliomis pamainomis, tą magistralės ruožą užklojo asfaltu beveik iš vakaro, kad žmonės galėtų sustoti į Baltijos kelią.

Ir žmonės sustojo. Tuomet skelbtais agentūros „Reuters“ duomenimis, Estijoje į grandinę susibūrė 700.000 žmonių, Latvijoje – 500.000, Lietuvoje – 1 milijonas. Tiesa, sovietų naujienų agentūra TASS pateikė kitus skaičius: esą į Baltijos kelią išėjo 300.000 Estijos ir 500.000 Lietuvos žmonių, o apie latvių dalyvavimą išvis neskelbta.

Maskva kišo koją

Ribentropo–Molotovo paktą, kurio slaptaisiais dokumentais buvo pasidalyta Vidurio ir Rytų Europa, minintis Baltijos kelias nebuvo pirmoji Lietuvos, Latvijos ir Estijos politinė akcija. 1987 m. rugpjūčio 23 d. vyko mitingai Vilniuje, Rygoje ir Taline. Estijoje mitingas buvo taikus, o Latvijoje ir Lietuvoje milicija sulaikė kelis šimtus žmonių.

1988 m. rugpjūčio 23 d. visose trijose valstybėse vykusiems Ribentropo–Molotovo pakto minėjimams jau vadovavo nacionaliniai judėjimai, mitinguose dalyvavo šimtai tūkstančių žmonių. Skaičiuojama, kad Vilniuje į Vingio parką jų susirinko apie 250.000.

Pasak B. Valionytės, „visų šitų sąjūdžių Maskva negalėjo neleisti, bet tikėjo, kad procesus KGB sėkmingai suvaldys. Bet nebesugebėjo suvaldyti, nes kai atidarai butelį ir išleidi iš jo džiną, atgal nebesukiši“.

Visgi Maskva trukdė. Mūsų akimis žiūrint, primityviomis priemonėmis. Tarkime, prie Vievio rugpjūčio 23 d. geležinkeliu pirmyn atgal kursavo garvežiai, kelio užtvaras buvo nuolat nuleidžiamas ir taip užkertamas eismas prie Ukmergės pervažos, tai suformavo didžiulį kamštį nuo Kauno pusės.

nuotrauka::2

VŽ pašnekovė prisimena, kad 1989-ųjų rugpjūtį, likus maždaug savaitei iki Baltijos kelio, kažkur Sovietų Sąjungoje nukrito DOSAAF (iki 1991 m. veikusi sovietinė sukarinta masinė visuomeninė organizacija) lėktuvas. Prisidengus įvykiu, šios organizacijos lėktuvams buvo uždrausta savaitę pakilti visoje sovietų šalyje, o Baltijos kelio dieną Lietuvoje galėjo kilti tik „Aeroflot“ ir kariniai lėktuvai.

Nors ir buvo draudžiama, Lietuvoje pakilo penki lėktuvai – du iš Kauno, trys iš Panevėžio. Iš Kauno du AN-2 pakilo be leidimo, juos pilotavo Vytautas Tamošiūnas ir Kazimieras Šalčius. Lėktuvai virš sustojusių į Baltijos kelią išbarstė tonas gėlių ir, svarbiausia, iš oro buvo nufilmuota ir nufotografuota daug vertingos medžiagos.

Iš Stetiškių aerodromo Panevėžio rajone pakilo Biržų aeroklubo kooperatyvui priklausantis AN-2, pilotuojamas Viktoro Palamarčiuko ir Gintauto Kaniušo, aviatoriaus-konstruktoriaus Vlado Kensgailos sukonstruota „Audra“ ir dvivietė savadarbė „Egzotika“ atvira kabina, pilotuojama Broniaus Vaineikio. AN-2 skraidino 12 keleivių – žurnalistų ir fotografų.

Ligi šiol nepadėkota

„Visko buvo, tačiau tie trukdžiai buvo per silpni, kad sutrukdytų masinį reiškinį. Kita vertus, – priduria B. Valionytė, – kai pagalvoji, keista – praėjo 30 metų, bet Lietuvos valstybė nei Baltijos kelio koordinatoriams, nei lakūnams niekaip nepadėkojo, nors organizacinis darbas buvo nuveiktas milžiniškas. Juk telefonas buvo tik laidinis, ir ne visi jį turėjo, internetas neegzistavo, pagrindinė ryšio priemonė tądien buvo radijas – koordinavimas vyko tik per jį.“

VŽ pašnekovė tikisi, kad pirmą kartą viešai tiems žmonėms bent žodžiu bus padėkota rugpjūčio 23-iąją, kai Saločiuose, Lietuvos ir Latvijos pasienyje, susitiks Lietuvos ir Latvijos prezidentai.

„Iš Lietuvos pirmiausia reiktų padėkoti pagrindiniams koordinatoriams, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariams. Pagrindinis koordinatorius Vilniuje buvo Arūnas Grumadas. Iš Kauno – Algimantas Norvilas ir Aleksandras Abišala. Nuo Ukmergės rubežiaus iki Latvijos sienos koordinavo trys žmonės – dabartinis Panevėžio meras Rytas Račkauskas, Algis Plytnikas, jo nebėra tarp gyvųjų, ir Algirdas Mulevičius, jis gyvena ir dirba Pasvalyje. Tai žmonės, ant kurių pečių laikėsi visa organizacija. Be abejonės, pagrindinis organizatorius buvo Sąjūdis, informacija plito iš lūpų į lūpas, tačiau tie žmonės padarė labai daug“, – sako Signatarų klubo prezidentė.

Baltijos kelias Kuriluose

Pati B. Valionytė Baltijos kelyje nestovėjo – tuo metu su 13-a kitų grupių iš Lietuvos ji keliavo po uždarą Sovietų Sąjungos zoną – Kurilų salas. Norint į jas patekti, dokumentus reikėjo susitvarkyti vos ne prieš metus.

„Mano Baltijos kelias buvo Južno Sachalinsko oro uoste pusę keturių ryto – kas su prožektoriais, kas su žvakutėmis rankose laukėm ten lėktuvo į Maskvą“, – prisimena B. Valionytė. Salose keliautojus iš Lietuvos nustebino tai, kad vietos žmonės puikiai žinojo, kas vyksta Baltijos šalyse. Kurilsko bibliotekos matomiausioje vietoje buvo „Sąjūdžio žinios“, Latvijos, Estijos liaudies frontų, Ukrainos Rucho judėjimų leidiniai rusų kalba.

Pašnekovė teigia, jog dabar ji žino, kad šios veiklos koordinatorius buvo Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Petras Vaitiekūnas.

„Iturupo saloje mes tris savaites buvome be ryšio. Išeinam iš Kurilų bambukų giraitės ir prieš mus išdygsta ruselis, džiaugsmingai kviečia į savo namus ir pasakoja apie Baltijos kelią. Klausom akis išpūtę, nes jis tuo metu apie gyvą grandinę žinojo daugiau nei mes. Klausiu, iš kur tiek žino, gal klauso japonų radijo. Taip, sako, klausom“, – prisimena B. Valionytė.

Isterija Maskvoje

Kurilų salų žmonių žinios apie Baltijos šalių laisvės siekį lietuvius nustebino, bet rugpjūčio 24-osios patirtis Maskvoje buvo tiesiog šaltas dušas.

Nuėjusi nusipirkti traukinio bilieto į Vilnių, B. Valionytė rado tuščią geležinkelio bilietų kasų salę: joje stoviniavo šeši ar septyni vyrai vienodais pilkais kostiumais, o prie septynių veikiančių kasų – nė gyvos dvasios.

„Kad geležinkelio kasose Maskvoje nebūtų žmonių! Supratau, kad kažkas čia ne taip. Priėjau prie vienos kasos, sakau, man į Vilnių šiandien. Neturim bilietų. Rytoj? Neturim. Gerai, sakau, tada į Minską. Neturim – nei šiandien, nei ryt, nei poryt... Tuomet vienas su pilku kostiumu prieina prie manęs ir klausia: „O jūs žinote, kad Lietuvoje rusus pjauna?“ Tada viską supratau. Ramiai ir tvirtai jam pasakiau, kad per visą Lietuvos istoriją nežinau nė vieno fakto, kad lietuvis rusą būtų papjovęs vien todėl, kad jis rusas. O kriminalinių elementų yra visur“, – šypteli B. Valionytė. Saugumiečiui pasakiusi, kad grįžta namo į Vilnių, ji iškart gavo bilietą.

Anot VŽ pašnekovės, Maskvoje tuo metu buvo sukelta isterija – Lietuvoje rusus pjauna. Ir jiems, keliaujantiems su prie rankovių prisiūtomis trispalvėmis, metro ne sykį teko išgirsti „lietuviai fašistai“.

„Maskvai Baltijos kelias buvo labai baisus, ji suprato, kad negali jo suvaldyti. Kremliui juk reikėjo tik mygtuką paspausti, kad čia viską nušluotų. Bet jie nepaspaudė, nes Kremliui ir tiesiogiai Michailui Gorbačiovui reikėjo gražaus veido prieš Ameriką ir pasaulį, jiems reikėjo parodyti, kad pertvarka vyksta, kad sovietai keičiasi. Kitas dalykas – jiems mirtinai reikėjo kreditų.

Juk Sovietų Sąjunga buvo ties ekonominio kracho riba, jiems reikėjo finansinės paramos, o Amerika iškėlė sąlygą: žmogaus teisės ir laisvės. Taip prasidėjo atšilimas, kuriuo Lietuva, Latvija ir Estija labai protingai pasinaudojo: mes ištraukėm dramblį pro rakto skylutę, turiu galvoje ir Kovo 11-ąją, o Sovietų Sąjunga labai greitai juridiškai dingo iš pasaulio žemėlapio. Imperija žlugo. Gaila, bet dabar kuriasi kita, su tomis pačiomis sampratomis ir tomis pačiomis vertybėmis“, – kalba B. Valionytė.

Pirmieji asmenys kelyje

Paklausta, kaip Baltijos kelią sutiko tuo metu mūsų „pirmieji oficialūs asmenys“, pašnekovė sako, kad Estijoje buvo daugiau vienybės: Estijos komunistų partija su Arnoldu Ruuteliu priešakyje suprato, kad jiems reikia jungtis į Baltijos kelią.

O Lietuvos komunistų partijos pirmasis sekretorius sėdėjo savo kabinete: „Nežinau, manęs tuo metu čia nebuvo, galiu tik pasakyti, ką prie šito stalo (kalbėjomės su B. Valionyte Signatarų klubo kabinete LR Seime – VŽ) šnekėjo Lionginas Šepetys (tuo metu LSSR AT pirmininkas – VŽ) ir Vladimiras Beriozovas (tuo metu LKP antrasis sekretorius – VŽ). V. Beriozovas mėgino Algirdą Mykolą Brazauską įtikinti, kad jam reikia eiti į Baltijos kelią.

Faktas, kad tie, kurie teigiamai žiūrėjo į Sąjūdį ir suprato, kad Lietuvoje vyksta esminiai dalykai, puikiai suprato ir tai, kad jiems reikia eiti į Baltijos kelią, ir ėjo į jį. Nes tai buvo anoniminis veiksmas, prie kurio žmonės jungėsi nepriklausomai nuo to, kur ir ką jie dirbo. Jie jautė pareigą stovėti Baltijos kelyje. Kalbant apie pirmuosius asmenis – L. Šepetys tikrai dalyvavo su šeima, taip pat V. Beriozovas, o Algirdas Mykolas pasirinko sėdėti prie telefono, jeigu skambintų iš Maskvos. A. Ruutelis tame kelyje stovėjo ramiai, pakelta galva, nelaukdamas Maskvos skambučio.

Kitas dalykas – Estijos pasirinktas kelias į Nepriklausomybę skyrėsi nuo Lietuvos. Mūsų Kovo 11-osios Aktas buvo labai aiškus, tiesus ir drąsus, bekompromisis, pasakantis, kad nuo dabar mes atkuriame nepriklausomą Lietuvos valstybę. Ir taškas. Estai ėjo kitu keliu. Bet galiausiai visi kartu esame ten, kur esame, ir labai džiugu, kad mums tai pavyko padaryti.“

Vilniaus anekdotai

Jau beveik anekdotas, kad Baltijos kelio 30-mečio minėjimo organizatoriams Vilniaus miesto savivaldybės leidimą sustoti žmonėms į grandinę nuo Katedros aikštės Ukmergės greitkelio link pavyko gauti tik iš antro karto.

„Pasijutau kaip prieš 30 metų, kai reikėjo eiti, įtikinėti, gauti. Tik tuomet priešas buvo aiškus, o dabar su kuo kovoti? Ir pabrėžiu, kad žodį „kovoti“ šiuo atveju reikia suprasti paraidžiui“, – šypteli B. Valionytė. Anot jos, deja, Vilniaus savivaldybės biurokratai nesuprato, kad nei jie mums, visuomenei, leidžia rengti Vilniuje Baltijos kelio akciją, nei mes jų to prašome – tai Lietuva švenčia Baltijos kelio 30-metį.

„Mes ne prašome, mes sakome, mes privalome paminėti Baltijos kelio 30-metį. Kalbos apie tai, kad jie, stovintys aukštai ant kalno, leidžia ar neleidžia mums, vargšams būrams, minėti Baltijos kelio 30-metį, čia nėra. Galų gale, net jei nebūtų davę leidimo, niekas nedraudžia Lietuvos piliečiams vaikščioti Vilniaus gatvėmis nustatytu maršrutu tą pačią valandą ta pačia kryptimi ir atitinkamą minutę sustoti ir susiimti rankomis“, – dėsto Signatarų klubo prezidentė.

Ji priduria galinti „tik tiek pasakyti, kad jei kito rajono ar miesto savivaldybėje tai vyktų ir toks būtų požiūris į miestelėnus, mero klausimas, ko gero, būtų išspręstas labai greitai“.

nuotrauka::3

Kad ir kaip būtų, leidimai gauti, šventė vyks. Anot B. Valionytės, Baltijos kelio pakartoti neįmanoma, nes tai istorinis faktas:

„Tai kita karta, kita valanda, tačiau dabar sakydami, kad Baltijos kelias – tai mes, sykiu pasakom, kad mes esam gyvi, kad dar ne visi iš Lietuvos išbėgom, kad mes čia puikiai jaučiamės, čia gyvenam ir esam atsakingi už šitą žemę. Tai ir visa Baltijos kelio istorija, ir manau, kad tai yra ypač svarbu šiandien šiame neramiame pasaulyje.“

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Didžiausias Vilniaus bunkeris bus išsaugotas

Po nugriautais „Profsąjungų rūmais“ rastas bunkeris bus išsaugotas, nes jo griovimas grėstų paties Tauro...

Laisvalaikis
09:41
Prieš krepšinio aistras „Žalgirio“ arenoje – naudingos verslo pamokos Verslo tribūna

Ar įmanoma suderinti smagiai praleistą vakarą stebint aukščiausio lygio krepšinį ir naudingą verslo...

Kinijos tikslas – pralenkti Holivudą

JAV mažėjant pajamoms už Holivudo filmus – dėl piratavimo ir tokių turinio platformų kaip „Netflix“ arba...

Laisvalaikis
2019.11.11
Medijos – ir streso, ir atsipalaidavimo šaltinis Premium

Šiandieniame technologijų pasaulyje medijomis naudojamės vis daugiau, o prekių ženklams tai atveria didesnių...

Rinkodara
2019.11.11
Graikijos masalas investuotojams – mokesčių rojus

Graikija, bandydama išbristi iš užsitęsusios ekonominės krizės, meta iššūkį Londonui, Monakui ir...

Laisvalaikis
2019.11.10
Iliustruotoji istorija: aferos baigėsi bankrotu 1

Apie greitą praturtėjimą nepajudinus nė piršto svajoja ir aukštuomenė, ir prastuomenė. Ankstesniais laikais...

Laisvalaikis
2019.11.10
„Social Media Fest 2019“: renka įtakingiausiuosius socialiniuose tinkluose

Socialinių tinklų atradimų festivalio „Social Media Fest 2019“ komisija įvertino Lietuvos influencerius,...

Rinkodara
2019.11.10
Moterys Lietuvos kino industrijoje. Kokia problema? Premium 1

Jei skaitote šio straipsnio pavadinimą ir jus ima šioks toks irzuliukas, kad šis tekstas apskritai...

Verslo klasė
2019.11.09
Baltijos šalių Jaunojo tapytojo prizas iškeliavo į Latviją

Lietuvos, Latvijos ir Estijos meno pasaulio profesionalų, kolekcininkų ir mėgėjų smalsumas patenkintas: šių...

Laisvalaikis
2019.11.09
Mokslu grįstas apsipirkimo gidas: kaip neišleisti per daug 

Pasiklydę tarp lentynose sumaniai perdėliotų prekių, suvilioti akcijų, prisirinkę per daug ar ne to, ko iš...

Laisvalaikis
2019.11.09
LIONS prezidentas: mes – stiprūs, nes skirtingi Premium

1917 m. Melvinas Jonesas, garsus Čikagos verslininkas, draudikas, kartą per mėnesį lankydavosi verslininkų...

Verslo klasė
2019.11.09
Berlyno sienos griūties 30-metis: geležinė uždanga ir kiti piknikai Premium

Lygiai prieš 30 metų, 1989-ųjų lapkričio 9 d., griuvusi Berlyno siena iš esmės išjudino Rytų ir Vidurio...

Laisvalaikis
2019.11.09
„Fredos“ vadovas A. Ėmužis – apie baldų pramonės ateitį, robotus, vartojimą, lyderystę Premium 1

Antanas Ėmužis, vienos stambiausių šalyje baldų gamybos AB „Freda“ generalinis direktorius ir vienas...

Laisvalaikis
2019.11.08
Kampanija „Lietuvos DNR“ pelnė tarptautinį apdovanojimą

Vyriausybės kanceliarijos Lietuvos įvaizdžio grupės inicijuota komunikacinė kampanija „Lietuvos DNR“...

Rinkodara
2019.11.08
„NAPA Baltic 2019“ – daugiausia laimėjimų Lietuvos dizaineriams

Kasmetiniuose Baltijos ir Šiaurės šalių pakuotės dizaino renginyje „NAPA Baltic 2019“ išrinkti geriausi...

Rinkodara
2019.11.07
„Vilniaus lapai“ kviečia kalbėtis apie istoriją

Lapkričio 7–10 d. sostinėje – vėl „Vilniaus lapai“. Vos ketvirtus metus rengiamas tarptautinis festivalis...

Laisvalaikis
2019.11.07
Kultūros ministras apie situaciją Zapyškyje: tai – labai agresyvus sprendimas 1

Aplinkos tvarkymo sprendimas šalia Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo yra agresyvus ir netinkamas, teigia Kultūros...

Verslo aplinka
2019.11.06
Vilniui – turizmo „Oskaras“ už „G-spot“ reklaminę kampaniją 4

Vilniaus turizmo rinkodaros kampanija „Vilnius – the G-spot of Europe“ (liet. „Vilnius – Europos G taškas“)...

Rinkodara
2019.11.06
„Vienos kėdės istorija“: neįgyvendinti lūkesčiai ir neplanuota pabaiga

Vilniaus Katedros aikštėje nuo rugsėjo vidurio vyksta paramos fondo „Mamų unija“ projektas „Vienos kėdės...

Rinkodara
2019.11.05
Rūkyti Neringos karšiai – Seimo rankose

Neringiškiai sujudo: jeigu nebus pakeisti įstatymai ar priimtos jų pataisos, kyla grėsmė išnykti pamario...

Laisvalaikis
2019.11.05

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau