Kodėl „pelėdų“ gyvenimo kokybė prastesnė nei „vyturių“

Tyrimas buvo atliktas Birmingamo universitete, Smegenų sveikatos centre (Birmingame University of Birmingham‘s Centre for Human Brain Health), jame dalyvavo 38 savanoriai „vyturiai“ ir „pelėdos“. Magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) būdu mokslininkai skenavo „pelėdų“, kurios gulasi maždaug apie 02.30 val. nakties ir atsibunda apie 10.10 val. ryte, bei „vyturių“, kurie gulasi iki 23 val. ir prabunda 06.30 val., smegenis. Tyrimai buvo atliekami nuo 8 val. ryto iki 20 val. vakaro.

Mažiau neuroninių jungčių

Dieną tiriamieji savanoriai atliko įvairias užduotis ir nuolatos registravo savo mieguistumo būseną.

BBC pranešimu, paaiškėjo, jog „pelėdų“ smegenų neuroninių jungčių tankis toje smegenų dalyje, kuri „atsakinga“ už aukštesnę sąmoningą ir žvalią būseną, aktyvesnį darbingumą ir mažesnį mieguistumą, yra kur kas mažesnis.

„Vyturių“, – priešingai, – kur kas didesnis visais paros tarpsniais. Tai verčia mokslininkus galvoti, jog „pelėdų“ neuronų ryšiai išlieka silpnesni visą dieną ir lemia silpnesnę reakciją, didesnį mieguistumą bei dėmesio stoką.

Tyrime dalyvavusieji „vyturiai“ ryte buvo mažiau mieguisti ir atlikdami testus lenkė „pelėdas“ kur kas greitesne reakcija bei darbingumu.

Ir priešingai, – 20 val. „pelėdų“ reakcija buvo greičiausia, jos buvo žvalios, tačiau apskritai su užduotimis susidorojo ne ką geriau, nei „vyturiai“.

Pelėdos amžinai

BBC cituoja tyrėjų grupės vadovę dr. Elise Facer-Childs, svarstančią, jog tokie tyrimų rezultatai gali rodyti, jog „pelėdos“ yra pasmerktos gyventi joms netinkamą gyvenimo būdą. Anot jos, besimokantys, o vėliau dirbantys „naktiniai žmonės“ vis tiek privalo keltis anksti, t. y. jie nuolatos priversti nepaisyti savo asmeninių poreikių ir vidinio ritmo. Todėl, įsitikinusi mokslininkė, „atėjo pagaliau laikas nuodugniai išsiaiškinti, kaip priverstinis kėlimasis anksti ryte veikia sveikatą ir produktyvumą tų asmenų, kuriems toks režimas netinka“.

Reikia lankstumo

Žmonija į „vyturius“ ir „pelėdas“ pasidalijusi beveik per pusę – įvairių tyrimų statistika rodo, jog apie 40–50% žmonių mieliau gultųsi ir keltųsi kuo vėliau, t. y., maždaug po 8.20 val. ryto. Tipinė darbo diena, trunkanti nuo 9 val. ryto iki 17 val. vakaro, tokiems asmenims gali atsiliepti mažesniu neuroninių ryšių tankiu smegenų srityje, taigi – smukusiu darbingumu ryte ir padidintu mieguistumu.

„Jeigu visuomenė būtų lankstesnė tvarkydamasi su darbo valandomis, galėtume kur kas daugiau pasiekti didindami produktyvumą ir mažindami rizikas sveikatai“, – BBC cituoja tyrimų grupės vadovę.

Beje, patys mokslininkai savo tyrimo nevadina visaapimančiu, nes jį atliekant nebuvo „įskaičiuotas“ savanorių gyvenimo būdas, kuris taip pat gali turėti įtakos intelektiniams rodikliams.

Tyrime nedalyvavęs Londono Karališkojo koledžo neurologas dr. Alexas Nesbittas pastebi, jog Birmingamo mokslininkų padarytos išvados patvirtina faktą, jog įtakos žmogaus smegenų veiklai turi ne tik dienos laikas, bet ir jo asmeninis biologinis laikrodis.

„Tampa vis labiau akivaizdu, jog šie faktoriai vaidina svarbų vaidmenį, tačiau žmonija visuotinai laikosi režimo „nuo 9 iki 17 val.“, – apgailestauja jis.

Dar vieno naujo tyrimo duomenys, kuriame dalyvavo Surėjaus universiteto (University of Surrey) mokslininkai, publikuojamas žurnale „Sleep“.