Turtingiausi tarpukario Lietuvos žmonės

Publikuota: 2018-12-15
 

1918-aisiais susikūrus nepriklausomai Lietuvos valstybei, jos ūkis ant kojų stojosi sunkiai, juolab kad Pirmojo pasaulinio karo išvakarėse Lietuva buvo labiausiai atsilikęs Rytų Baltijos kraštas. Visgi netrukus šalis pradėjo tiestis, ir didžiulę įtaką tam turėjo visuomenės veikėjai – verslininkai. VŽ „Savaitgalis“ rikiuoja turtingiausius tarpukario Lietuvos žmones.

Istorijos habil. dr. Gedimino Vaskelos skaičiavimu, „pramonės gamyba Lietuvoje ikikarinį lygį pasiekė apie 1924–1925 m. Ikikarinis prekybos įmonių skaičius pralenktas 1921-aisiais. Žemės ūkis atkurtas apie 1923–1924 m. Apytiksliais skaičiais, per kitus 14–16 metų nacionalinės pajamos išaugo 1,9 karto, žemės ūkio gamyba – 1,4 karto, pramonės – 2,6 karto“.

Kuriant valstybę, puoselėjant jos kultūrą, plėtojant verslus didžiulį vaidmenį atliko paskiros asmenybės – iš tokių paminėtini signatarai Jonas Vailokaitis, Saliamonas Banaitis, Jonas Smilgevičius, Jonas Basanavičius, Jokūbas Šernas, Antanas Smetona, Aleksandras Stulginskis, visi jie turėjo didesnį ar mažesnį sąlytį su verslu. Tyrimas apie tarpukario investicijas ir ekonominę aplinką, atliktas SBA įmonių grupei priklausančios investicijų valdymo bendrovės „Capitalica Asset Management“ užsakymu, rodo, kad turtingi tie žmonės buvo net vertinant dabartiniais masteliais.

Turtingiausi – broliai Vailokaičiai

Turtingiausiais save vadinti galėjo asmenys, investavę į bankus ir pramonę, – šiuose sektoriuose buvo galima tikėtis didžiausios finansinės sėkmės, į juos investavo ir turtingiausiais tarpukario asmenimis laikyti broliai Juozas ir Jonas Vailokaičiai. Beje, investuoti į pramonę lietuviai nebuvo linkę, o investicijos į žemės ūkį nebuvo tokios pelningos, kaip galima buvo tikėtis.

Vyresnysis brolis Juozas buvo kunigas, Jonas baigė Prekybos ir pramonės institutą Peterburge. Jonas Vailokaitis buvo Vasario 16-osios Akto signataras. Abu broliai – Seimų nariai: Jonas – 1920–1922 m. Steigiamojo Seimo, o Juozas 1922–1923 m. – Pirmojo ir 1923–1926 m. – Antrojo Seimų.

Jau 1912 m. juodu įkūrė Brolių Vailokaičių bendrovę, supirkdavusią ir vėliau išsimokėtinai parduodavusią parceliuojamų dvarų žemę. 1919 m. broliai įsteigė Ūkio banką ir valdydami 98% jo akcijų buvo pagrindiniai savininkai iki pat Antrojo pasaulinio karo. Ūkio bankas buvo didžiausias komercinis bankas Lietuvoje, visuose miestuose turėjo savo filialus, akcinis jo kapitalas siekė 15 mln. Lt, kai kitų komercinių bankų – apie 3 mln. Lt. Valdybos pirmininkas visą laiką buvo Jonas, tarybai vadovavo Juozas. Trečias brolis Antanas vadovavo šio banko Šiaulių skyriui.

Po Pirmojo pasaulinio karo broliai nupirko brolių Šmitų metalo gaminių fabriką Kauno Šančiuose ir reorganizavo jį į akcinę bendrovę „Metalas“, tapusią didžiausia Lietuvoje, – 1938-aisiais jos akcinis kapitalas siekė 7,5 mln. Lt, o metinė apyvarta 5–6 mln. Lt.

1923 m. Kauno priemiestyje Palemone juodu atidarė plytų fabriką „Palemonas“, gaminusį daugiau nei pusę visų plytų Lietuvoje, įkūrė plytines Garliavoje, Kybartuose, Kuršėnuose, Panevėžyje. „Metalas“ ir „Palemonas“ buvo labai pelningos įmonės.

1921 m. brolių iniciatyva įsteigta draudimo bendrovė „Lietuva“. Nemažai dėmesio juodu skyrė maisto pramonės plėtrai: 1923 m. įkūrė bendrovę „Maistas“, kurią vėliau perpirko valstybė, buvo bendrovių „Lietūkis“, „Cukrus“ (bendrovė pirmoji Lietuvoje pradėjo auginti cukrinius runkelius ir gaminti cukrų), „Medus“, žuvininkystės „Spėka“ ir prekybos bendrovių „Eksportas ir importas“, „Urmas“, „Linas“ dalininkai.

Be to, Juozui ir Jonui Vailokaičiams priklausė nemažai gyvenamųjų namų, dvarų ir žemės sklypų. Jonas Vailokaitis buvo pasistatęs Kaune gyvenamąjį šešių aukštų namą, kurio pirmame ir antrame aukšte gyveno Vailokaičių šeima, kiti aukštai buvo nuomojami. 1940 m. namas buvo nacionalizuotas, o traukiantis vokiečiams susprogdintas. Palangoje broliai iš grafų Tiškevičių buvo nusipirkę vilą „Anapilis“, kur priimdavo svečius, o 16 ha sklypą Linksmadvaryje padovanojo Kauno universiteto Fizikos ir chemijos institutui statyti.

Bankininkas Andrius Vosylius

Įtakingas bankininkas ir verslininkas neišėjo jokių rimtų mokslų. Sugrįžęs iš Varšuvos, kur, regis, dirbo fabrike, labai aktyviai įsitraukė į verslą. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą Vilniuje dirbo Petro Vileišio žemės ūkio mašinų fabrike „Vilija“, vėliau drauge su Jonu Smilgevičiumi perpirko fabriką ir tapo jo direktoriumi. Įstojo į Lietuvių mokslo draugiją, buvo Lietuvių draugijos nukentėjusiems nuo karo šelpti maisto sekcijos vedėjas, organizavo valgyklas pabėgėliams ir tremtiniams.

1919 m. A. Vosylius tapo pirmojo lietuviško Pramonės ir prekybos banko valdybos nariu, o 1922-aisiais, kai buvo kuriamas Kredito bankas, buvo vienas jo steigėjų (kartu su J. Smilgevičiumi ir R. Karuža) ir vėliau – valdybos pirmininkas. Nuo 1924 m. jis nuosekliai didino savo akcijų paketą, o 1940 m. jam ir jo šeimai priklausė 34% šio banko akcijų.

1922 m. buvo išrinktas į Lietuvos banko tarybą, 1926–1940 m. buvo jos pirmininkas (ją sudarė 6 asmenys). 1938 m., neskaičiuojant Vyriausybės, Lietuvos banko akcijų turėjo 501 asmuo. A. Vosylius buvo vienas stambiausių akcininkų, jam priklausė 105 akcijos.

Kartu su kitais jis aktyviai steigė akcines bendroves: 1920–1925 m. „Ringuvą“, „Lietuvos Lloydą“, „Lietuvos Siemens“, „Nemuną“, medienos apdirbimo įmones „Venta“, „Miškas“, 1930 m. – „Lietmedį“. Visą tą laiką buvo vienos didžiausių draudimo bendrovių „Lietuvos Lloydas“ valdybos pirmininkas. Ši įmonė 1938 m. Kaune, Sapiegos g. 10, buvo pasistačiusi keturių aukštų modernų biurų pastatą, viršutiniuose jo aukštuose buvo įrengti butai.

Teisininkas Martynas Yčas

Teisininkas, politikas, visuomenės veikėjas M. Yčas Pirmojo pasaulinio karo metais įsitraukė į aktyvų lietuvių politinį gyvenimą, rinko lėšas Lietuvoje, Rusijoje ir JAV nukentėjusiems nuo karo šelpti, dalyvavo įvairiose iniciatyvose, lietuvišką dvasią kėlė įvairiuose spaudiniuose – jo kūrybinę bibliografiją sudaro per 200 originaliosios kūrybos ir vertimų tomų.

Pirmojoje Lietuvos Vyriausybėje, sudarytoje 1918 m. lapkričio 11 d., ėjo finansų, prekybos ir pramonės ministro pareigas, buvo antrosios ir trečiosios Vyriausybių finansų ministras, tiesa, vos po kelis mėnesius.

M. Yčas vadinamas lietuviškos bankininkystės ir pramonės pradininku, vienu aktyviausių investuotojų. Kartu su bendraminčiais 1918 m. pabaigoje įkūrė Vilniuje pirmąjį lietuvišką Pramonės ir prekybos banką, kuris vėliau persikėlė į Kauną. Nuo 1922 m. kontrolinis akcijų paketas priklausė M. Yčui, iki 1924 m. jis buvo valdybos pirmininkas.

1927–1929 m. vykstant banko bankroto bylai, dėl jo buvo kaltinamas M. Yčas.

Nuo 1920 m. aktyviai dalyvavo steigiant įvairias įmones: miško eksploatavimo „Eglynas“, aliejaus gamybos „Ringuva“, metalo dirbinių „Nemunas“, importo ir eksporto „Dubysa“, 1925 m. kartu su A. Vosyliumi ir kitais įsteigė „Siemens“, buvo vienas „Lietuvos Lloydo“ steigėjų. Buvo renkamas šių įmonių valdybos pirmininku.

1920 m. įsteigė Lietuvos garlaivių bendrovę, kurios vardu nupirko 6 prekybinius jūrų laivus. Tai pat investavo į alaus ir spirito pramonę, buvo vienas alaus daryklos „Ragutis“ ir „Gubernija“ steigėjų, „Gubernijos“ valdybos narys, vienas prancūzų įmonės padalinio – vyno ir konjako bendrovės „Alphons Schik“ – steigėjų, spirito varyklos savininkas, spirito perdirbimo įmonės bendraturtis.

M. Yčo veikla, regis, buvo neaprėpiama. Jis buvo vienas Kauno biržos ir bendrovės „Lietuvos statyba“ steigėjų, jo verslas buvo „konkės“ eksploatacija Kaune, su bendrove „Butas“ jis su bendraminčiais užsimojo prisidėti prie tuomečio Kauno plėtros: statyti namus, prekiauti žeme, sudaryti galimybes statyti įmones lengvatinėmis sąlygomis, bet Seimas nepritarė 1924 m. šios bendrovės įstatymui ir veiklos ji neplėtojo.

M. Yčui ir jo žmonai Hypatijai Kaune priklausė nemažai nekilnojamojo turto, kurio dalį buvo priverstas parduoti prasidėjus banko bankroto bylai. Buvo įsigijęs Tirkeliškių dvarą ir užveisęs jame vištų ūkį.

Broliai Tilmansai

Vokiečių Richardo ir jo sūnėno Herberto Tilmansų veikloje taip pat susipynė pramonė ir bankininkystė, juodu vadinami garsiausiais XIX a. Lietuvos pramonės kūrėjais. 1893 m. R. Tilmansas, investavęs krūvą lėšų, gautų iš savo brolių ir giminaičių, Kaune įkūrė metalo (vinys, plūgai, noragai ir pan.) apdirbimo bendrovę „Broliai Tilmansai ir Ko“.

Tai buvo viena didžiausių įmonių visoje Rusijos imperijoje. Tilmansai rūpinosi gamyklos plėtra ir gausiai investavo į nekilnojamąjį turtą – 1909 m. jiems priklausė 33 namai. 1898–1929 m. geležies apdirbimo fabrike veikė pirmoji Lietuvoje pramoninė elektrinė. Po karo gamyba atnaujinta, nors ir mažesniais mastais, nes buvo prarasta dalis Rusijos rinkos.

Kauno miesto mokesčių inspekcijos 1925-ųjų duomenimis, „Br. Tillmans ir ko. AB“ fabriko nekilnojamojo turto vertė siekė 2,33 mln. Lt, fabriko kilnojamasis turtas įkainotas daugiau nei 5 mln. Lt, akcinis kapitalas sudarė 8 mln. Lt.

Šaltiniuose galima rasti teigiant, kad XX a. ketvirtąjį dešimtmetį jų gamybos apimtis mažėjo, tačiau 1938 m. fabriko akcinis kapitalas buvo vienas didžiausių Lietuvoje ir siekė 6 mln. Lt, o apyvarta – 3,7 mln. Lt. Fabrikui priklausė nemažai nekilnojamojo turto Karmelitų rajone, dalį patalpų Tilmansai nuomojo „Kauno audiniams“, „Liteksui“, kariuomenės artilerijos dirbtuvėms, tabako fabrikui „Kontinental“. Beje, Tilmansų bendrovės administracinis pastatas mūsų dienomis „eksponuojamas“ kauniškiame prekybos centre „Akropolis“, tai buvo puikus architektūrinis sprendimas.

Broliai Tilmansai kartu su kitais investavo nemažai savo kapitalo ir į kitas įmones: 1921 m. jie steigė saldainių ir kakavos fabriką „Tilka“, 1922 m. – „Lietuvos Lloydą“. Tilmansai buvo ir didžiausi Lietuvos komercijos banko akcininkai. Kai 1939 m. antroji pagal turėtų akcijų skaičių Soloveičikų šeima Tilmansams pardavė savo akcijas, 1940 m. jų turėtų akcijų vertė pasiekė 1,33 mln. Lt. Šis bankas nuolat finansavo pramonės ir prekybos plėtrą.

Chaimas ir Jokūbas Frenkeliai

XIX a. antrojoje pusėje, kai 1887–1889 m. žydas Chaimas Frenkelis Šiauliuose pastatė mūrinius odos fabriko pastatus, išlikusius iki šiol, miestas tapo visoje Rusijos imperijoje žinoma „odų sostine“. Ch. Frenkeliui pavyko taip išplėtoti odos dirbinių gamybą, kad ji sulaukė neįtikimos šlovės. 1905 m. Ch. Frenkelio odos dirbiniai Paryžiaus parodoje apdovanoti aukso medaliu. Ypač fabrikas išgarsėjo, kai 1906 m. pradėjo gaminti aukščiausios kokybės „raudonuosius padus“, turėjusius didelę paklausą.

Ch. Frenkelis laikytas vienu turtingiausių žmonių carinėje Lietuvoje. 1908 m. šeima Šiauliuose pasistatė gyvenamąjį namą, dabar žinomą kaip Frenkelių vila, skyrė lėšų sinagogos, mokyklų statyboms, rėmė žydų bendruomenę.

Per Pirmąjį pasaulinį karą Šiauliai buvo sugriauti ir nuniokoti, nukentėjo ir fabrikas. 1920-aisiais Ch. Frenkeliui mirus, verslą perėmė sūnus Jokūbas, kuris 1925 m. kartu su kitais įkūrė bendrovę „Batas“. 1939 m. didžiausio Lietuvoje batų fabriko produkcija užėmė daugiau nei pusę Lietuvos rinkos ir nukonkuravo nemažą dalį importinės avalynės.

Fabrike dirbo apie 500 žmonių. 1939 m. akcinis kapitalas sudarė 447.000 Lt, apyvarta – 6 mln. Lt, pelno buvo gauta 189.000 Lt. Tačiau buvusios šlovės sūnaus vadovaujamas fabrikas nesusigrąžino. Jo valdomoje teritorijoje buvo apie 60 įvairios paskirties pastatų, dalis patalpų buvo nenaudojamos arba išnuomotos.

Soloveičikų šeima

Tarp turtingiausių Lietuvos žmonių minima ir sena Kauno žydų Soloveičikų giminė – taip pat nemenki investuotojai. Ypač stambus verslininkas buvo Nikolajus Soloveičikas, kuriam priklausė keletas įmonių. Jis buvo „Lietuvos Lloydo“ akcininkas, jam priklausė gana sėkminga bendrovė „Soloveičikas ir sūnus“, 1938 m. turėjusi 1,2 mln. Lt akcinio kapitalo ir 2 mln. Lt metinę apyvartą. Šeima valdė malūną, lentpjūvę, buvo alaus daryklos akcininkai. Leontijus ir Nikolajus Soloveičikai buvo vieni Lietuvos komercijos banko steigėjų, daugelį metų, iki 1939-ųjų, banko valdybai vadovavo L. Soloveičikas. 1939 m. Soloveičikai pardavė savo akcijas Tilmansams.

1922 m. L. Soloveičikas buvo išrinktas į Lietuvos banko tarybą ir buvo nuolatinis jos narys.

Volfai ir alus

Žydai Volfai ir Soloveičikai, vokiečiai Tilmansai buvo Lietuvoje labai gerai žinomos giminės. Jie dalyvavo bankų ir įvairiose verslo srityse, neretai kartu būdavo įmonių steigėjai ir akcininkai. Beje, giminystės ryšiais susiję Volfai ir Soloveičikai buvo Lietuvos komercijos banko akcininkai, o Sulimas Volfas įėjo į šio banko tarybą. Grigorijus Volfas buvo Žydų banko valdybos pirmininkas.

Volfų šeimos verslas susijęs su alaus pramonės plėtra. 1853 m. Kaune alaus daryklą atidarė Rafailas Volfas, vėliau įmonės veiklą perėmė jo sūnus Iseras Beras Volfas, kurio vardu ir buvo pavadinta alaus darykla – „I. B. Volfas“. XIX a. pabaigoje kartu su Abeliu Soloveičiku jis įsigijo F. Engelmano valdytą alaus daryklą, taigi I. B. Volfas buvo dviejų alaus daryklų valdytojas, nors viena jų buvo vadinama buvusio savininko pavarde.

I. B.Volfas turėjo apie 50% „Engelmano“ akcijų. 1923 m. Kauno miesto valdyba jam priklausiusį nekilnojamąjį turtą įvertino 1,4 mln. Lt – Vilijampolėje fabrikui priklausė 3,2 ha žemės, 5 akmeniniai ir 12 medinių pastatų. Tik 1927-aisiais įsteigta nauja viena alaus bendrovė buvo pavadinta „I. B. Volfas-Engelman“, jos produkcija užėmė beveik 40% visos alaus rinkos Lietuvoje.

Šios įmonės akcininkai buvo Volfai, Tilmansai ir Soloveičikai. 1935 m. I. B. Volfui mirus, daryklos vairas atiteko jo sūnums Sulimui, Grigorijui ir Maksimui. 1938 m. įmonės akcinis kapitalas siekė 2 mln. Lt, metinė apyvarta – 5 mln. Lt.

Statybų oligarchai Ilgovskiai

Broliai Dovydas ir Gedalis Ilgovskiai vadinami tarpukario Lietuvos statybų oligarchais. Kartu valdė statybos bendrovę, kuri laimėdavo visus pelningiausius valstybinius konkursus, tapdavo garsiausių statybų rangove. Ilgovskių bendrovė statė svarbiausius visuomeninius ir kitus valstybei svarbius pastatus: Vytauto Didžiojo karo muziejų (1935 m.), Žemės ūkio rūmus (1932 m.), Vytauto Didžiojo universiteto klinikas (1940 m.), „Pažangos“ bendrovės rūmus, mokyklas ir gimnazijas Biržuose, Panevėžyje ir Marijampolėje ir pan. Statė ir tiltus – Juozapavičiaus tiltą Alytuje ir Panemunės per Nemuną Kaune.

Tai – pirmoji bendrovė, pradėjusi tiesti plentus Šiaulių, Alytaus, Marijampolės ir Kauno rajonuose.

1932 m. Kaune K. Donelaičio g. 63 Ilgovskiai pasistatė keturių aukštų modernų namą, kuriame buvo įrengti septyni prabangūs butai. Pirmame aukšte veikė statybų bendrovės kontora, šeimininkai gyveno antrame aukšte, o kiti butai buvo nuomojami. Už 4 kambarių 100–110 kv. m butą nuomininkai mokėjo 400 Lt per mėnesį, tais laikais tai buvo didžiuliai pinigai, juolab kad lito vertė buvo didelė.

Atlyginimai tarpukario Lietuvoje

• Tarpukario litas buvo labai stipri valiuta. Ekonomisto Žygimanto Maurico vertinimu, 1 litas buvo vertas šiandienos 5,3 euro.

• Kvalifikuoto darbininko mėnesinė alga fabrike siekė 100–150 Lt, nekvalifikuotas darbininkas galėjo gauti iki 100 Lt.

Dirbantieji žemės ūkyje gaudavo dar mažiau.

• Mokytojas galėjo gauti apie 300 Lt, 500 Lt atlyginimas buvo laikomas labai geru. Valdininkai, kurių atlyginimas priklausė nuo kategorijos, galėjo uždirbti nuo 150 iki 1.800 Lt. Tiesa, didesnes nei 1.000 Lt algas gaudavo labai maža dalis žmonių.

• Apie 1.200 Lt galėjo gauti generolas arba universiteto profesorius.

• Prezidentas Antanas Smetona gaudavo 2.000 Lt atlyginimą ir dar 2.000 Lt reprezentacijai. Atstatydintam prezidentui Kaziui Griniui buvo mokama 700 Lt pensija.

• Dirbantieji valstybės tarnyboje galėjo turėti savo verslus, akcijas, investuoti į kooperatyvus, pramonę ir pan., sykiu eiti pareigas keliose įstaigose (privačiose ir valstybinėse). Pvz., ilgametis Lietuvos ministras pirmininkas Juozas Tūbelis turėjo akcijų ir ėjo įvairias pareigas Lietuvos banke, „Lietūkyje“, „Pienocentre“, belgų elektros kompanijoje.

Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
26 milijardieriai valdo tiek pat turto, kiek pusė planetos žmonių 12

26 turtingiausi pasaulio asmenys pernai bendrai sukaupė 1,4 trln. USD turto. Tai reiškia, kad jie valdo tiek...

Laisvalaikis
2019.01.21
Lietuvos kultūros taryba pirmajam pusmečiui skyrė per 3 mln. Eur

Lietuvos kultūros taryba (LKT) paskelbė kultūros ir meno sričių 2019-ųjų pirmojo finansavimo konkurso etapo...

Laisvalaikis
2019.01.21
Mirė Lietuvos patriotas, disidentas ir rezistentas Petras Cidzikas 2

Sausio 21-osios naktį mirė Lietuvos patriotas, rezistentas ir disidentas Petras Cidzikas, kurio gyvenimas...

Laisvalaikis
2019.01.21
Vokietijoje pavogė į LNOBT vežtus „Turandot“ kostiumus 4

Vokietijoje iš į Vilnių vykusio vilkiko pavogti operos „Turandot“ atlikėjams skirti kostiumai. Šios operos...

Laisvalaikis
2019.01.21
Investicijos į nekilnojamąjį turtą tarpukario Kaune 6

Sukako 100 metų, kai 1919-ųjų sausio 2 d. iš lenkų okupuoto Vilniaus pasitraukė Lietuvos laikinoji...

Laisvalaikis
2019.01.20
Lietuvos rašytojų sąjunga gina rašytoją M. Ivaškevičių 3

Lietuvos rašytojų sąjungos (LRS) valdyba sausio 19 d. išplatino pareiškimą, ginantį Nacionalinės kultūros ir...

Laisvalaikis
2019.01.20
Beckhamų prekės ženklai klimpsta į nuostolius 4

Davido ir Victorios Beckham atstovaujami aprangos prekės ženklai pastaraisiais metais patiria vis daugiau...

Laisvalaikis
2019.01.20
Jūsų namai toli nuo namų: „Radisson“ ir „Ramada“ viešbučių istorijos Premium

Keliauninkams skirtos užeigos egzistavo jau ankstyvosiose civilizacijose ir yra minimos net Biblijoje.

Verslo klasė
2019.01.19
Ekspertai: „Gillette“ reklama – vaikščiojimas skustuvo ašmenimis Premium 3

Rinkodaros metus tarptautiniai prekės ženklai pradeda aktyviai – „Gillette“ savo naująja kampanija išjudino...

Rinkodara
2019.01.17
Smiltynėje pradedama statyti jūros gyvūnų sanatorija

Šią savaitę Kuršių nerijos Kopgalyje, greta Lietuvos jūrų muziejaus delfinariumo bus pradėtas statyti...

Laisvalaikis
2019.01.17
Radiniai Gedimino kalne – nuo klajoklių genčių strėlių iki Vytauto laikų mūrų

Pernai tvarkant Gedimino kalną archeologai aptiko įdomių radinių iš įvairių istorinių laikotarpių.

Laisvalaikis
2019.01.16
Žiūrimiausias 2018-ųjų filmas Lietuvoje – „Tarp pilkų debesų“ 2

Metų sandūroje paskelbtų tyrimų rezultatai, rodantys, jog 2018-uosius Lietuvos gyventojai įvertino gerai, o...

Laisvalaikis
2019.01.16
Siekdama skaidrumo, „Tiffany & Co“ numeruos deimantus

JAV Juvelyrikos tinklas „Tiffany & Co“ pranešė nuo šiol visus parduodamus deimantus žymėsiantis serijiniu...

Laisvalaikis
2019.01.15
Iliustruotoji istorija: Rokfelerio centras 2

Pačiame Niujorko viduryje stūksantis Rockefellerio centras daugiau nei 80 metų kasmet sulaukia milijonų...

Laisvalaikis
2019.01.13
Įvardijo sveikiausius turistams pasaulio miestus 2

Jei savaitgalio išvykai ieškote miesto, kuriame laiką galima būtų praleisti naudingai sveikatos požiūriu,...

Paslaugos
2019.01.13
Siūlo darbą švyturio prižiūrėtojams Kalifornijoje už 130.000 USD 1

Jeigu norisi kardinalių pokyčių, galbūt vertėtų pakeisti darbą. Pavyzdžiui, tapti istorinio švyturio...

Vadyba
2019.01.12
Baldų gamintojas P. Narbutas investuoja į futbolo klubą 21

Šių metų pradžioje įkurta viešoji įstaiga – futbolo klubas „Vilnius“, jį įsteigė biuro baldų gamybos...

Laisvalaikis
2019.01.11
„Verslios Lietuvos“ vadovės D. Kleponės portretas: lyderystė carpe diem stiliumi 23

Ruošdamasi pokalbiui su Daina Klepone, VšĮ „Versli Lietuva“ generaline direktore, pamaniau: jos CV būtų...

Laisvalaikis
2019.01.11
Mokslininkai atspausdino už aguonos grūdą mažesnį Vytį

Vilniaus universiteto (VU) Fizikos bei Chemijos ir geomokslų fakultetų mokslininkai kartu su lazerinių...

Laisvalaikis
2019.01.10
„Amazon“ vadovo skyrybos: investuotojai klausia, kaip dalys akcijas 6

Po 25 metų santuokos, turtingiausiu planetos žmogumi tituluojamas Jeffas Bezosas skiriasi su žmona MacKenzie.

Technologijos
2019.01.10

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau