„Olifėja“ – olimpiečių aitvaras

Loterijų organizatorės „Olifėjos“ parama ir uždirbami pinigai sudaro 95% Lietuvos tautinio olimpinio komiteto biudžeto.

Senovėje bylota, kad turtus aitvarai suneša. Jei prieš 25 metus buvo senovė, tai tuomet įkurta loterijų organizatorė UAB „Olifėja“ – tikriausias Lietuvos olimpiečių aitvaras. Dabar jis suneša apie 95% Lietuvos tautinio olimpinio komiteto biudžeto.

Antanas Muraška, „Olifėjos“ generalinis direktorius ir jos įkūrimo iniciatorius, prisimena, kad idėja gimė 1989 m. pabaigoje, kai Lietuva dar tik artėjo link Nepriklausomybės atkūrimo. Mat, 1988 m. gruodį atkūrus Lietuvos tautinį olimpinį komitetą (LTOK) buvo tik pavadinimas ir jo valdymo organai. O bet kokiai organizacijai veikti – reikalingi pinigai. Tuomet p. Muraška dirbo Kūno kultūros ir sporto komitete vyriausiuoju buhalteriu.

Teko imtis iniciatyvos

„Iš Maskvos gavome direktyvą organizuoti loterijas stadionuose futbolo rungtynių metu. Buvo lošiami „Žiguliai“: galima pajuokauti – sovietinių laikų mersedesai, – istoriją prisimena sporto darbuotojas. – Nors tai nebuvo mano pareigos, bet neatsirado žmogaus, kuris loterijas organizuotų. Direktyvą išverčiau į lietuvių kalbą ir per futbolo rungtynes pradėjome rengti loterijas Vilniaus bei Klaipėdos stadionuose. Taip sukaupiau praktikos organizuoti loterijas. 1989 m. atėjau pas tuometinį LTOK prezidentą Artūrą Poviliūną ir pasisiūliau ateiti dirbti į komitetą, sakau: „Olimpiniam reikia pinigų, aš bandysiu juos uždirbti“.

Antanas Muraška, UAB „Olifėja“ generalinis direktorius: „Sumaniai pasinaudojome kitose šalyse sukaupta patirtimi, todėl Lietuvos olimpiečiai kasmet sulaukia rimtos finansinės paramos“.

1990 m. entuziastai surado plėšomų loterijos bilietų gamintoją Kijeve, iš kur pirmuosius bilietus parvežė automobilio bagažinėje, o po poros metų įkūrė „Olifėją“. 1994 m. pradėjo dirbti su JAV kompanija GTECH – atsirado terminalai ir loterija realiu laiku.

„Su Amerikos kompanija bendradarbiaujame iki šiol, iš jos perimame ne tik patirtį, bet ir pažangiausias technologijas, techniką. Turime 2.500 bilietų pardavimo terminalų visoje Lietuvoje, bilietus taip pat parduodame kasose – pastarąją praktiką nusižiūrėjo ir mūsų kolegos užsienyje, – pasakoja p. Muraška. – Užbėgdamas istorijos įvykiams už akių galiu tvirtai pasakyti, kad be amerikiečių pagalbos nebūtume tapę lyderiais, nes per mūsų veiklos dešimtmečius turėjome gal 20 konkurentų, kurie gerosios pasaulio praktikos nenaudojo ir sėkmingai veikti jiems nepavyko“.

Gyventojai aktyviai tebedalyvauja „Keno“, „Jėgos“ loterijose, nors ypač pamėgo „Teleloto“, kuris prie televizorių ekranų jau keli dešimtmečiai surenka tūkstančius žiūrovų. Prieš keletą metų sukurta galimybė bilietus įsigyti ir internetu.

Kartu su visos Europos loterijų organizatoriais „Olifėja“ dabar organizuoja ir tarptautines loterijas „VikingLotto“ bei „Eurojackpot“, kurių prizai dėl didelio dalyvių skaičiaus yra didžiausi. Lietuvos gyventojai mėgsta ir rengiamas momentines loterijas.

„Olifėjai“ įprasta kuo greičiau į Lietuvą atvežti visas pasaulio loterijų inovacijas, todėl turime galimybę išbandyti viską, kas šioje srityje naujausio ir pažangiausio.

Anot p. Muraškos, be kitų sukauptos patirties ir perduodamo išmanymo tokioje mažoje rinkoje išgyventi sudėtinga. Pvz., Lietuvoje per metus vienas gyventojas loterijoms išleidžia apie 30 EUR, o Švedijoje – 10 kartų daugiau.

Parama sportui – pagal geriausią praktiką

Daugelyje šalių olimpinis judėjimas turi tą patį rėmėją – loterijas.

„Ir mes neišradome dviračio – pritaikėme kitose Vakarų šalyse sukauptą patirtį, ja sumaniai pasinaudojome, todėl Lietuvos olimpiečiai kasmet sulaukia rimtos finansinės paramos“, – sako olimpiečius remiančios loterijos iniciatorius.

Kaip ir nustatyta Loterijų įstatyme, „Olifėja“ privalomus 8% nuo apyvartos skiria paramai ir labdarai, o kadangi LTOK yra pagrindinis bendrovės akcininkas, tai visa parama jam ir atitenka. Be to, sulaukiama ir bendrovės veiklos dividendų. Dabar apie 95% biudžeto LTOK gauna iš „Olifėjos“.

„Loterijų organizatoriai moka mokesčius nuo kiekvieno už parduotą bilietą gauto euro – 5% į biudžetą, 8% – labdarai ir paramai“, – paaiškina p. Muraška.

Iš viso per 25 veiklos metus šalies olimpinis judėjimas iš „Olifėjos“ gavo 74 mln. EUR. Ir prie šios paramos prisidėjo kiekvienas bendrovės loterijose dalyvavęs žmogus.

Daina Gudzinevičiūtė, LTOK prezidentė ir olimpinė čempionė: „Olifėjos“ istorija rodo, kad net ir būdami maži galime neatsilikti nuo pasaulinių tendencijų ir pažangos.“

Ir maži gali būti dideli

„Pažangios technologijos, interneto sprendimai keičia loterijų pasaulį. Būtent „Olifėjos“ istorija rodo, kad net ir būdami maži galime neatsilikti nuo pasaulinių tendencijų ir pažangos“, – teigia Daina Gudzinevičiūtė, LTOK prezidentė ir olimpinė čempionė.

Anot jos, prieš 25 m. įsteigtos „Olifėjos“ dėka LTOK turi išskirtinę galimybę dalyvauti ir rengiant olimpiečius bei skiriant jiems stipendijas, ir vykdant mokomąjį sportinį darbą bei įvairius švietimo projektus, ir, galiausiai, būti nepriklausomu nuo valstybės finansavimo. Dalis šių gaunamų lėšų dar skiriama sporto inventoriui įsigyti, antidopingo programoms vykdyti.

„LTOK biudžete šie „Olifėjos“ pervedami 8% yra išskirti į atskirą biudžeto eilutę ir naudojami tik minėtiems tikslams. Tikiuosi, kad LTOK sėkmę lemiančios bendrovės rezultatai nuolat gerės – juk „Olifėja“ suteikia galimybes žmonėms prisidėti prie geriausių sportininkų laimėjimų. Ji turi viską, ko reikia sėkmei, – patirtį, žinių troškimą ir gebėjimą mokytis, o sumanumo ir idėjų „Olifėjos“ komandai niekada netrūko“, – teigia LTOK prezidentė.

Ji įsitikinusi, kad turėsime dar daugiau pavyzdžių ir sėkmės istorijų, kai surėmus pečius, dirbant kaip komandai bus pasiekta puikių rezultatų, kuriais didžiuosis visa Lietuva.

Komentarai