UNESCO paskelbtų minimų datų sąraše – dviejų vilniečių pavardės
Paryžiuje vykusios UNESCO Generalinės konferencijos 39-osios sesijos metu paskelbtame UNESCO minimų datų sąraše dvi Lietuvos teiktos sukaktys: 2018 m. minimos fotografo Juozapo Čechavičiaus 200-osios gimimo metinės ir 2019 m. minimos kompozitoriaus Stanislovo Moniuškos 200-osios gimimo metinės.
Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriato pranešimu, Lietuvos siekį fotografo Juozapo Čechavičiaus pavardę įtraukti į UNESCO minimų datų sąrašą rėmė Baltarusija, Lenkija, Latvija ir Ukraina. Kompozitoriaus Stanislovo Moniuškos kandidatūrą Lietuva teikė kartu su Lenkija ir Baltarusija, rėmė Latvija ir Rumunija.
Vilniuje 20-tį metų gyvenęs fotografas Juozapas Čechavičius (18181888), Prancūzijos fotografijos draugijos narys, vadinamas vienu reikšmingiausių XIX a. Vilniaus fotometraštininkų bei žymiausių to laiko Lietuvos fotomenininkų.
Į Vilnių J. Čechavičius atvyko 1865-aisiais, maždaug po metų gavo generalgubernatoriaus leidimą įsteigti ateljė ir fotografuoti Vilniuje bei visame Šiaurės Vakarų krašte. Vertinama, jog jo miestovaizdžių fotografijos meistriškumu lenkė pirmųjų Vilniaus fotografų Abdono Korzono, Alberto Sveikovskio, Vilhelmo Zacharčiko darbus.
J. Čechavičiaus kūrybinį palikimą sudaro per 200 Vilniaus, Kauno, Gardino, Liublino ir kitų vietovių nuotraukų bei šimtai asmenų portretų, padarytų jo ateljė. Šio europinio lygio fotografijos meistro nuotraukos, pakėlusios Lietuvos fotografiją į tarptautinį lygmenį, saugomos Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos, Rusijos, Prancūzijos, Vatikano viešose ir privačiose kolekcijose.
Bajoras, lenkų tautinės operos pradininkas, romantizmo muzikos kūrėjas Stanislavas Moniuška (18191872) dažnai gretinamas su Frederiku Šopenu. Vedęs vilnietę Aleksandrą Miulerytę, apie 20 savo aktyvios kūrybos metų kompozitorius praleido Vilniuje.
18401858 m. jis dirbo Vilniaus operos teatre ir garsėjo kaip puikus kompozitorius, dirigentas, mokytojas, visuomenės veikėjas. Vilniuje sukūrė kantatas lietuviška tematika Milda, Nijolė, Namų dainyno dainų (IVI sąsiuvinius), keturias Aušros Vartų litanijas, sceninių kūrinių.
1848 m. Vilniaus miesto rotušėje, diriguojant pačiam S. Moniuškai, įvyko žinomiausios jo operos Halka koncertinis atlikimas, o 1854-aisiais Halka buvo pastatyta kaip scenos kūrinys.
Visas 2018-2019 m. UNESCO minimų datų sąrašas ČIA.
Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos Verslo žiniose, Sodros, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.
Prisijungti
Prisijungti
Prisijungti
Prisijungti