2017-01-12 21:22

Sveikatos priežiūros specialistai įspėja: liūdnos prognozės rūkantiems

Nuo rūkymo ir jo sukeliamų ligų praėjusiais metais mirė 6 mln. Žmonių „Reuters“/Eriko De Castro nuotr.
Nuo rūkymo ir jo sukeliamų ligų praėjusiais metais mirė 6 mln. Žmonių „Reuters“/Eriko De Castro nuotr.
Rūkyti ar nerūkyti – kiekvieno asmeninis reikalas, bet mokslininkai ir sveikatos priežiūros specialistai įspėja, jog ilgalaikis tabako vartojimas sulig kiekvienais metais pražudys arba suluošins vis daugiau žmonių.

Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, nuo rūkymo ir jo sukeltų ligų praėjusiais metais mirė per 6 mln. žmonių, tačiau mirtingumo rodikliai tendencingai auga. PSO specialistai teigia, kad iki 2030-ųjų tabakas pasiglemš 8 mln. gyvybių per metus. Jei nebus imtasi jokių priemonių, mirtingumo rodikliai tik didės, rašo „news.sky.com“.

PSO teigimu, vyriausybės daro klaidą, nesiimdamos pigių ir veiksmingų priemonių, siekiant pažaboti tabako vartojimą. Specialistų nuomone, taip valdžia pataikauja tabako pramonei. O be reikalo, nes įplaukos į valstybės biudžetą nedengia padidėjusių sveikatos priežiūros kaštų ir stabdo ekonominę plėtrą.

Apskaičiuota, kad ligonių gydymas pasaulio ekonomikai kainuoja ne mažiau nei 820 mlrd. GBP. O uždirbama – 221 mlrd. GBP.

„Vyriausybės baiminasi, kad tabako kontrolė turės neigiamą ekonominį poveikį, nors to negrindžia jokiais moksliniais įrodymais. Laikas keisti požiūrį“, – rašoma PSO ir JAV Nacionalinio vėžio instituto ataskaitoje.

Lietuviai rūko daug

Tabako vartojimas yra viena didžiausių mirtingumo priežasčių pasaulyje. Rūkymas 2–4 kartus padidina riziką susirgti koronarinėmis širdies ligomis, insultu. Vyrams susirgti plaučiu vėžiu rizika išauga 23, o moterims 13 kartų. Ištirta, kad tabakas smarkiai padidina mirštamumą nuo lėtinio bronchito ir sukelia kitas kvėpavimo takų ligas.

Remiantis Eurobarometro tyrimo duomenimis, Lietuvoje rūkančių žmonių skaičius viršija Europos Sąjungos vidurkius. Skaičiuojame, jog 2014-aisiais Lietuvoje rūkė, kas 4-as 15–64 m. amžiaus gyventojas. Beje, Lietuvoje užfiksuotas didžiausias skirtumas tarp rūkančių vyrų ir moterų dalies – šalyje reguliariai rūkė 40% vyrų ir 12% moterų.

Anot Eimantės Zolubienės, Higienos instituto Visuomenės sveikatos technologijų centro Tyrimų ir technologijų vertinimo skyriaus vadovės, skirtingi tabako kontrolės būdai turėjo įtakos rūkymo paplitimo Lietuvoje sumažėjimui, bet rūkančių asmenų dalis populiacijoje išlieka didelė.

Lietuva yra tarp šalių, kurioje metusių rūkyti asmenų yra mažai (15%), šis rodiklis – vienas mažiausių Europoje. Daugelyje Vakarų Europos šalių (pvz., Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje ir kt.), kuriose pagalba rūkyti metantiems asmenims organizuojama efektyviai, metusiųjų rūkyti dalis populiacijoje yra didesnė, viršijanti rūkančiųjų skaičių. Taikant efektyvias tabako kontrolės priemones JAV pasiekta, kad rūkančių asmenų skaičius per 40 metų sumažėjo daugiau kaip perpus (nuo 44%. 1960 m. iki 20,8% 2008 m.)

Higienos instituto duomenimis, cigarečių gamyba, 2015 m., palyginti su 2014 m., padidėjo 33,6%, eksportas padidėjo 50,9%, o importas sumažėjo 2,5%. Tabako gaminių mažmeninės kainos 2015 m., palyginti su 2014 m., padidėjo 4,6%. Cigarečių kainų didėjimą lėmė nuo 2015 m. kovo 1 d. pradėtas taikyti didesnis akcizo tarifas.

52795
130817
52791