Implantuojamų mikroschemų nereikėtų bijoti

RFID (angl. Radio Frequency Identification) yra automatinis identifikacijos būdas, grįstas informacijos saugojimu ir nuotoliniu jos perdavimu.

„Bet kokia RFID sistema susideda iš dviejų dalių: žymeklio – informacijos kaupiklio, kurio vaidmenį atlieka integralinė schema arba lustas, ir tos informacijos nuskaitymo prietaiso – skaitytuvo. Kad ir kvailai skamba, bet kitaip nepavadinsi“, – šypsosi prof. doc. Paulius Miškinis, VGTU Fizikos katedros vedėjas. Jo teigimu, šiuo metu egzistuoja kur kas įdomesnių technologinių sprendimų.

Vaidas Batkauskas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Telekomunikacijų inžinerijos katedros docentas, primena, kad RFID technologija pasauliui pažįstama maždaug nuo 1950-ųjų, o populiarumo apogėjų pasiekė aštuntąjį dešimtmetį. Anot mokslininko, tai anaiptol nėra technologinė naujovė: „Randasi tik daugiau būdų, kur ir kaip ją pritaikyti. O jų daug – nuo prekybos iki medicinos.“

Minusų nedaug

Paprašytas įvardyti esminius RFID technologijų pliusus, prof. doc. Miškinis skaičiuoja: „Pirma, labai svarbu, kad žymeklyje sukauptą informaciją galima koreguoti ir perrašyti. Antra, nereikalingas skaitytuvo ir lusto tiesioginis kontaktas. Trečia, miniatiūriniame žymeklyje sukauptos informacijos kiekis gali siekti apie 0,5 megabaitų (MB). Vienu metu galima nuskaityti kelis žymeklius. Galiausiai juos ypač sunku padirbti.“

Anot pašnekovo, didžiausias RFID technologijos minusas yra tas, kad ji itin lengvai mechaniškai pažeidžiama ir neatlaiko elektromagnetinio triukšmo, tai yra fono, kylančio iš elektromagnetinių prietaisų. Nuo jo sutrinka televizorių, mobiliųjų telefonų, radijo imtuvų veikla. O sukelti jį gali kad ir Šiaurės pašvaistė.

„RFID labai sudėtinga ir brangu pasigaminti pačiam“, – priduria prof. doc. Miškinis. O daugiausia diskusijų kelia etikos ir saugumo klausimai. Žodžiu, žmonės jaudinasi, kad bus sekami ir be jų leidimo bus disponuojama asmeniniais duomenimis.

Tampi modeliu

Mokslinėje literatūroje išskiriamos dvi RFID žymų rūšys – aktyviosios (turinčios vidines baterijas ir atminties modulius, nuskaitomos iš didesnio atstumo) ir pasyviosios (gaunančios energiją iš elektromagnetinių bangų, nuskaitomos mažesniu atstumu). Šių pasaulyje daugiausia, nes kortelių lustai yra nedideli ir pigūs, įprastai parduodami lipnių etikečių pavidalu.

Anot doc. Batkausko, visi mes tokių šimtąsyk matėme drabužių, avalynės ir maisto parduotuvėse. Didmeninėje prekyboje jie prigijo, nes palengvina darbą vežėjams, sandėlininkams, pardavėjams. „Toks lipdukas vienai prekei kainuoja nuo kelių centų iki dolerio. Brangiausias mano matytas buvo skirtas klijuoti ant automobilio stiklo, kad paprasčiau būtų sumokėti kelių mokestį. Toks gali kainuoti iki penkių dolerių“, – aiškina telekomunikacijų specialistas.

RFID žyma gali ne tik saugoti informaciją apie prekę, bet ir ją įrašyti. Pavyzdžiui, 2012 m. britų mados namai „Burberry Group plc“ keliose savo parduotuvėse Londone įdiegė RFID technologiją, aktyvuojančią veidrodžius tuo metu, kai klientas, sakykime, patinkantį megztinį nusineša ir pakabina persirengimo kambaryje. Kol žmogus rengiasi, veidrodyje jis mato tuo pačiu drabužiu apsivilkusį modelį, žingsniuojantį podiumu, ir girdi pasakojimą apie gamyboje panaudotas medžiagas.

Įtiko verslo gigantams

Elektroninės prekybos milžinė „Amazon“, stambiausia pasaulyje drabužių gamybos grupė „Inditex“ ir didžiausias JAV mažmeninės prekybos parduotuvių tinklas „Walmart“ pervežamas ir sandėliuojamas prekes žymi RFID etiketėmis. Tai jiems leidžia realiuoju laiku stebėti visą produkcijos tiekimo grandinę, apsisaugoti nuo vagysčių, visada žinoti tikslų produktų kiekį.

Pasitelkiant RFID technologiją galima lengvai suskaičiuoti pilną sunkvežimį prekių, jų nepajudinant iš vietos. Tokiomis technologijomis naudojasi didieji Lietuvos vežėjai, pvz., UAB „Girteka Logistic“, UAB „Vlantana“.

Pasiutę žmonės

Lietuvos Respublikos Seimas 2012-aisiais nusprendė, kad nuo 2016 m. naminiai gyvūnai – šunys, katės ir šeškai – privalo būti ženklinami mikroschemomis ir registruojami Gyvūnų augintinių registre. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, ženklinant atliekama neskausminga veterinarinė procedūra, kurios metu gyvūnams po oda tarp menčių įterpiamas mažas lustas, suteikiantis individualų tapatybės nustatymo numerį.

Registracijos tikslas yra mažinti beglobių gyvūnų skaičių ir apsaugoti visuomenę nuo jų platinamų ligų, ypač pasiutligės. Pasaulyje nuo jos kasmet miršta per 60.000 žmonių. Daugiausia Afrikoje ir Azijoje, praneša Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacija.

Ateitis jau čia

Remiantis globalresearch.ca duomenimis, nuo šių metų pradžios Australijos ligoninėse pradedama RFID lustus implantuoti žmonėms. Tokią iniciatyvą rodo patys australai: šalies vyriausybės neseniai užsakytos ir atliktos apklausos duomenys rodo, kad šimtai tūkstančių respondentų sutinka ryžio dydžio mikroschemą įsodinti sau po oda, nes yra įsitikinę, kad tai gerokai palengvins jiems gyvenimą. Pvz., darbovietėse pakaks kilstelti ranką ir atsidarys durys, įsijungs šviesa.

Mikroschemos žmogui į kūną, įprastai delną, patenka greitai ir neskausmingai, procedūra užtrunka daugiausia 10 minučių, o jos kaina svyruoja nuo 80 iki 140 USD. Iš Kinijos RFID rinkinį – lustą, skausmą malšinančių vaistų ir švirkštą – galima atsisiųsti už mažiau nei 50 USD.

„Įsivaizduokite, ateinate į parduotuvę, nuo lentynos paimate pyragą ir ramiai sau išeinate, nes skeneris automatiškai nuskaito jums implantuotos kortelės numerį ir kartu – pinigus iš jūsų banko sąskaitos“, – pasakoja doc. Batkauskas. Savo kailiu mokslininkas išbandyti RFID nenorėtų ir juokauja, kad mieliau rinktųsi mikroschemą implantuoti į vestuvinį žiedą, nes jo niekada nenusiima. Tačiau patikina, kad technologijos nėra koks nors baubas, kurio reikėtų bijoti.

Prof. doc. Miškinis sutinka su kolega ir pateikia keletą pavyzdžių: „Jūs arba jūsų vaikas pasiklydote kalnuose, miške ar plūduriuojate jūroje laukdamas pagalbos. Jei turėsite implantuotą RFID žymeklį, būsite lengvai randamas, jo neturint galimybės išgyventi nelaimės atveju prilygsta stebuklui. Arba – dar geriau, specialiosios tarnybos persekioja teroristą ir užkerta kelią teroro atakai – sveikintina. Tačiau jei tos pačios slaptosios tarnybos, paliepus kokiai politinei jėgai, seka savo piliečius ir daro įtaką rinkimų rezultatams, tai jau blogai.“

Gėris ar blogis?

Nuo to laiko, kai Kevinas Warwickas, Redingo universiteto (Didžioji Britanija) kibernetikos profesorius, 1998 m. pirmasis istorijoje sau į ranką implantavo RFID žymą, technologijos žengė didelį žingsnį į priekį. Barai, kur susidaužęs alaus bokalu su kitu asmeniu, automatiškai tampi jo draugu „Facebook“ socialiniame tinkle, yra puikus to pavyzdys.

Kaip dažniausiai būna, viskas priklauso tik nuo to, kieno rankose yra naujosios technologijos ir ar sugeba visuomenė gana griežtai kontroliuoti naujų technologijų taikymą.

„Perfrazuojant žymaus matematiko Carlo Friedricho Gausso mintį – naujausios technologijos, naudojamos amoralaus žmogaus, yra kardas bepročio rankose“, – sako prof. doc. Miškinis.