Pakvaišusio skulptoriaus šedevras granite: Rašmoro kalnas

Publikuota: 2016-11-05
Iš kairės į dešinę : G.Washingtonas, T.Jeffersonas, T.Rooseveltas ir A.Lincolnas. „Wikimedia“ nuotr.
svg svg
Iš kairės į dešinę : G.Washingtonas, T.Jeffersonas, T.Rooseveltas ir A.Lincolnas. „Wikimedia“ nuotr.
 

1925 m. Pietų Dakota pasisamdė ūmiu būdu garsėjantį skulptorių, kad sukurtų unikalų, turistų į valstiją pritrauksiantį paminklą. Svajonei įgyvendinti koją kišo ekonominė krizė, artėjantis pasaulinis karas ir skulptoriaus beprotybė.

Pakerėtas – skamba išdidžiai. Būtent taip 1925 m. rugsėjį jautėsi Gutzonas Borglumas, kai pirmą kartą lipo į 1 745 metrų aukščio granito uolą, pavadintą Rašmoro kalnu. Jis netruko pastebėti, kad uola nepanaši į jokią kitą esančią netoliese. Paviršius – gaubtas ir lenktas, lyg jame jau būtų atvaizduoti veidai, kuriuos Pietų Dakotos valstija užsakė iškalti masyvioje uoloje.

Iš viršaus žiūrovui atsiveriantis vaizdas į penkias valstijas ir tūkstančius kilometrų besidriekiančius miškus bei laukus buvo įspūdingas. Uola – puikioje vietoje.

„Niekas, be Visagalio, negali man sukliudyti atlikti darbą“, – nusprendė skulptorius Borglumas.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Jam tikrai prireiks viso jį užplūdusio entuziazmo. Kurdamas milžinišką keturių garsiausių JAV prezidentų paminklą jis susidurs su didžiulėmis neįprastomis kliūtimis. Byrantys akmenys, didžiausia ekonomikos krizė per visą JAV istoriją ir artėjantis pasaulinis karas – tai tik kelios bėdos, kurias Borglumui teko įveikti per 16 metų, kai kūrė vieną žinomiausių JAV nacionalinių vertybių.

Turistai turėjo išgelbėti valstiją

Niekas nė įsivaizduoti negalėjo, kad Rašmoro kalnas bus pasirinktas nacionaliniam paminklui kurti. Maždaug prieš 50 metų kalnas net nepriklausė JAV. Vadovaujantis 1868 m. sutartimi, ši teritorija turėjo amžinai priklausyti vietos indėnų sijų gentims.

Tačiau „amžinybė“ truko tol, kol šiose apylinkėse buvo rasta aukso: tuomet ėmė plūsti naujakuriai ir apylinkės tapo baisiaisiais Laukiniais Vakarais. Naujuose miestuose žmogžudystės, plėšimai, prostitucija tapo kasdienybe, o gatvėse ir aludėse siautėjo tokie veikėjai kaip Laukinis Bilas-Hickokas ir Džeinė Katastrofa-Canary.

Kai XX a. trečiojo dešimtmečio viduryje Borglumas atvyko į Pietų Dakotą, visa tai jau skendėjo užmarštyje. Tiesą sakant, valstijoje buvo nuobodoka, ji buvo nuskurdusi. Kasyklose aukso nebeliko, o turistai, užplūdę kelius naujais automobiliais, aplenkdavo Pietų Dakotą, nes, be gražaus gamtovaizdžio, ji vargiai ką galėjo pasiūlyti.

„Turistams greitai pabosta gražūs kraštovaizdžiai, reikia ko nors daugiau, kad vieta taptų įspūdinga“, – argumentavo Doane’as Robinsonas, Pietų Dakotos valstijos istorikas.

Jis pasiūlė sukurti didelę skulptūrą kalnuotoje vietovėje ir nedelsdamas ėmėsi ieškoti gabaus skulptoriaus. Vienas iš menininkų, su kuriais susisiekė Robinsonas, buvo Gutzonas Borglumas. Jis jau buvo pelnęs vardą pompastiškomis ir patriotinėmis savo skulptūromis.

„Jūsų pasiūlymas labai sudomino. Fantastiškas planas. Neatsisakykite jo“, – atsakė Borglumas į Robinsono užklausą 1924 m. rugpjūtį siųstoje telegramoje.

Borglumui teko įkeisti namą

Kresnas, nuplikęs, vešliais ūsais ir įtaigiu žvilgsniu Borglumas atrodė ryžtingas ir valingas. Nei Robinsonas, nei Pietų Dakotai atstovaujantis senatorius Peteris Norbeckas neabejojo, kad jis yra tinkamas žmogus.

„Borglumas yra vienas iškiliausių skulptorių pasaulyje. O gal net iškiliausias“, – teigė Norbeckas spaudos konferencijoje.

Skulptorius buvo pasirengęs „sukurti monumentalų darbą, kuris stovės amžinai“.

Borglumas padarė senatoriui gerą įspūdį ne tik meniniais sugebėjimais. Skulptorius garsėjo ryšiais su turtingais ir žinomais žmonėmis, įskaitant prezidentus. Pirmą kartą lankydamasis Pietų Dakotoje jis aiškiai užsiminė, kad galėtų gauti pinigų Rašmoro kalno projektui, kuriam finansavimo dar nebuvo skirta.

Borglumas atsainiai užsiminė turintis daugybę draugų su „keletu milijonų laisvų dolerių“.

Netrukus paaiškėjo, kad menininkas apžiojo per daug: dauguma laiškų, kuriais jis prašė paramos, liko neatsakyti. Kad apskritai galėtų pradėti darbą, Borglumui teko įkeisti savo namą.

Lėšų rinkimas įgavo pagreitį tik tuomet, kai vietinis Kongreso narys įkalbėjo prezidentą Calviną Coolidge’ą atvykti atostogauti į Pietų Dakotą, o Borglumas jį įtikino pasakyti kalbą per 1927 m. darbų pradžios ceremoniją.

Užsidegusi patriotizmu ir entuziazmu Pietų Dakota netruko surinkti 42 tūkstančius JAV dolerių. Ši suma padarė įspūdį Coolidge’ui, ir jis grįžęs į Vašingtoną Rašmoro kalno projektą įtraukė į nacionalinį biudžetą.

Dirbant reikėjo stiprių nervų

Skulptūroje, kurią Borglumas pradėjo kurti 1927 m. spalį, turėjo būti pavaizduoti keturi prezidentai – George’as Washingtonas, Thomas Jeffersonas, Abrahamas Lincolnas ir Theodore’as Rooseveltas. Visus reikėjo atvaizduoti iki juosmens, kad atrodytų, jog jie kyla iš kalno.

Rudenį Borglumas ant kalno pastatė ištisą miestelį su virtuvėmis, valgyklomis ir išvietėmis darbininkams. Pašiūrėse tilpo kalvė, aštuoni keltuvai ir didelių pneumatinių grąžtų kompresoriai.

Kalno viršūnėje stovėjo Borglumo biuras ir namas, kuriame turėjo apsigyventi vadinamasis rodytojas – specialiai išmokytas darbininkas, pasitelkęs išmoningą sistemą, turėjo rūpintis, kad skulptūra būtų kalama tiksliai pagal modelį.

Pirmoji turėjo būti iškalta Washingtono galva. Darbininkai pirmiausia dinamitu išsprogdino didelius uolienos gabalus. Sprogmenys buvo rišami ir dėliojami rytais, o darbininkams išėjus pietauti – detonuojami. Po pietų procedūra buvo kartojama.

Suformavus veidus ir pradėjus kitą darbų etapą, darbininkai su pneumatiniais grąžtais pašalino nereikalingas uolienas – apie 15 centimetrų. Grąžtai svėrė apie 40 kilogramų ir smarkiai vibravo. Norėdamas suvaldyti grąžtą darbininkas laikydavo tarp kojų ir įremdavo į uolieną. Kai darbininkas atsilošdavo, atrodydavo, kad jis kybo ore, – jį laikydavo tik 1,5 centimetro storio keltuvo lynas. Vieni apsiprato tokiomis sąlygomis dirbti, o kitus kaustė baimė.

„Padirbęs tris ar keturias dienas, pabudau naktį ir įsikibau į lovą. Daugiau nieko kito negalėjau padaryti, nes maniau, kad krintu nuo kalno“,– pasakojo darbininkas.

Washingtonas pritraukė turistų

Dirbama buvo lėtai, bet užtikrintai, akmenyje pamažu ryškėjo Washingtono veido bruožai. 1930 m. liepos 4 dieną Borglumas pakvietė į pirmą inauguraciją Rašmoro kalne.

Paaiškėjo, kad paminklu labai domimasi, – per keletą mėnesių čia atvyko dešimtys tūkstančių smalsuolių. Paskatintas tokio žmonių susidomėjimo, Borglumas pareiškė, kad kitos skulptūros bus baigtos dar 1934 m., tačiau viskas ėjosi ne pagal planą. 1931 m. atsirado daugybė kliūčių.

Pagal pirminį skulptūros projektą Lincolnas turėjo būti pavaizduotas Washingtono kairėje, o Jeffersonas – dešinėje. 1931 m. vos pradėjus kalti Jeffersoną, Borglumas išvyko atostogauti ir paliko darbą savo padėjėjams. Grįžusio jo laukė nemaloni staigmena. Kol jis buvo išvykęs, patikimasis padėjėjas Hugo Villa gėrė vyną ir linksminosi su moterimis. Darbai ėjosi sunkiai: iškalta Jeffersono kakta buvo pernelyg plokščia, o nosis – 15 centimetrų per trumpa.

Borglumas įsiuto ir tikino, kad klaidos matyti kelių kilometrų atstumu. Villa buvo apkaltintas „šiurkščiomis klaidomis“ ir „nepaklusnumu“, o įpykęs Borglumas pradėjo kalti naują Jeffersono skulptūrą – šįkart Washingtono dešinėje. Nepavykusi figūra netrukus buvo susprogdinta.

Paaiškėjo, kad ir naujoje vietoje iškalti Jeffersoną kyla keblumų. Pradėjęs kalti prezidento nosį Borglumas pastebėjo didelį įtrūkimą ties dešine šnerve. Bijodamas, kad įtrūkime rinksis drėgmė, o žiemą užšals ir sunaikins prezidento nosį, skulptorius nusprendė pasukti visą veidą keliais laipsniais į šiaurę – pakreipti, kad nosis nebūtų įtrūkusi.

Krizė išgelbėjo Rašmoro kalną

Netrukus paaiškėjo, kad Borglumas turi didesnių bėdų nei Jeffersono nosis. Prieš metus, 1930 m. spalį, žlugo Niujorko vertybinių popierių birža ir kurį laiką trukę geri laikai staiga baigėsi. Daug įmonių bankrutavo, milijonai žmonių neteko darbo, ateitis tapo neaiški.

Jau per Washingtono galvos inauguraciją kritikai reiškė nepasitenkinimą, kad vyriausybė skyrė lėšų paminklui. Jeigu tokie brangūs projektai bus įgyvendinami sunkmečiu, „žiūrėsime ne į dailius ir raminančius kalnus, bet būsime priversti akis į akį susidurti su JAV nacionalinio banko direktoriumi“, – pareiškė susirūpinęs žurnalistas.

Tai sulaukė atgarsio, o Rašmoro kalno projektui skirtos lėšos netruko ištirpti. 1931 m. rudenį Borglumui teko konstatuoti, kad statybų komisija teturi 500 JAV dolerių ir 16 tūkstančių JAV dolerių skolą. Netrukus darbai visai sustojo.

Ironiška, tačiau ekonominis sunkmetis išgelbėjo Rašmoro kalną. 1932 m. JAV prezidentas Herbertas Hooveris, norėdamas atgaivinti šalies ekonomiką, nusprendė skirti pinigų viešiems statybos darbams.

Rašmoro kalnui buvo skirta 100 tūkstančių JAV dolerių. Be to, federalinė valdžia paskelbė aplink Rašmoro kalną esančią teritoriją nacionaliniu parku ir užtikrino tolesnį vyriausybės finansavimą šiam projektui.

1933 m. pavasarį, po pusantrų ramių metų, darbai Rašmoro kalne buvo tęsiami.

Užsitikrinus finansavimą, keblumai toli gražu nesibaigė. Didžiausių bėdų kėlė pats Borglumas. Sunkiu charakteriu garsėjantis skulptorius vienus Rašmoro kalno darbininkus atleido, kitiems nuolat grasino.

Be to, Borglumas buvo įpratęs švaistyti jam patikėtas lėšas. Skulptorius netvarkė projekto buhalterijos ir pats turėjo asmeninių finansinių sunkumų.

Neatsakingai išlaidavo

Johnas Bolandas, komisijos, atsakingos už finansinius Rašmoro kalno klausimus, pirmininkas, ilgą laiką dangstė Borglumą. Tačiau kai 1938 m. prireikė atnaujinti sutartį su Borglumu, o Kongresas pateikė nepatogių klausimų, jis nebegalėjo nuslėpti teisybės.

„Tikroji bėda ? ne kiek Borglumas uždirba, bet kiek pinigų išleidžia. Pagal pajamas jis yra vienas geriausiai uždirbančių šalies specialistų, bet jam visada trūksta pinigų“, – atskleidė Bolandas.

Nors Borglumas išlaidavo, Bolandui pavyko įkalbėti Kongresą pratęsti su skulptoriumi sutartį. 1939 m. pavasarį Borglumui buvo paskirtas didžiausias per visą istoriją biudžetas, tad jis galėjo pasisamdyti didžiausią kada nors Rašmoro kalne dirbusių darbininkų brigadą.

Darbai vyko sparčiai. Lincolno skulptūra buvo inauguruota 1937 m. rugsėjį, o 1939 m. liepą atėjo paskutinio prezidento Theodore’o Roosevelto eilė. Inauguracija vyko sekmadienį, lankytojų skaičius pranoko lūkesčius: tądien prie Rašmoro kalno išsirikiavo trys tūkstančiai automobilių, susirinko 12 tūkstančių žmonių. Borglumas tapo visiems pažįstamas, jo atvaizdas net buvo panaudotas galvos skausmą malšinančių vaistų reklamai. Po nuotrauka, kurioje Borglumas buvo vaizduojamas kabantis prie Lincolno nosies, buvo rašoma: „Nuolatinis gręžimas ir daugybė problemų kelia galvos skausmą. Jis sako: „Aš visada vartoju „Bromo-Seltzer“ nuo galvos skausmo. Jis ramina nervus ir gydo skrandį.“

Paminklas tapo susibūrimų vieta

Borglumui iš tikrųjų prireikė vaistų, nes ėmė negaluoti. 1940 m. jis buvo paguldytas į Kolorado Springso ligoninę ir „jam buvo atlikta nesudėtinga operacija, kad jaustųsi geriau“, sakė jo žmona Mary. Tačiau sklido gandai, kad Borglumo būklė yra kritiška, nes kai jis grįžo namo, žmona pasamdė slaugytoją vyrui prižiūrėti.

Borglumą ne tik kamavo negalavimai, bet ir spaudė federalinė valdžia, finansavusi Rašmoro kalno paminklą. Ji reikalavo, kad pats skulptorius baigtų kalti veidus, ir primygtinai prašė, kad paviešintų savo biudžetą bei galutinį darbų planą.

Borglumas vengė atsakinėti į klausimus, bet 1941 m. vasarį paaiškėjo, kad pinigai baigėsi, tad jam teko dar kartą vykti į Kongresą ir prašyti paramos.

„Neabejoju, kad tauta sutiks paskirti bet kokią sumą, kokia tik bus reikalinga šiam darbui baigti“, – pareiškė Borglumas prieš Kongresui jį nutraukiant. Tautos išrinktieji buvo pavargę nuo tokių šnekų. Po kelių dienų skulptoriaus plaučiuose susidarė krešulys. Tąkart jis išgyveno, bet po dviejų savaičių priepuolis pasikartojo ir Borglumas mirė.

Visi manė, kad paminklo statyba bus nutraukta. Bet Borglumo sūnus Lincolnas pareiškė baigsiantis tėvo pradėtą darbą. Tačiau griežti biudžeto suvaržymai neleido įvykdyti pirminio plano. Lėšų nepakako prezidentų biustams iškalti, tad Lincolnas tiesiog patobulino jau iškaltus veidus.

Paminklas buvo baigtas 1941 m. spalio 31 dieną. Vos po penkių savaičių JAV stojo į Antrąjį pasaulinį karą, atgijo patriotizmo idėjos. Daugeliui amerikiečių nepajudinamai tvirta uola su keturiais prezidentais tapo stiprių ir susivienijusių JAV simboliu. Netrukus daugybė turistų ėmė plūsti ir tebeplūsta į Pietų Dakotą. Kasmet daugiau nei milijonas žmonių aplanko Rašmoro kalno paminklą.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Narai Baltijos jūroje karpo „vaiduoklius“ nuo nuskendusių laivų

Nuo laivų, karo metu nuskendusių Baltijos jūroje, nukarpomi žvejybiniai tinklai, dar vadinami vaiduokliais –...

Laisvalaikis
2022.05.27
Milijardierius S. Bankmanas-Friedas: apie kriptorinkų vertę ir ateitį Premium

„Apie du trečdalius arba tris ketvirtadalius pirmą kartą investuojančiųjų į kriptovaliutas tiesiog nori...

Laisvalaikis
2022.05.27
Niekada nesakyk niekada: kaip miestietis kaime iš obuolių verslą sukūrė Premium 4

Verslą galima sukurti lygioje vietoje ir net neturint apie jį specifinių žinių – tai patvirtina Mindaugo...

Gazelė
2022.05.26
„Open House Vilnius“ savaitgalį atvers 56 pastatų duris

Besidominčiųjų architektūra laukia šventė – gegužės 28 ir 29 d. vyksiantis aštuntasis atviros architektūros...

Laisvalaikis
2022.05.26
Vilniaus Didžiąją sinagogą įamžins iki 2026-ųjų 2

Iki 2026 m. vidurio sostinėje bus sutvarkyta unikali žydų (litvakų) sakralinė vieta – Vilniaus Didžioji...

Laisvalaikis
2022.05.26
„Norfos“ lentynose – brandintos jautienos pasiūla Verslo tribūna

Prasidėjus lauko pramogų ir kepsnių sezonui, auga ne tik jau įprastos šviežios mėsos, bet ir vis...

„Vilnius Mama Jazz“ kviečia klausyti, žiūrėti, kalbėti

Gegužės 26 d. prasidedantį festivalį „Vilnius Mama Jazz“ lydi plati „palaikomoji“ programa, kviesianti į...

Laisvalaikis
2022.05.25
„SpaceX“ prieš „Boeing“: kaip E. Musko įmonė aplenkė aviacijos milžinę Premium 1

Praėjusį savaitgalį „Boeing“ bepilotis erdvėlaivis „Starliner“ po daugiau nei dvejus metus trukusių bandymų...

Inovacijos
2022.05.25
„Financial Times“ surikiavo geriausias mokymosi programas vadovams Premium

Geriausių pasaulyje verslo programų reitinge „Executive Education“, kurį daugiau nei du dešimtmečius sudaro...

Laisvalaikis
2022.05.25
IT specialistė kaime rado laimę: sukūrė tradicinį verslą, bet kitaip Premium

Sostinė siūlo apsčiai galimybių, tačiau vis daugiau šeimų ją palieka ir keliasi gyventi į kaimą. Nors...

Gazelė
2022.05.25
Patriotų gastrolės Rusijoje – už 100 milijonų Premium 3

Dar iki įsiverždama į Ukrainą Rusija negailėjo lėšų vadinamajai minkštajai galiai, t. y. savo kultūros...

Laisvalaikis
2022.05.24
Valdovų rūmų vadovui prof. V. Dolinskui – prestižinė Lenkijos kultūros premija

Prestižinė kultūros premija, prof. Aleksanderio Gieysztoro vardo apdovanojimas, įteiktas Nacionalinio...

Laisvalaikis
2022.05.24
Iš Kanų festivalio: „Mariupolis 2“, rusiškas skandalas, geriausia sezono komedija Premium

Kanuose vyksta 75-asis kino festivalis, paženklintas skaudžiausia mūsų dienų tema. Rusijos karas Ukrainoje...

Laisvalaikis
2022.05.24
Baltarusijos opozicijos lyderė: Lietuvos pagalba neapsiriboja žodžiais ar išsakytu susirūpinimu

Lietuvos pagalba baltarusiams neapsiriboja žodžiais ar išsakytu susirūpinimu, sako Sviatlana Cichanouskaja,...

Verslo aplinka
2022.05.24
„Time“ įtakingiausių menininkų viršūnėje – „Marvel“ žvaigždė Simu Liu

Naujausią „Time“ žurnalo, paskelbusio 2022-ųjų šimto įtakingiausių pasaulio žmonių sąrašą, viršelį puošia...

Laisvalaikis
2022.05.23
Ką A. Navalnas „Time“ parašė apie Putiną, o J. Bidenas – apie Zelenskį

Žurnalas „Time“ į įtakingiausių 2022 m. žmonių sąrašą įtraukė Volodymyrą Zelenskį, Ukrainos prezidentą, ir...

Laisvalaikis
2022.05.23
Skaičiai: užteršti ir švariausi Europos miestai Premium

Smulkiųjų kietųjų dalelių kiekis Europoje per pastarąjį dešimtmetį mažėjo, tačiau vis dar viršija...

Verslo klasė
2022.05.22
Eutanazijos vartai. Kaip suplanuoti mirties datą Premium

Kelionių maršrutuose netikėta kryptis – paskutinė gyvenimo stotelė. Žmonės, įpratę viską planuoti ir iki...

Laisvalaikis
2022.05.22
Už 135 mln. Eur parduotas 1955-ųjų „Mercedes“

1955-ųjų laidos „Mercedes-Benz“, viena iš vos dviejų egzistuojančių tokio modelio mašinų, šį mėnesį aukcione...

Automobiliai
2022.05.22
Nacionalinėje dailės galerijoje – fotografijų paroda „Karas Ukrainoje. 2022 metai“

Meno lauke randasi vis daugiau liudijimų, pasiekiančių mus iš Rusijos užpultos Ukrainos. Vienas tokių –...

Laisvalaikis
2022.05.21

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku