Pakalbėkim apie meną: Paskutinė vakarienė

Publikuota: 2016-10-11
P. Jurkšaitytė. „Leonardo da Vinci. Paskutinė vakarienė“, drobė, aliejus, 88 x 178 cm, 2014 m., „Lewben Art Foundation“ kolekcija.
svg svg
P. Jurkšaitytė. „Leonardo da Vinci. Paskutinė vakarienė“, drobė, aliejus, 88 x 178 cm, 2014 m., „Lewben Art Foundation“ kolekcija.
 

„Lewben Art Foundation“ kolekcijos rubrikoje šįkart – „Paskutinė vakarienė“ pagal Patriciją Jurkšaitytę.

Patricija Jurkšaitytė tapo tapybą – ne realybės, o paveikslo atspindį. Tačiau atspindys čia keistai belaikis, tiksliau – sustingęs laike. Iš šio ir iš ano pasaulio. Patricijos nutapytas Leonardo da Vinci „Paskutinės vakarienės“ motyvas yra ne vakarienė, o tik jos scenografija. Nusikaltimo vieta. Bekūnė erdvė. O kartu – šiuolaikinis tikėjimo išpažinimas.

Patricija Jurkšaitytė studijavo tapybą Vilniaus dailės akademijoje (VDA) pas Kęstutį Zapkų. Vienas svarbiausių jo mokymo principų buvo ne atkartoti dėstytojo darbo būdus, bet rasti savo temas ir stilių gilinantis į pasaulio meno istoriją. Tuo metu nedaug kas domėjosi senaisiais meistrais. Bet Patriciją visada domino tirpstanti erdvė tarp paveikslo ir realybės, žvilgsnis į renesanso ir baroko tapybos meistrų atvertus langus. Neatsitiktinai menininkė naudoja šiuolaikinių tapytojų retai pasitelkiamą lesiruočių techniką – tapo permatomais potėpiais sluoksnis po sluoksnio, leisdama drobei kvėpuoti.

Nuo pat pradžių menininkę traukė pakraščiai, marginalijos – tai, kas paveiksle atrodo kaip nereikšminga detalė, nutapyta fone. Ir formatus rinkdavosi pailgus – kaip citatas. Tai buvo tapybinės didžiųjų meistrų metonimijos – nedidelis fragmentas kaip ledkalnio viršūnė bylojo apie žiūrovui nematomą kūrinį. Vėliau Patricija žengė dar toliau – ji ėmė tapyti muziejuose ir dailės istorijos knygose saugomus šedevrus. Ne kopijuoti, o atkurti juos čia ir dabar, beveik tokius pačius, tik be žmonių.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Ką savinasi Patricija?

Ką tai reiškia? Menotyrininkė pasakytų – apropriacija, (at)vaizdo, kūrinio ar daikto pasisavinimas meniniams tikslams. Bet tai tik metodas. Patricija savinasi ne vaizdą, o tik lokaciją, architektūrą, interjerą. Tuščią sceną be artistų. Koks Apreiškimas be angelo ir Mergelės Marijos? Veneros guolis be Veneros? Tačiau toks konceptualus „nužmoginimas“, tariamas turinio ištrynimas išplečia filosofinę, laikinę ir optinę dimensijas. Ir geriausiai tai atskleidžia Patricijos paveikslas „Leonardo da Vinci. Paskutinė vakarienė“ (2014 m.).

Apie metaforas

Tapytoja kreipiasi į mus kaip tapybos ir, plačiau – Vakarų kultūros, žinovus. Net jei paveikslo pavadinime nebūtų nurodytas Leonardo vardas, dauguma atpažintų šios dažnai reprodukuojamos freskos karkasą. Atpažinę akimirksniu užpildome paveikslą Paskutinės vakarienės figūromis ir kartu skausmingai suvokiame, kad jų šiame paveiksle nėra. Čia galima filosofiškai pasvarstyti – nėra, nes nebuvo, nes Biblija – tik kolektyvinis literatūros kūrinys?

Ar nėra, nes tai žvilgsnis iš dabarties į istorinį laiką, kurio veikėjai jau mirę?

O gal tai Dievo mirties metafora, ir mes negalime matyti to, ko netikim esant? Kita vertus – ar galėtume matyti net ir tikėdami? Ir ko vertas tikėjimas, reikalaujantis materialių įrodymų?

Tačiau net ir be žmonių Patricijos paveikslas nepraranda sakralumo auros. Ne dėl numanomo šventųjų plevenimo, o dėl paveikslo struktūroje įrašyto klausimo. Kūrinys tampa optiniu prietaisu ir laiko mašina vienu metu, priartinančiais lemiamą momentą. Tas momentas sustingsta kaip audros debesis ir tvyro iki šiol. Nuojauta kaip žinojimas, ateities (Paskutinės vakarienės dalyviams) ir praeities (mums) momentas dabartyje.

„Vienas iš jūsų mane išduos“, – sako Kristus ir ištiesia rankas į duoną ir vyną. Dar neįvykusi išdavystė atleidžiama, bet neužmirštama – juk tikintieji geria Kristaus kraują ir valgo jo kūną kaip komuniją, kuri ir įsteigiama čia, šiuo momentu.

Prisimename Leonardo paveikslą ir sutrikusius mokinius, kurie bando išsiaiškinti – kas?

Kas tas išdavikas? Petras užsimoja peiliu, Tomas iškelia pirštą (taip, tikriausiai tą patį, kuriuo „tikrins“ prisikėlusio Kristaus žaizdas), Judas suspaudžia pinigų maišelį. Skirtingai nei kitų dailininkų anksčiau tapytuose Paskutinės vakarienės paveiksluose, Judas nėra atskirtas nuo mokinių – jis tarp jų, netoli Mokytojo, tiesiantis ranką prie vyno. Veidas tamsus – nors vis dar čia, bet jau priklausantis šešėlių karalystei. Ji, kaip ir metafizinis blogis, visada šalia. Tačiau žiūrovas žvelgia į šviesą – ten, kur pačiame centre plačiai išskleidęs rankas pavaizduotas Kristus.

Kažkas ten yra

Patricijos paveiksle nėra figūrų, bet yra Paskutinės vakarienės drama. Lėtomis ilgaamžėmis tapybos priemonėmis ji užfiksuoja lemiamą momentą. Perspektyvos linijos veda į tolumoje šviečiantį langą (tris langus kaip Trejybę), ir šis langas mums, žiūrintiems į tuščią Paskutinės vakarienės salę, yra ne tik Kristaus aureolė, bet ir amžino gyvenimo pažadas. Anapusybė, kurios pamatyti ir peržengti neleidžia griežta balta staltiese dengto stalo horizontalė.

Leonardo išgrynino Paskutinės vakarienės vaizdavimą atsisakydamas interjero detalių, viską pasakydamas per gestus ir figūras, paklūstančias griežtai renesanso geometrijai. Patricija tikėjimo judesį perkelia iš matomo pasaulio į nematomą. Mes jaučiame iš paveikslo sklindančią šviesos bangą, nors ir negalime jos užčiuopti. Ir nors paveiksle spengianti tyla baugina, širdis nevalingai kartoja: „Kažkas ten yra.“

Patricija Jurkšaitytė

Gimė 1968 m. Vilniuje.

1993 m. baigė tapybos specialybę VDA, mokėsi pas dailininką Kęstutį Zapkų.

Yra Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjungos narė.

Nuo 1992 m. dalyvauja grupinėse parodose

Nuo 1996 m. rengia asmenines parodas Lietuvoje ir užsienyje, daugiausia Olandijoje.

Dailininkė gyvena ir kuria Vilniuje.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Juvelyras T. Blaževičius: deimantai brangsta, lietuviškos juvelyrikos rinka bręsta Premium

„Deimantų kainų rodiklis yra ne aukcionai, bet dešimtys tūkstančių mažų gamintojų, kurie parduoda tuos...

Laisvalaikis
2022.05.18
Ukrainiečiai atsisveikino su pirmuoju nepriklausomos šalies prezidentu L. Kravčuku

Rusijos invazijos krečiama Ukraina antradienį atsisveikino su Leonidu Kravčuku, pirmuoju nepriklausomos...

Laisvalaikis
2022.05.17
Prasideda Kanų kino festivalis

Šiandien Kanuose, Prancūzijoje, prasideda 75-asis tarptautinis Kanų kino festivalis ir kino industrijai...

Laisvalaikis
2022.05.17
Kuo virto „Vytauto“ avantiūra su krepšininkais Ballais Premium 5

Lietuvoje su savo šeima ir kūrybine komanda viešėjęs JAV krepšinio veikėjas LaVaras Ballas paskelbė į Ameriką...

Pramonė
2022.05.17
„Dizaino sparnai“ pradedantiesiems augins sparnus

Lietuvos kultūros tarybos (LKT) projektas „Dizaino sparnai“ pradedančiuosius kviečia teikti paraiškas...

Laisvalaikis
2022.05.17
Rusijos premjeras iš R. Tumino atėmė vyriausybinį apdovanojimą 1

Rusijos premjeras Michailas Mišustinas nurodė buvusį Maskvos Vachtangovo teatro meno vadovą režisierių Rimą...

Laisvalaikis
2022.05.17
G. Pruskus: į darbą reikia žvelgti kaip į žaidimą Premium

Gediminas Pruskus, nekilnojamojo turto paslaugų grupės „Inreal“ vadovas, šiuo metu bendrovėje integruoja...

Vadyba
2022.05.15
J. D. Haidtas: apsigavome manydami, kad užtikrinti liberaliąją demokratiją lengva Premium

„Žinau, kad niekada nebuvo aukso amžiaus, kai visi mylėjome vieni kitus ir kalbėjome ta pačia kalba“, – sako...

Laisvalaikis
2022.05.15
Karą iš slėptuvės aprašinėjantis redaktorius: labiausiai šokiruoja mažos detalės Premium

Rusijos invazija į Ukrainą smogė visiems Ukrainos pramonės sektoriams ir kol kas nepanašu, kad šalis...

Verslo aplinka
2022.05.15
Rusijos klaida: neįvertintas oro pajėgų faktorius Premium

Oro pajėgos turėjo būti vienas pagrindinių Rusijos pranašumų kariaujant prieš Ukrainą. Turėdamos daugiau kaip...

Laisvalaikis
2022.05.14
A. Ramanausko-Vanago premija skirta istorikei D. Kuodytei

Penktoji Adolfo Ramanausko-Vanago premija skirta istorikei Daliai Kuodytei, taip įvertinta jos „visuomeniškai...

Laisvalaikis
2022.05.14
Iššūkiai, kuriuos Lenkijai kelia nuo karo bėgantys ukrainiečiai Premium

Lenkija plačiai atvėrė savo duris nuo karo bėgantiems ukrainiečiams. Tačiau vietos politikai ir įvairių...

Verslo aplinka
2022.05.14
Partnerystės įstatymą parašais parėmė per 250 akademikų

Per 250 Lietuvoje ir užsienyje dirbančių mokslo daktarų, dėstytojų, mokslo darbuotojų ir doktorantų pasirašė...

Laisvalaikis
2022.05.13
M. Kvedaravičiaus filmo „Mariupolis 2“ premjera – Kanuose

Mariupolio mieste, Ukrainoje, kovo pabaigoje nužudyto kino režisieriaus, kultūros antropologo Manto...

Laisvalaikis
2022.05.12
Psichiatras prof. D. Pūras: Romas Kalanta buvo apsisprendęs 4

Gegužės 15 d. minimos Romo Kalantos (1953–1972) mirties 50-osios metinės – 1972-ųjų gegužės 14 d. Kauno...

Laisvalaikis
2022.05.12
„Stiprūs kartu“ kreipėsi į policiją dėl sukčiavimo atsiradus įstaigai „Mes stiprūs kartu“

Ukrainiečiams padėti įkurta iniciatyva „Stiprūs kartu“ kaltina beveik identišku pavadinimu neseniai...

Laisvalaikis
2022.05.12
Deimantas „The Rock“ aukcione parduotas už 21 mln. Eur, bet tai ne rekordas

Ženevoje vykusiame „Christie's“ namų aukcione parduotas didžiausias kada nors aukcione pristatytas baltasis...

Laisvalaikis
2022.05.12
Internetas 3.0: kaip protokolai ateity gali pakeisti technologijų įmones Premium 2

Pernai visuomenės susidomėjimo sulaukę nekeičiamieji žetonai (NFT) atvėrė naujų būdų uždirbti skaitmeniniams...

Inovacijos
2022.05.11
Statistika: brangiausios sulaikytos Rusijos superjachtos Premium 5

Po Rusijos invazijos į Ukrainą pasipylė dešimtys pranešimų apie įšaldytas arba sulaikytas Rusijos...

Laisvalaikis
2022.05.10
Liepoja taps viena iš 2027-ųjų Europos kultūros sostinių

Paskelbta, jog Liepoja taps viena iš 2027-ųjų Europos kultūros sostinių.

Laisvalaikis
2022.05.10

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku