„Iliustruotoji istorija“: grožis bet kokia kaina

Publikuota: 2016-09-24
Prancūzų didikės Marie Therese de Savoie-Carigan šukuosena XVIII a. antroje pusėje buvo visų nuostabiausia. Francois Callet paveikslas 1776 m.
svg svg
Prancūzų didikės Marie Therese de Savoie-Carigan šukuosena XVIII a. antroje pusėje buvo visų nuostabiausia. Francois Callet paveikslas 1776 m.
 

Radioaktyvus kremas, graužianti pudra ir tabletės su arsenu. Moterys trokšta būti gražios jau 2000 metų, tačiau noras puoštis kai kurias suluošino, o kai kurias ir pražudė.

Iki randų nubalintas veidas

Daugelį šimtmečių moterys bet kokia kaina troško blyškios odos. Rezultatas – nevaisingumas, psichikos sutrikimai ir rauplėtas veidas.

Švino baltalo pudra buvo viena pirmųjų priemonių, kurias moterys naudojo geisdamos kreidos baltumo veido. Archeologai rado pudros indelių senovės Graikijos ir Italijos teritorijoje. Kasyklų liekanos Graikijoje rodo, kad švino baltalas buvo masiškai gaminamas, o II a. graikų gydytojas Galenas pasakojo apie paplitusį pudros naudojimą tarp pasiturinčių moterų.

Moterų tuštybė kainavo brangiai: pudra grauždavo odą ir sukeldavo deginančią egzemą, mat švino baltalas yra labai nuodingas. Kartą užtepusios nuodingų miltelių ant odos, moterys nebegalėdavo liautis, nes reikėjo paslėpti sugraužtą veidą dar storesniu makiažo sluoksniu – ir dėl grožio kęsti skausmą.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Ne tik veidas tapdavo randuotas ir grublėtas nuo pudros. Organizme susikaupęs švino baltalas sukeldavo smegenų pažeidimų, psichikos ligų ir nevaisingumą.

Nors pasekmės buvo baisios, švino baltalo milteliai buvo labai paplitę, o antikinė pudros mada atgimė XV–XVII a. Anglijoje. Turtingos moterys džiaugdavosi išskirtine porceliano baltumo oda užsitepusios kiaušinio baltymo ir nuodingo švino baltalo bei gyvsidabrio mišinio. Pati Anglijos karalienė Elžbieta I (valdė 1558–1603) nuolat vartojo lipnų nuodingą mišinį, dažniausiai ji buvo vaizduojama vaiduoklio blyškumo oda.

Juo labiau paliegusi, juo gražesnė

Viktorijos epochoje geidžiama dama buvo bejėgė ir rafinuota. Išvaizda turėjo pabrėžti trapų moters grožį. Makiažą darydavosi tik prostitutės ir aktorės, jis netiko padorioms merginoms. Jos rinkosi kitą būdą – badavimo dietas. Moterys malšindavo apetitą gerdamos bjaurius acto, opiumo toniko ir gesintų kalkių mišinius.

Tačiau dietų, acto ir korseto nepakako norint atrodyti išblyškusiai ir trapiai. Daugelis moterų ieškojo veiksmingesnių priemonių, pvz., „Doctor Simms’ Arsenic Complexion Wafers“ piliulių su mirtinu nuodu – arsenu. Nuodai slopino deguonies absorbciją kraujyje, todėl moterų oda tapdavo tokia, kokios troško, – perregima.

Dėl išsiplėtusių vyzdžių apakdavo

Venecijos moterys Renesanso epochoje dievino išsiplėtusius vyzdžius. Jų paslaptis – šunvyšnės augalo, vadinto „belladonna“, sultys. Tai vienas nuodingiausių Europos augalų. Lašai išplėsdavo vyzdžius, ir akys atrodydavo svajingai ir geidulingai. Deja, netrukus pasireikšdavo šalutinis lašų poveikis: pablogėdavo regėjimas, peršėdavo akis, pradėdavo daužytis širdis. Kasdien lašindamosi šunvyšnės, ilgainiui moterys rizikuodavo apakti, nes nuodai neleisdavo vyzdžiams susitraukti – neapsaugodavo akių nuo ryškios šviesos. Šalutinis poveikis neatgrasė nuo akių lašų, jie vėl išpopuliarėjo XX a. pradžioje.

Pažeisti organai

Kotryna Mediči, Prancūzijos karalienė, XVI a. viduryje įsispraudusi į korsetą, nė nenumanė, kokią įtaką padarys moterų mados pasauliui. Daugiau negu 350 metų ji įkvėpė ponias mažintis liemens apimtį. Pirmieji korsetai buvo kaldinami iš geležies plokštelių, tačiau vėliau korsetų gamintojai pradėjo gaminti vartotojoms patogesnius medžiaginius vystus su banginio kaulų, medžio arba plieno karkasais.

Vis dėlto korsetu nebuvo žavimasi besąlygiškai. XVIII a. gydytojai laikėsi nuomonės, kad korsetas gali sukelti krūties vėžį, tuberkuliozę, isteriją, deformuoti organus ir iškreipti stuburą. 1769 m. danų gydytojas Jensas Bangas niršo ant žiaurių motinų, kurios nėštumo metu taip susiverždavo, kad „staiga imdavo kraujuoti, gimdydavo anksčiau laiko užuojautos vertus vaikus ir dažnai mirdavo per anksti kartu su tais, kuriems turėdavo duoti gyvybę“. 1893 m. JAV rašytoja Helen G. Ecob aprašė „kepenų korseto“ fenomeną: suveržtas liemuo per daugelį metų deformuoja kepenis ir jos beveik pasidalija į dvi dalis.

Merginos traiškė savo pėdas

Kai 1975 m. archeologai iškėlė šešiolikmetės Huang Sheng karstą, rado neginčijamų įrodymų, kad Kinijos aukštuomenės moterys dar viduramžiais susiverždavo pėdas. XIII a. griaučiai buvo mažomis suluošintomis pėdomis, kruopščiai suvyniotomis į tvarstį.

Huang Sheng pėdos – labai skausmingos kinų tradicijos, praktikuotos maždaug 1000 metų, išdava. Pėdos transformacija paprastai būdavo pradedama mergaitei dar nesulaukus aštuonerių. Procedūra tiesiogine prasme buvo kojų pirštų užlenkimas: keturi mažieji kojų pirštai būdavo užlenkiami po pėda, pėdos skliautas – sulaužomas ir prispaudžiamas prie čiurnos, tad pėda smarkiai sutrumpėdavo. Didysis pirštas likdavo išsitiesęs, bet būdavo suspaudžiamas, todėl nebeaugdavo. Vėliau kasdien mergaitei tekdavo vaikščioti stipriai suveržtomis pėdomis, kad savo kūno svoriu suteiktų joms tinkamą formą. Mergaitė būdavo pasmerkta daug metų kęsti veriantį skausmą. Dažnai lūžtantys kaulai išlįsdavo pro raumenis ir odą, ir mergaitė mirdavo nuo infekcijos, patekusios per atvirą žaizdą.

Iki XX a. mažas svirduliuojančių moterų pėdas kinai laikė labai erotiškomis. Gražiausių moterų pėdos buvo nuo 7 iki 9 centimetrų, matuojant nuo kulno iki kojų pirštų. Pėdų tvarstymo era baigėsi 1912 m. oficialiu draudimu. Kinijoje tebėra vyresnio amžiaus moterų suluošintomis pėdomis. Nedidelį nuotakos batelį pademonstruodavo potencialaus jaunikio tėvams, kad šie įsitikintų merginos vertingumu ir grožiu.

Baisūs skausmai dėl šukuosenų

Gražios damos ypač didžiuodavosi plaukais, tačiau kad tvirtos šukuosenos atlaikytų savaitę šokių, audringo gyvenimo ir miego, tekdavo kęsti nemenką skausmą.

Prieš 300 metų šukuosenų madų besivaikiusių moterų kaklo raumenys turėjo būti labai tvirti: du fetriniai perukai, sveriantys maždaug po pusę kilogramo, buvo tvirtinami prie galvos ir kaklo, tuomet perukas ir plaukai garbanojami, iš garbanų formuojamas bokštas ir sutvirtinamas 15 cm ilgio smeigtukais. Galiausiai šukuosena buvo fiksuojama riebalų pomada ir papudruojama.

Vokiečių rašytoja Friederike Brun savo atsiminimuose pasakojo, kokių kančių jai tekdavo iškęsti paauglystėje XVIII a. 9-ame dešimtmetyje: „Tankūs, susivėlę plaukai būdavo iššukuojami, iš jų pašalinami pomados ir pudros likučiai, o tos pačios dienos vakarą iš skausmo plyštanti galva vėl būdavo šukuojama. Padaryti ją (šukuoseną – red. past.) trukdavo kelias valandas, mat konstrukcija turėjo išsilaikyti nuo vieno šeštadienio iki kito.“

Dešimtmečiu anksčiau Prancūzijos karalienė Marija Antuanetė (valdė 1774–1792) savo dvare įvedė labai aukštų šukuosenų madą. Impozantiškos 60 cm aukščio šukuosenos būdavo puošiamos kaip tikri meno kūriniai – tiuliu, lankeliais, plunksnomis ir karo scenas vaizduojančiomis figūromis. Padaryti tokią šukuoseną trukdavo pusę dienos, ji turėjo laikyti mėnesį. Tai buvo nehigieniška ir nepatogu: damoms tekdavo žemai pasilenkti lipant į karietas, o iš kiaulės taukų pagaminta pomada traukė visų rūšių parazitus – nuo utėlių iki pelių.

Aparatas turėjo ištiesinti nosį

XIX a. specialistai pradėjo daryti kosmetines nosies operacijas. Kadangi operacija kainavo brangiai, vidurinės klasės moterims buvo sukurta alternatyva – nosies formuotuvas. Įtaisą sudarė prie nosies tvirtinamos metalinės plokštelės, kurios dirželiais būdavo rišamos prie kaklo bei pakaušio ir reguliuojamos varžtais. Panašiai kaip ortodontinė plokštelė, taip ir nosies formuotuvas turėjo atitempti nosį į tinkamą padėtį.

Pirmasis nosies formavimo įtaisas buvo parduotas XIX a. 8-ame dešimtmetyje. XX a. pradžioje atsirado M. Trielty nosies formuotuvas. Jis tikino, kad pardavė įtaisą daugiau negu 100 tūkst. klientų, bet tai neįrodyta.

Plaukų pešiojimas

Aukšta kakta Anglijoje buvo laikoma pagrindiniu proto ir grožio ženklu. Kilmingos damos išraudavo plaukus nuo kaktos ir smilkinių ir tvirtai surišdavo, kad išryškintų kaktą. Antakiai būdavo išpešiojami pincetui paliekama tik plonytę linija, blakstienos taip pat būdavo išpešamos.

Radis kėlė baisų skausmą

XX a. 3-iojo dešimtmečio pradžioje madas diktuojančioms paryžietėms buvo pristatyta puiki priemonė „Tho-radia“. Taip buvo pavadintos grožio priemonės, nuo kurių oda turėjo spindėti, mat jų sudėtyje buvo radžio – silpnai švytinčios radioaktyviosios medžiagos. Radis buvo laikomas nuostabia priemone. Radžio turintys kvepalai, vonios priemonės, kūno kremai ir pudros greitai populiarėjo tarp madingų moterų ir iš Paryžiaus plito po visą Europą.

Tačiau moterys nežinojo, kad radis kaupiasi kaulų čiulpuose, naikina kūno ląsteles, sukelia kaulų išakijimą, žaloja kaulų čiulpus ir sukelia kraujo vėžį – leukemiją, tuo metu mirtiną ligą.

„Tho-radia“ produktus rekomendavęs dr. Alfredas Curie nebuvo radį atradusių sutuoktinių Marie ir Pierre’o Curie giminaitis.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Nacionalinėje dailės galerijoje – fotografijų paroda „Karas Ukrainoje. 2022 metai“

Meno lauke randasi vis daugiau liudijimų, pasiekiančių mus iš Rusijos užpultos Ukrainos. Vienas tokių –...

Laisvalaikis
2022.05.21
Ateitis su 5G pagal „Ericsson“: kas laukia žmonių ir verslo Premium

5G ryšys dažnai yra pristatomas kaip technologija, kuri daugiausia naudos atneš verslui. Tai bent iš dalies...

Inovacijos
2022.05.20
Virtualus nekilnojamasis turtas? Kodėl gi ne Premium 1

„Virtualus nekilnojamasis turtas (NT) yra dar viena skaitmeninio investavimo alternatyva. Iki šiol buvo...

Laisvalaikis
2022.05.20
Trakuose – ukrainos menininko J. Grigorovičiaus paroda „Karo spalvos“

Trakų kultūros rūmų meno galerijoje „Fojė“ (Vytauto g. 69) atidaryta kino dailininko Jurijaus Grigorovičiaus...

Laisvalaikis
2022.05.20
Kanuose T. Cruise‘ui įteikta „Garbės auksinė palmės šakelė“

Holivudo aktorius Tomas Cruise'as, trečiadienį pirmą kartą po 30 metų pertraukos apsilankęs Kanų kino...

Laisvalaikis
2022.05.19
Pokalbis apie psichinę darbuotojo sveikatą: pasitikėjimo vadovu ženklas Premium

Pokalbiai apie psichikos sveikatą tarp vadovo ir kitų komandos narių turėtų būti normalizuoti – teiginiui...

Vadyba
2022.05.19
Juvelyras T. Blaževičius: deimantai brangsta, lietuviškos juvelyrikos rinka bręsta Premium

„Deimantų kainų rodiklis yra ne aukcionai, bet dešimtys tūkstančių mažų gamintojų, kurie parduoda tuos...

Laisvalaikis
2022.05.18
Ukrainiečiai atsisveikino su pirmuoju nepriklausomos šalies prezidentu L. Kravčuku

Rusijos invazijos krečiama Ukraina antradienį atsisveikino su Leonidu Kravčuku, pirmuoju nepriklausomos...

Laisvalaikis
2022.05.17
Prasideda Kanų kino festivalis

Šiandien Kanuose, Prancūzijoje, prasideda 75-asis tarptautinis Kanų kino festivalis ir kino industrijai...

Laisvalaikis
2022.05.17
Kuo virto „Vytauto“ avantiūra su krepšininkais Ballais Premium 6

Lietuvoje su savo šeima ir kūrybine komanda viešėjęs JAV krepšinio veikėjas LaVaras Ballas paskelbė į Ameriką...

Pramonė
2022.05.17
„Dizaino sparnai“ pradedantiesiems augins sparnus

Lietuvos kultūros tarybos (LKT) projektas „Dizaino sparnai“ pradedančiuosius kviečia teikti paraiškas...

Laisvalaikis
2022.05.17
Rusijos premjeras iš R. Tumino atėmė vyriausybinį apdovanojimą 1

Rusijos premjeras Michailas Mišustinas nurodė buvusį Maskvos Vachtangovo teatro meno vadovą režisierių Rimą...

Laisvalaikis
2022.05.17
G. Pruskus: į darbą reikia žvelgti kaip į žaidimą Premium

Gediminas Pruskus, nekilnojamojo turto paslaugų grupės „Inreal“ vadovas, šiuo metu bendrovėje integruoja...

Vadyba
2022.05.15
J. D. Haidtas: apsigavome manydami, kad užtikrinti liberaliąją demokratiją lengva Premium

„Žinau, kad niekada nebuvo aukso amžiaus, kai visi mylėjome vieni kitus ir kalbėjome ta pačia kalba“, – sako...

Laisvalaikis
2022.05.15
Karą iš slėptuvės aprašinėjantis redaktorius: labiausiai šokiruoja mažos detalės Premium

Rusijos invazija į Ukrainą smogė visiems Ukrainos pramonės sektoriams ir kol kas nepanašu, kad šalis...

Verslo aplinka
2022.05.15
Rusijos klaida: neįvertintas oro pajėgų faktorius Premium

Oro pajėgos turėjo būti vienas pagrindinių Rusijos pranašumų kariaujant prieš Ukrainą. Turėdamos daugiau kaip...

Laisvalaikis
2022.05.14
A. Ramanausko-Vanago premija skirta istorikei D. Kuodytei

Penktoji Adolfo Ramanausko-Vanago premija skirta istorikei Daliai Kuodytei, taip įvertinta jos „visuomeniškai...

Laisvalaikis
2022.05.14
Iššūkiai, kuriuos Lenkijai kelia nuo karo bėgantys ukrainiečiai Premium

Lenkija plačiai atvėrė savo duris nuo karo bėgantiems ukrainiečiams. Tačiau vietos politikai ir įvairių...

Verslo aplinka
2022.05.14
Partnerystės įstatymą parašais parėmė per 250 akademikų

Per 250 Lietuvoje ir užsienyje dirbančių mokslo daktarų, dėstytojų, mokslo darbuotojų ir doktorantų pasirašė...

Laisvalaikis
2022.05.13
M. Kvedaravičiaus filmo „Mariupolis 2“ premjera – Kanuose

Mariupolio mieste, Ukrainoje, kovo pabaigoje nužudyto kino režisieriaus, kultūros antropologo Manto...

Laisvalaikis
2022.05.12

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku