VŽ renginiai: „Auksiniai scenos kryžiai“, muziejų sekmadienis, trys paskutiniai skambučiai

Kovo 28 d. nuo 10 val. – Dviračių dienos Vilniuje. 

Viešoji įstaiga „Active Vilnius“ kviečia prisijungti prie „Dviračiu per miestą“ renginių – nuo dviračių taisymo iki naktinio pasivažinėjimo po miestą. Programa – ČIA. 

Kovo 28 d. 18.30 val. Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre prasidės iškilminga „Auksinių scenos kryžių“ teikimo ceremonija. 

Aukščiausiu Lietuvos teatro apdovanojimu už reikšmingiausius praėjusių metų darbus ir ypatingus profesinius laimėjimus bus įvertinti profesionaliojo scenos meno srities kūrėjai, tyrėjai ir kiti meno srities darbuotojai. Šiemet bus įteikta 19 „Auksinių scenos kryžių“ ir „Boriso Dauguviečio auskaras“. Premijų nugalėtojai paaiškės tokiose kategorijose kaip režisūra, moters vaidmuo, vyro vaidmuo, dramaturgija, scenografija, kostiumų dizainas, muzika ir kitose.

Renginį tiesiogiai galima stebėti per „LRT Plius“ ir portale LRT.lt. 

Kovo 28, 29 ir 30 d. Vilniaus senajame teatre – džiazo ir šokio muzikos spektaklis „Lindyhopera“. 

„Lindyhopera“ – tai vintažinio džiazo ansamblio „The Schwings Band“ gyvai atliekama muzika, džiazuojantys, kone balsu kalbantys kūnai, laisvės ir siautulio pojūtis, šokio spinduliuojamas grakštumas, elegancija, skelbia teatras. Spektaklio choreografė ir autorė Elzė Višnevskytė – lindyhopo spektaklių pradininkė. Menininkės kūryba, edukacinė bei akademinė veikla fokusuojasi į afroamerikiečių kultūrą, džiazo istoriją, ieško naujų formų ir klausia, kuo džiazas aktualus šiandien. Spektaklio rodymo laikai ir kitas VST repertuaras – ČIA. 

Kovo 29 d. 19 val. Nacionalinėje filharmonijoje – orkestro muzikos koncertas „Mozarto „Jupiteris“ ir kitos muzikinės planetos. LKO, Sergej Krylov, Modestas Pitrėnas“.

Filharmonija praneša, kad Lietuvos kamerinis orkestras (LKO) ir jo meno vadovas, smuikininkas Sergejus Krylovas grožio persunktą W. A. Mozarto muziką ketino sugretinti su mūsų amžininko Arvydo Malcio kūryba. Tačiau netikėtai programą teko keisti ir vietoje A. Malcio smuiko koncerto pasirinktas M. Bruchas. 

Taigi, koncerte skambės W. A. Mozarto operos „Figaro vedybos“ uvertiūra, Simfonija Nr. 41, dar vadinama „Jupiterio“, bei M. Brucho Koncertas smuikui ir orkestrui Nr. 1 g-moll. Lietuvos kameriniam orkestrui diriguos Modestas Pitrėnas. 

Kovo 28 d. 18 val. Vilniuje, LNMD Nacionalinėje dailės galerijoje (Konstitucijos pr. 22), atidaroma didžioji pavasario sezono paroda „Sidabro merginos. Retušuota Baltijos šalių fotografijos istorija“, atversianti iki šiol mažai tyrinėtą XX a. pirmosios pusės moterų fotografių kūrybos lapą. 

Pasak Arūno Gelūno, LNMD vadovo, „Sidabro merginų“ iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos darbai pristato ne tik techninius ir meninius fotografijos laimėjimus, bet sykiu gilina supratimą apie moterų vaidmenį kuriant Baltijos regiono vizualinę istoriją. 

„Kodėl šiandien taip mažai žinome apie XX a. pirmojoje pusėje dirbusias moteris fotografes? Manau todėl, kad sąlygos moterų kūrybai skleistis fotografijos, asocijuotos su techniniais įgūdžiais, srityje ilgą laiką buvo labai apribotos, lyginant su vyrų fotografų veikla“, – sako vadovė Lolita Jablonskienė, NDG vadovė.

Parodos atidarymo metu, 19.30 val., įvyks Godos Palekaitės performansas „Lunar Sisterhood“.

Parodoje į kūrybinį dialogą su 21 ankstyvąja Lietuvos, Latvijos ir Estijos fotografe leisis trys šiuolaikinės menininkės – Marge Monko (Estija), Goda Palekaitė (Lietuva) ir Diāna Tamane (Latvija). Kovo 29 d., šeštadienį, 15 val., NDG jos susitiks su parodos lankytojais. 

Kovo 30 d., sekmadienį, 15 val. numatyta kuratorių vedama ekskursija. 

Paroda veiks iki birželio 15 d. 

Kovo 30 d., 11–16 val. Vilniaus senasis teatras, minintis 111 metų sukaktį, kviečia į parodą „Vienas teatras – daug istorijų. 111 Vilniaus senojo teatro metų“. 

Senasis teatras, kažkada buvęs Pohuliankos, o pastaraisiais metais – Lietuvos rusų dramos, sukaktį pažymi ir menotyrininko prof. dr. Helmuto Šabasevičiaus bei scenografės, architektės Sigitos Šimkūnaitės paroda „Vienas teatras – daug istorijų. 111 Vilniaus senojo teatro metų“. Pasak Audronio Imbraso, Senojo teatro vadovo, šį paroda yra gera proga plačiau atskleisti pastato istoriją, jame užkoduotus ženklus, o sykiu pradėti platesnę diskusiją su visuomene apie dabar veikiančio teatro procesus ir jo veiklų kontekstus. Įėjimas laisvas, galima užsukti tiesiog vaikštinėjant po miestą. 

Naujos parodos 

Vilniuje, VDA parodų erdvėje „Titanikas“, atidaryta stiklo menininko Remigijaus Kriuko paroda „Prabangos sinonimai“.

„Ar žinote, koks nuobodžiausias darbas prieš parodos atidarymą? Nublizginti eksponatus! Visiškai neturiu kantrybės“, – sako menininkas, po 8-erių metų su savo stiklo kūriniais ir skulptūromis grįžęs į Vilniaus parodų erdves. Per tą laiką parodų surengė Ukrainoje, Vokietijoje, Latvijoje, Olandijoje, Didžiojoje Britanijoje, Belgijoje, Čekijoje. 

Anot menininko, idėja savo stiklo darbus eksponuoti „Titanike“ radosi meno mugėje „ArtVilnius‘2019“ – tais metais mugės lankytojai R. Kriuką išrinko mėgstamiausiu menininku, o VDA parodų salės „Titanikas“ tapo viena iš geriausių mugės galerijų. 

„Tąsyk pajuokavome su VDA parodų salių direktoriumi Vidu Poškumi, kad geriausias menininkas turėtų eksponuotis geriausioje galerijoje. Juokai užsimiršo, prisiminėme juos prieš dvejus metus, sutarėme parodą, o prieš metus pradėjau jai ruoštis“, – pasakoja menininkas.

R. Kriuko kūrybos 40-mečiui skirta paroda veiks iki balandžio 26 dienos. 

Vilniaus fotografijos galerijoje (Stiklių g. 4) atidaryta Ievos Maslinskaitės darbų paroda „terpti sausume“. 

Ši paroda yra projekto „Restart“ dalis, o Ieva Maslinskaitė 2024 m. tapo šio konkurso laureate. 

Iš Vilniaus kilusi I. Maslinskaitė – tarpdisciplininė menininkė, dirbanti su fotografijos medija ir gyvenanti Amsterdame. Jos tyrimų objektas – destabilizuojantis binarinį mąstymą aplinkos atžvilgiu, kuriant pasitelkiamos kitos biologinės rūšys, taip pat organiniai ir dirbtiniai procesai. Kūrybinio proceso rezultatas – laikini ir mutuojantys vaizdiniai, objektai, skulptūros ar instaliacijos. I. Maslinskaitė yra baigusi fotografijos bakalauro studijas Hagos karališkojoje meno akademijoje.

Paskutinis skambutis 

Pirmas: Panevėžio menų centre „Stasys Museum“ šį savaitgalį baigiama rodyti garsaus austrų tapytojo, performansų kūrėjo, avangardinio judėjimo Vienos akcionizmas įkūrėjo ir žymiausio atstovo Hermanno Nitscho (1938–2022) paroda „Gesamtkunstwerk“ („Totalinis meno kūrinys“). 

N-18 pažymėta ekspozicija kviečia pažvelgti į netradicinį H. Nitscho meno pasaulį – pirmą kartą Lietuvoje eksponuojamoje parodoje pristatoma plati menininko kūrybos kolekcija, paskolinta Graco meno kolekcininkų ir Vienoje veikiančio Nitscho fondo. Parodoje skleidžiasi technikų įvairovė, skirtingos medijos ir Vienos akcionizmo meistro filosofinės citatos, atspindinčios kone 60 metų trukusią jo kūrybą – gesamtkunstwerk manifestaciją, kelią link jo dramos O. M. teatro ir pirmąjį pilną 6 dienų trukmės performansą. 

Ekspozicijoje dalyvauja ir Jonas Mekas, ilgametis Nitscho draugas. Atskiroje muziejaus erdvėje – ilgame siaurame balkone, rodomas jo filmas „Scenos iš Hermanno Nitscho gyvenimo“ žymi abiejų menininkų per daugiau nei 50 metų nueitą draugystės kelią, jų ieškojimus, kelionių patirtis, šventes, dalyvavimą Nitscho akcijose.

Paroda pristato H. Nitscho kūrybą nuo 7-jo dešimtmečio pradžios, kai palikęs figuratyvinę tapybą, jis pradėjo kurti veiksmo tapybą (action painting): taškymas dažais, o vėliau ir gyvūnų krauju, vynu, pienu, vaisių sultimis ir t. t. H. Nitscho kūriniai eksponuojami ketvirtajame „Stasys Museum“ aukšte, šalia nuolatinės Stasio Eidrigevičiaus parodos „Icon-O-Stasys“. 

Antras: šį savaitgalį Lietuvos nacionalinis muziejus Istorijų namuose baigia rodyti tarptautinę parodą „Kijevo Rusia. Pradžia“, pristatančią valstybės, kurią dabartinė Ukraina laiko savo istorinėmis ištakomis, istoriją ir paveldą. 

Joje eksponuojami aukso ir sidabro dirbiniai, ištaigingi Kijevo Rusios elitui priklausę papuošalai, karo grobiu tapę lobiai. Juos papildo vikingų ginklai bei su kasdienybe, amatais ir prekyba susiję daiktai, tų laikų prekyboje cirkuliavusios monetos, eksponatai, menantys Kijevo Rusios krikšto laikus. Nei Lietuvoje, nei Baltijos šalyse lig šiol neeksponuoti lobiai įvertinti daugiau nei 10 mln. Eur. 

Parodos lankytojai, pirkdami bilietą, prisideda prie prasmingos iniciatyvos – 1 Eur nuo kiekvieno bilieto skirti Ukrainos muziejams, pateikusiems šiai parodai eksponatus. Pasak muziejaus, jau surinkta per 10.000 eurų.  

Trečias: MO muziejuje šį savaitgalį baigiama eksponuoti mažoji paroda „Ilgiuosi, nežinau ko“. 

Pasak Mariaus Armono, menotyrininko, MO muziejaus ir šios parodos kuratoriaus, jos kūrimo laikotarpį lydėjo visame pasaulyje vykę gaisrai, uraganai, potvyniai, sausros, nustebino viesulas ir Lietuvoje. 

„Netgi atrinkinėjau antraštes, bylojančias apie vieną klimato rekordą po kito, turėjau idėją parodoje sudėlioti savotišką jų laiko juostą. Per metus tokios informacijos susirenka milžiniškas kiekis, leidžiantis pasitikrinti, kad klimato kaita nėra tik pavienių idėjinių burbulų klausimas. Nors gyvename sąlyginai saugioje klimato zonoje, kur dar nesulaukiame alinančio karščio, didelių mastų uraganų ar potvynių, pasislinkus vos žemiau Vidurio Europos situacija atrodo kitokia. Tai rodo, kad jau ir mes galime pradėti ruoštis, jog vis ištinkančios stichijos taps ne anomalija, o įprastybe“, –sako M. Armonas. Santykio tarp žmonių, objektų, gyvų organizmų ir technologijų idėjas jis nagrinėja besibaigiančioje parodoje. Aplankyti verta.  

VŽ primena

Vienas svarbiausių šių, M. K. Čiurlionio metų, renginių, kovo 20 d. prasidėjo Kaune, kur Nacionaliniame M. K. Čiurlionio muziejuje atidaryta didžiulė tarptautinė paroda „Nuo gintarų iki žvaigždžių: M. K. Čiurlionis, amžininkai ir bendraminčiai“. 

Parodoje žymiausi M. K. Čiurlionio kūriniai pateikiami kartu su jo amžininkų bei šiuolaikinių menininkų darbais, kuriuose atsispindi du pagrindiniai jo kūrybos motyvai – jūra ir kosmosas, kuriuos M. K. Čiurlionis suvokė kaip glaudžiai susijusius. Parodoje iš naujo analizuojamas kontekstas, kuriame kūrė M. K. Čiurlionis, o sykiu apsvarstomas šio kūrėjo aktualumas šiuolaikiniams meno, mokslo ir filosofijos sankirtose keliamiems klausimams. 

Plačiau apie parodą ir ją lydinčias edukacines programas – ČIA. 

Energetikos ir technikos muziejuje atidaryta interaktyvi paroda „Adrenalinas“ iš „AHHAA“, Tartu (Estijoje) veikiančio didžiausio mokslo centro Baltijos šalyse. 

„Paroda „Adrenalinas“ Estijoje buvo sukurta praėjusiais metais. Ji labai patiko Tartu miesto vaikams ir paaugliams, tikiuosi, kad Vilniaus jaunimas šią parodą priims su tokiu pačiu džiaugsmu“, – atidarant parodą sakė Pilvi Kolk, „AHHAA“ atstovė. 

Parodos lankytojai sužinos apie gravitaciją, jėgos poveikį, reakcijos laiką visa tai patirdami realiose situacijose – išbandydami gravitacinę kilpą, apkrovos simuliatorių, pagreitėjimo trasą, šuolio čiuožyklą, parašiuto simuliatorių ir kitus unikalius interaktyvius eksponatus, kurie atskleidžia, kaip žmogaus kūnas prisitaiko prie ekstremalių sąlygų ir kaip mūsų pojūčiai keičiasi, veikiami skirtingų jėgų. „Adrenalinas“ – tai daugiau nei paroda. Tai jaudinanti kelionė į mokslo pasaulį, kur teorija virsta realybe, o žinios – asmenine patirtimi, sako jos rengėjai. 

Paroda veiks iki 2025 m. rugpjūčio 31 d.