Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos fonde aptikta XV a. knyga

Aptiktasis inkunabulas yra prancūzų dominikono, kardinolo, teologo, biblininko Hugo de Sancto Caro (apie 1200–1263) veikalas lotynų kalba „Psalmyno komentarai“ („Postilla super Psalterium“), išleistas 1496 m. Venecijoje in folio formatu vienoje didžiausių spaustuvių, priklausiusių broliams Giovanni ir Gregorio de Gregori, skelbiama Nacionalinės bibliotekos svetainėje.
Brolių Stefano ir Bernardino de Nalli lėšomis išleisti psalmių komentarai yra vienas iš daugelio žymaus Biblijos komentatoriaus Hugo de Sancto Caro egzegetinių veikalų.
Knyga aptikta šių metų pradžioje tvarkant Nacionalinės bibliotekos Retų knygų fondą, ją identifikavo Viktorija Bargailienė, vyriausioji metodininkė-tyrėja.
Pasak pranešimo, brolių de Gregori spaustuvė Venecijoje veikė 1480–1505 m. (vienas iš brolių paskutinį veikalą išleido 1528 m.) ir leido daugiausia didelio formato, universitetiniam sektoriui skirtus brangius leidinius.
Remiantis Valstybinės Berlyno bibliotekos duomenimis (Staatsbibliothek zu Berlin), de Gregori spaustuvėje buvo išleista apie 330 knygų, 145 iš jų buvo išleistos 1482–1505 m. Spaustuvės produkcija išsiskyrė medžio raižinių iliustracijomis (manoma, kad daugelio jų autorius buvo jaunesnysis brolis Gregorio) bei šriftų gausa (minėtini 33 skirtingi šriftai).
Tikėtina, kad dėl knygų brangumo ir atstumo Lietuvos bibliotekose yra 6 šioje spaustuvėje išleisti inkunabulai (vienas Vilniaus universiteto bibliotekoje ir penkios į vieną konvoliutą įrištos knygos Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje).
Atrastąjį inkunabulą puošia spausdintos inicialinės raidės, išraižytos pagal to meto venecijietišką madą – balti lapų, gėlių motyvai ant juodo pagrindo. Knyga turi defektą: trūksta 4 pradžios ir 7 pabaigos lapų, dėl šios priežasties ilgą laiką ji buvo neidentifikuota. Klaidino ir XX a. pradžios įrišas bei jo nugarėlės plaketėje įspaustas pavadinimas „Liber Psalmorum“, praneša Nacionalinė biblioteka.
Knyga į Nacionalinę biblioteką pateko iš buvusių Knygų rūmų. Spaudas ir išlikusios buvusios seminarijos bibliotekos signatūros (raudonu ir mėlynu pieštuku) priešlapiuose liudija, jog ji priklausė Vilniaus vyskupijos kunigų seminarijai (veikė 1582–1945 m., atkurta 1993 m.). Duomenų apie ankstesnius savininkus neišliko, nes trūksta minėtųjų pirmų ir paskutinių puslapių, kuriuose dažniausiai pasižymėdavo knygos savininkai.
Šiuo metu Nacionalinėje bibliotekoje saugomi 93 inkunabulai.