VŽ rekomenduoja: renginiai savaitgalį

Lapkričio 7-osios vakarą prasidėjo tarptautinis Europos kino festivalis „Scanorama“, iki lapkričio 21 d. vyksiantis Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Marijampolėje ir Visagine. 

Prieš 22 metus kaip Šiaurės šalių kino festivalis pradėta rengti „Scanorama“ kasmet vis plačiau dairėsi po visos Europos kino horizontą, kol galiausiai tapo Europos kino festivaliu su prieskoniais „už Europos ribų“.

Šių metų „Scanoramoje“ Europos kino horizontus plačiausiai atvers portugalų kinas. Nepaisant metamorfozių, Šiaurės šalių kinas iš „Scanoramos“ niekur nedingo. Priešingai, vienoje pagrindinių festivalio programų „Naujienos iš Šiaurės“ bus rodomi Kanuose nuskambėję filmai – švedų režisieriaus Magnuso von Horno „Mergina su adata“ ir islando Rúnaro Rúnarssono „Kai lūžta šviesa“. Taip pat – norvegų Liljos Ingolsdottir debiutas „Verti meilės“ bei Dago Johano Haugerudo trilogijos pirmosios dalys „Seksas“ ir „Meilė“, suomės Tiinos Lymi „Maja iš Audrų salos“, primenanti Žemaitės „Nutekėjimo laimės“ istorijas ir kt. 

Programą „Kertant Europą“ taip pat paveikė metamorfozės – joje atsirado filmų, kurie bus rodomi tik atskiruose miestuose. 

Šių metu pagrindiniame konkurse vyrauja jaunų ir talentingų Europos moterų režisierių balsas, aprėpiantis plačią teminę ir estetinę amplitudę nuo karo siaubo iki tarpusavio konfliktų analizės. 

Kino kritikės Rasos Paukštytės festivalio apžvalga – ČIA, visi „Scanoramos“ filmai – ČIA. 

Lapkričio 8 d. 19 val. – Vilniuje, LVSO koncertų salėje, – „Trigubas koncertas“. 

L. van Beethoveno to paties pavadinimo kūrinį atliks Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras (LVSO), smuikininkas Dainius Puodžiukas, violončelininkas Povilas Jacunskas bei pianistas Aidas Puodžiukas. Koncertą diriguos maestro Charlesas Olivieri-Munroe (Prancūzija). 

„Tai iš tiesų novatoriškas kūrinys, pirmasis koncerto žanre instrumentų trio suteikęs solisto vaidmenį. Trigubą koncertą yra atlikę dauguma didžiųjų pasaulio meistrų, tokių kaip Itzhakas Perlmanas, Yo-Yo Ma, Danielis Barenboimas ir kiti. Tai – toks kūrinys, kurį kiekvienas muzikantas norėtų turėti savo repertuare“, – koncerto rengėjai cituoja violončelininką P. Jacunską.

Lapkričio 8 d. 18 val. Vilniuje, Sapiegų rūmuose (L. Sapiegos g. 13), atidaroma Šiuolaikinio meno centro ir lauko reklamos įmonės „JCDecaux Lietuva“ rengiamo konkursinio projekto „JCDecaux premija“ paroda „ruduo“. 

Kuratorės Kotryna Markevičiūtė ir Ona Juciūtė šiemet pristatyti savo kūrybą pakvietė penkis atvirame konkurse dalyvavusius pradedančiuosius menininkus (-es) Eleną Laurinavičiūtę, Kamilę Pikelytę, Eglę Ruibytę, Oną Barborą Šlapšinskaitę ir Mantą Valentukonį. 

Lapkričio 8 d. nuo 17 val. Sapiegų rūmus galima lankyti nemokamai. 19 val. Šiaurinėje galerijoje vyks Kamilės Pikelytės performansas „Vita Sintetika“ (vietų kiekis ribotas). 

Paroda veiks iki 2025 m. sausio 5 d., lapkričio renginiai Sapiegų rūmuose – ČIA. 

Lapkričio 8 d. 18 val. Klaipėdoje, LNDM Prano Domšaičio galerijoje – neoficialiojo meno legenda vadinamos Kazimieros Zimblytės (1933–1999) darbų parodos atidarymas. 

Abstrakčiosios tapybos pradininkės K. Zimblytės paroda „Abstrakcijos: tarp nuotaikų ir pasaulio“ atveria savitą avangardinės dailės kalbą. Tapytoja kūrybines idėjas transformavo į ypatingą plastinės raiškos modulį – skirtingomis abstrakčiomis kompozicinėmis struktūromis, tamsiomis arba šviesiomis spalvomis ant drobės, popieriaus ar kartono tapė aliejumi, akvarele, guašu, koliažų ir asambliažų technikomis klijavo drobės skiautes, popieriaus, odos, folijos lakštus, taip perteikdama emocines savo būsenas. 

Pasak parodos kuratorės Nijolės Nevčesauskienės, itin kontrastingi plastiniai menininkės sprendimai atveria unikalių vizijų pasaulį, kuriame galima justi ir dvasinio vienišumo, ir realaus materialumo matmenį. 

Parodoje eksponuojamos ir K. Zimblytės fotografijos, kuriose užfiksuoti ypatingi avangardiniai performansai. Menininkė juos įgyvendino septinto dešimtmečio pabaigoje Vlado Vildžiūno ir Marijos Ladigaitės-Vildžiūnienės namų kieme ir sode Vilniaus Jeruzalėje. 

Visos Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinių parodos – ČIA. 

Paroda veiks iki kovo 30 d. 

Lapkričio 8 d. 20 val. Vilniuje, gyvos muzikos klube „Tamsta“, koncertuos pianistas Motiejus Bazaras. 

Menų mokslų dr. M. Bazaras, bendradarbiaujantis su „Tamsta“ klubo rezidentais „Los Secretos de Pablo“, nauju akustinės-klasikinės muzikos formatu pristatys tai, kuo aistringai domisi – XX a. modernizmo kūrinius: savo paties „neinvazinius kompozicijos bandymus“ M. K. Čiurlionio temomis, C. Debussy „Paveikslų“ ciklus, G. Ligeti 11-os pjesių opusą „Musica Ricercata“ ir S. Barbero „Ekskursijas“ – 4 miniatiūras, džiazo, bliuzo, folk muzikos elementais, išskleidžiančias Amerikos kultūrinį peizažą.

Lapkričio 8 d. 22 val. Vilniuje, Halės turguje veikiančiame „Youngs’ Club“, – Rudenėlio šventė. 

Vakarėlyje iki ryto – „teisinga šokių muzika“, popierinių kepuraičių dirbtuvės, lenktynės bulvių maišuose, didžiausio moliūgo rinkimai ir vakaro rengėjų – dueto „Mums porą šampano“, kepto obuolių pyrago degustacija. 

Daugiau informacijos – renginio „Facebook“ paskyroje. 

Lapkričio 9 d. 19 val. Vilniuje, Nacionalinėje filharmonijoje, – koncertas „Čekų muzikos galia“. 

Su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru (LNSO) gros pianistas Lukášas Vondráčekas, koncertą diriguos maestro Marekas Prášilas. 

Koncerto programoje – spalvinga čekų kompozitorių kūryba, vakaro kulminacija taps garsioji Antoníno Dvořáko simfonija „Iš Naujojo pasaulio“ (1893). Kompozitorius ją sukūrė gyvendamas Amerikoje, kurią tuo metu dažnas vadino Naujuoju pasauliu. A. Dvořákas vadovavo Niujorko konservatorijai, sykiu sėmėsi įkvėpimo iš vietos kultūros, studijavo indėnų melodijas ir epus, domėjosi juodaodžių dainomis. Jo 9-oji simfonija – vienas laukiamiausių koncertų publikos kūrinių. 

Į čekų muzikos programą įsiterps vengrų muzikinės kultūros korifėjaus Bélos Bartóko kūrinys – skambės jo Trečiasis koncertas fortepijonui ir orkestrui, sukurtas paskutiniais kompozitoriaus gyvenimo metais Niujorke (1945). Šį opusą koncertui Vilniuje pasirinko žinomas čekų pianistas Lukášas Vondráčekas, pasaulinį pripažinimą pelnęs tapdamas prestižinių konkursų laureatu. Tarp jų – Grand Prix 2016 m. Karalienės Elžbietos Briuselyje, Vano Cliburno, San Marino, Unisos (Pretorija, Pietų Afrika) pianistų konkursai. 

Iki lapkričio 10 d. tęsiasi 14-oji Gastronomijos savaitė, jos tema šiemet – „Lietuviški skoniai“. 

Gurmanų švente vadinamoje Gastronomijos savaitėje šiemet dalyvauja apie 70 maitinimo įstaigų, jų geografija – nuo Zyplių dvaro iki Palangos, degustacinių meniu kaina – nuo 30 iki 50 Eur. 

Be tiesioginių gastronominių potyrių, savaitės rengėjai siūlo gurmaniškų staigmenų. Festivalio tema – „Lietuviški skoniai“, tad jo programoje – edukacinės pažintys su praeities valdovų ir karalių valgiais Valdovų rūmų muziejuje, gastronominės ekskursijos, vakarienės geležinkelio stotyje ir t. t. 

Šiemet prie festivalio prisijungė naujos erdvės – Panemunės pilis, Paupio turgus ir Beigelių krautuvėlė Vilniuje, „Art Deco“ muziejus Kaune. Visi Gastronomijos savaitės dalyviai, renginiai be joje dalyvaujančių restoranų siūlomi meniu skelbiami ČIA. 

Vilniuje, LNDM Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje, veikia VII tarptautinė juvelyrikos ir metalo meno bienalė „METALOfonas: Nepasakok man istorijų!“. 

Bienalę, kurioje dalyvauja 130 menininkų iš 30-ies šalių, lydi dvi personalinės parodos – juvelyrės Eglės Čėjauskaitės-Gintalės „Ujei“ LNDM Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje bei Julios Obermaier „Tylios svajos“ galerijoje „Vilnensis“. 

„Bienalė „METALOfonas“ – svarbi proga pristatyti Lietuvos publikai juvelyrikos ir metalo meną, atskleisti jo ypatingumą ir grožį. Tai galimybė išvysti žymiausių kitų šalių kūrėjų darbus, o lietuvių autoriams – pamatyti save tarptautiniame kontekste“, – sako bienalės kuratorė Jurgita Ludavičienė. 

Parodos muziejuje veiks iki vasario 28 d., galerijoje „Vilnensis“ – iki gruodžio 6 d. 

Lapkričio 11 d. 17.30 val. Nidoje, Kuršių nerijos istorijos muziejuje (Pamario g. 53) atidaroma gyvosios istorijos paroda „Muziejų kuriame kartu ’24. Atradimai“. 

Būtent šią dieną Neringa švęs 587 gimtadienį, skaičiuojamą nuo istorinės datos – 1437 m. lapkričio 11-osios, kai istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą buvo paminėtas Nidos vardas – Nidos smuklės mokesčių mokėjimo faktas.

Mažosios (Prūsų) Lietuvos bendruomenė ketvirtą kartą įsitraukė į gyvosios istorijos parodos „Muziejų kuriame kartu“ procesą ir pasidalijo jautriomis asmeninėmis istorijomis bei jas įkūnijančiais daiktais. Šių metų parodos tema – „Atradimai“, taigi žmonės buvo kviečiami pasidalinti savo „muziejinėmis vertybėmis“, kurias yra atradę pamario krašte. Tarp parodos eksponatų – vertingi radiniai, menantys Europos pašto kelią, asmeninės relikvijos, kuršininkų rankų darbo daiktai – ypatingą emocinį krūvį turintys autentiški krikštai bei kryžiai, išsaugoti šviesaus atminimo Eduardo A. Jonušo ir jo žmonos Vitalijos Jonušienės. 

Parodoje pristatomos ir dviejų ypatingų namų Preiloje bei Nidoje istorijos. Preilos seniūnui Fritzui Pinkiui priklaususiame name (dabar – Preilos g. 87), kuriame iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos veikė parduotuvė, paštas ir mažas viešbutėlis, buvo rasti palėpės lubų perdangoje paslėpti dokumentai. Intriguoja ir dokumentai iš namo Nidoje, buvusioje Atragio gatvėje (vok. Haken), kuriame tarpukaryje veikė Fritzo Leissnerio krautuvė. Šis namas nebeegzistuoja – dabar jo vietoje stovi Neringos savivaldybė (Taikos g. 2).

Klaipėdos universiteto istorikė doc. dr. Nijolė Strakauskaitė parodos atidarymo renginyje papasakos apie keletą eksponatų, bylojančių didžiules permainas žmonių kasdienybėje XIX a. Kuršių nerijoje.

Paroda veiks iki 2025 m. vasario 28 d. 

VŽ primena: Lietuvos meno pažinimo centre „Tartle“ veikia paroda „Vien šventieji“, joje eksponuojama dalis didžiausios pasaulyje viešai prieinamos privačios lietuvių liaudies dailės kolekcijos, itin reti ankstyvieji bažnytinės dailės kūriniai, modernistų, lietuvių dailės klasikų ir jaunosios kartos menininkų darbai. 

Kuratorių dr. Skaidrės Urbonienės ir Emilijos Vanagaitės sudėliotas fragmentiškas septintosios „Tartle“ parodos pasakojimas pristato svarbiausias lietuvių liaudies krikščioniškosios dailės ikonografines temas: nuo universalių skausmą (Pieta, Rūpintojėlis, Jėzaus Nukryžiavimas), krikščioniškąją meilę bei viltį (Švč. Mergelė Marija Maloningoji), kovą prieš blogį (šv. Jurgis), atgailą (šv. Marija Magdalietė) išreiškiančių įvaizdžių iki lokalių, bet tautos religinei ir nacionalinei tapatybei svarbių atvaizdų (Aušros Vartų Švč. Mergelė Marija, Šiluvos Švč. Mergelė Marija, šv. Kazimieras). 

Pasivaikščiojimas po parodą su kuratore E. Vanagaite – ČIA. 

Dar vienas priminimas: Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose veikia tarptautinė paroda „Pacai. Istorijos sodo lelijos“. 

Paroda skirta ypatingai Lietuvos didikų giminei, palikusiai ryškų pėdsaką mūsų valstybės istorijoje. Grafai Pacai dalyvavo daugelyje Lietuvos valstybės ir visuomenės gyvenimo sričių. Dažnai išsiskyrė kaip įžvalgūs politikai ir diplomatai, talentingi karvedžiai, stropūs ganytojai, Bažnyčios rėmėjai, dosnūs meno mecenatai, sumanūs žemvaldžiai: nuo XV a. Pacų giminės atstovai 18-a kartų buvo tapę Lietuvos ir Lenkijos senatoriais, 11-a kartų užėmė LDK ministrų postus, 21-ą kartą buvo skiriami aukštais Lietuvos valstybės dignitoriais, net penki giminės atstovai buvo vyskupai. 

XVII a. antroje pusėje keturis svarbiausius Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės postus užėmė Pacų giminės atstovai, o vienas žymiausių Pacų giminės politinių veikėjų buvo Mykolas Kazimieras Pacas (1624–1682) – Lietuvos didysis etmonas (1667–1682) ir Vilniaus vaivada (1669–1682). 

Plačiau apie šią ir kitas parodas Valdovų rūmų muziejuje – ČIA. 

Lietuvos sezonas Prancūzijoje

Šią savaitę Kauno bienalė Prancūzijoje, skaitmeninio meno bienalėje „Chroniques“ (Biennale des Imaginaires Numériques), pristatė Lietuvos menininkų/ių ir jų grupių kūrybą. 

Programoje –Aistės Ambrazevičiūtės, Emilijos Škarnulytės, Maximiliano Oprishkos ir Simonos Žemaitytės kūriniai, muzikinis performansas „Sporto grupė“ (Gabrielė Labanauskaitė, Gailė Griciūtė ir Viktorija Damerell), Monikos Zenkevičiūtės-Monikaze pasirodymas ir improvizacijų sesijos „A/V Jam Session“ (kuratorius Vytautas Michelkevičius), kurias įgyvendina Vilniaus dailės akademija kartu su Aix-en-Provence aukštąja meno mokykla. 

„Chroniques“ yra vienas reikšmingiausių skaitmeninio meno įvykių Europoje, tyrinėjančių technologijų įtaką šiuolaikinei kūrybai, pritraukiantis daugiau nei 98.000 lankytojų iš viso pasaulio. Šiemet bienalėje tyrinėjama malonumo sąvoka šiuolaikinėje visuomenėje. 

Festivalio programoje – parodos, performansai, koncertai, virtualios realybės patirtys ir diskusijos, skirtos tiek plačiajai visuomenei, tiek meno profesionalams.

„Chroniques“ bienalė lapkričio 8–2025 m. sausio 5 d. vyksta Marselyje ir kituose Provanso-Alpių-Žydrojo Kranto regiono miestuose. Verta pasidomėti. 

Visi Lietuvos sezono Prancūzijoje renginiai – ČIA.