2024-10-23 19:49

Kur slidinėsime šiemet, arba Apie niūrią slidinėjimo ateitį

Le Semnozo slidinėjimo kurorte netoli Ansi (Prancūzija). 2022 m. gruodžio 27 d. Jeffo Pachoud (AFP / „Scanpix“) nuotr.
Le Semnozo slidinėjimo kurorte netoli Ansi (Prancūzija). 2022 m. gruodžio 27 d. Jeffo Pachoud (AFP / „Scanpix“) nuotr.
Pastaraisiais metais vis garsiau ir vis iš įvairesnių tribūnų kalbama, jog dėl klimato kaitos traukiasi ledynai, aukštikalnėse tirpsta sniegas, uždaromi slidinėjimo kurortai, todėl šios industrijos ateitis tampa neaiški. Kol slidinėtojų neištiko visiškas fiasko, VŽ dairosi, kur slidinėsime šį sezoną.

Pastarieji dveji metai, 2022 ir 2023, buvo karščiausi nuo pat klimato stebėjimo pradžios ir prasčiausi, kalbant apie ledynų tirpimą. Ne išimtis ir šie: rugsėjį klimatologai prognozavo, kad 2024 m. bus karščiausi Žemėje per visą istoriją. Temperatūrai planetoje pakilus maždaug 1 laipsnį Celsijaus, Alpėse, bene didžiausiame pasaulio slidinėjimo areale, ji šoktelėjo dvigubai – iki 2 laipsnių Celsijaus. Slidinėjimo sezonas dabar yra mėnesiu trumpesnis nei 1970-aisiais, baltos Kalėdos tapo praeitimi, o sniego riba, nuo kurios lietus virsta sniegu, katastrofiškai greitai kyla aukštyn. 

Spalio pradžioje Pasaulinė meteorologijos organizacija (WMO) ir Tarptautinė slidinėjimo ir snieglenčių sporto federacija (FIS) pranešė, kad žiemos sporto ir turizmo laukia „niūri ateitis“. Johanas Eliaschas, FIS prezidentas, klimato kaitą apibūdino kaip „egzistencinę grėsmę slidinėjimui ir snieglenčių sportui“.

„Pernai stebėjome labai aukštą temperatūrą, dabar prognozuojame, kad ji tęsis – pasaulis šyla beprecedenčiu greičiu: 0,26 laipsnio Celsijaus per dešimtmetį ir, mūsų supratimu, šis šilimas augs didesniame aukštyje“, – klimatologijos profesorių Piersą Forsterį, Tarptautinės klimato kaitos komisijos (IPCC) narį, Jungtinės Karalystės klimato kaitos komiteto pirmininką ir Lidso universiteto Priestley tarptautinio klimato centro direktorių cituoja „The Telegraph“. 

Garsus klimato mokslininkas yra ir aistringas slidininkas, todėl, anot jo, ledynų pokyčiai ir dėl jų keičiamos valstybių sienos (Šveicarijos ir Italijos) jį liečia asmeniškai, juolab „aukštikalnių Alpių trasos ir kopimo maršrutai keičiasi ir tampa vis pavojingesni“.

Mokslininkai atkreipia dėmesį, kad pavojus kyla ir keltuvų tinklams, nes tirpstant amžinajam įšalui, gruntas pradeda judėti, o tai daro poveikį absoliučiai visai kurortų infrastruktūrai. Vienoje naujausių ataskaitų minimas 2021 m. Grenoblio universiteto ir Savojos Monblano universiteto mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad vien Prancūzijoje dėl amžinojo įšalo pokyčių gali būti paveikti 947 infrastruktūros elementai, pavyzdžiui, keltuvai: 84% iš jų kyla maža arba vidutinė, 16% – didelė destabilizacijos rizika. Dabar mokslininkai ragina skubiai išplėsti tyrimą, kad jis apimtų visas Alpes, tačiau, pasak „The Telegraph“, tai dar nepradėta daryti.

24/25 slidinėjimo sezonas Europoje

Kad ir kaip būtų, rudeniui įpusėjus pasipila naujojo slidinėjimo sezono geriausių, snieguočiausių, brangiausių, pigiausių ir kitokių kategorijų kurortų sąrašai. Šio sezono reitingus jungia bendra gija: nors dauguma Europos slidinėjimo kurortų atidaromi gruodžio pradžioje, o uždaromi balandžio pabaigoje, jų operatoriai įspėja, kad dabartinės datos yra preliminarios ir gali keistis dėl oro sąlygų, tad ragina jas pasitikrinti iš anksto.

Raginimas įtikina: per internetinę vaizdo kamerą VŽ pasižvalgius po kurortus, kurie jau paskelbė slidinėjimo sezono pradžią, nekilo mintis keliauti nė į vieną iš jų. Bent jau šiuo metu.

10 patikimiausių slidinėjimo kurortų Alpėse vardija „maisonsport.com“. Krenta į akis, kad dauguma jų trasų driekiasi aukščiau nei 2.000 m virš jūros lygio. 

Val Toreno slidinėjimo kurorte, 2022 m. lapkričio 22 d. Denis Balibouse („Reuters“ / „Scanpix“ nuotr.)
Val Toreno slidinėjimo kurorte, 2022 m. lapkričio 22 d. Denis Balibouse („Reuters“ / „Scanpix“ nuotr.)

Val Torenas (Val Thorens) – pačiame Trijų slėnių (Les 3 Vallées) regiono centre, 2.300 m aukštyje, veikiantis kurortas oficialiai yra aukščiausias Europoje ir vienas iš snieguočiausių Prancūzijos Alpėse.

Trijų slėnių regione, didžiausioje pasaulyje slidinėjimo teritorijoje, per dešimtį kalnų viršūnių driekiasi 328 tarpusavyje sujungtos trasos, bendras jų ilgis – daugiau nei 600 km; nežinia, kiek dar kalnų šlaitų be trasų, kuriuos ypač mėgsta ekstremalai slidininkai ir snieglentininkai. Keltuvų pajėgumai – daugiau nei 200.000 žmonių per valandą.

Trys slėniai jungia Kuršvelio, Meribelio, Sen Marten de Belvilio, Meniuiro, Val Toreno ir kitus kurortus.  Val Torene yra snieglenčių parkas, beveik 290 sniego patrankų, 68-ios įvairaus sudėtingumo slidinėjimo trasos, zonos rogutėms, 27 keltuvai, gausu kavinių. 90% Val Toreno trasų kyla aukščiau nei 2.000 m, o kurortas dirba iki gegužės pradžios.

Patikimiausių sąraše – ir Prancūzijos Alpių kurortai Tinis (Tignes) bei Valdizeras (Val d'Isère).

3.650 m aukštyje esančiu Grande Motte ledynu garsėjantis Tinis dėl patikimos sniego dangos vadinamas viena geriausių slidinėjimo vietų Alpėse. Neskaičiuojant ledyno, dauguma jo trasų kyla aukščiau nei 2.100 m.

Kaimyninis Valdizeras Italijos pašonėje išsidėstęs šiek tiek žemiau nei Tinis – 1.850 m aukštyje, tačiau tai netrukdo jam nuolat patekti tarp 5 geriausių Europos slidinėjimo kurortų. Valdizeras įsijaukinęs Killy slėnyje, taip pavadintame šiose vietose augusios prancūzų slidinėjimo legendos Jeano Claude’o Killy (g. 1943) garbei.

Valdizeras taip pat turi savo ledyną – Pisaillas, jo aukštis siekia 3.300 m, čia, kaip ir Grande Motte ledyne, galima slidinėti vasarą. 

Valdizerą ir Tinį jungia keltuvų linijos, abu jie siūlo trasų profesionalams, daugiau nei dvi dešimtis sudėtingų juodųjų trasų, bekelės slidinėjimo plotų. Norintiems ypatingų įspūdžių (ir ypatingo kraštovaizdžio) siūloma keliauti į šiaurinę Pramecou viršukalnę, kur net patyrusiems slidininkams primygtinai rekomenduojama pasisamdyti gidą. 

Materhorno kalnas iš Cermato kurorto pusės. Aušros Barysienės nuotr.
Materhorno kalnas iš Cermato kurorto pusės. Aušros Barysienės nuotr. 

Į patikimųjų sąrašą įtraukti Červinijos (Italija) ir Cermato (Šveicarija) kurortai „įskaičiuojami“ į Materhorno kalno teritoriją, aukščiausią žiemos sporto vietą Alpėse. 

Būtent Červiniją „Verslo žinioms“ praėjusį sezoną minėjo Stepas Telešius, „ACME grupės“ bendraturtis:

„Man patinka Breuil-Červinija Italijoje – patogu nuskrist, aukštai ir daug trasų, be to, iš ten galima persikelt į Šveicariją. Tai gera vieta“, – sakė S. Telešius, paklaustas, kokiose trasose šiais klimato šilimo laikais jis randa sniego.

Červinija sieka 2.050 m aukštį, aukščiausi kurorto šlaitai kyla iki 3.450 m, todėl slidinėjimo sezonas čia trukdavo nuo lapkričio iki gegužės. Iš viso Červinijos areale yra 360 km slidinėjimo trasų, o Materhorno ledyno plotą ji dalijasi su Cermatu. 

Šveicarijos Materhorno pusėje esantis Cermatas – vienas iš labiausiai snieguotų Šveicarijos slidinėjimo kurortų. Cermato trasų ilgis – 350 km, ilgiausia Europoje nusileidimo trasa nuo Materhorno ledyno į Cermatą –daugiau kaip 25 km. Cermato sniego parkas ant Teodulo ledyno, vieno aukščiausių Alpėse, yra vienas iš populiariausių tarp snieglentininkų ir laisvojo slidinėjimo mėgėjų. Būtent Cermate yra aukščiausia Alpių slidinėjimo zona – „Matterhorn Ski Paradise“, ji – 3.883 m aukštyje. 

Cermatą minėjo ir slidinėti mėgstantis Arvydas Andrijauskas, „Alma littera“ holdingo įkūrėjas. Kitas jo pasirinkimas – nedidelis Sas-Fė (Saas-Fee, Šveicarija) kurortas – nedaug trasų, bet ir žmonių, ypač užsieniečių, nedaug.

„Tai tiesiog jaukus kaimelis. Žinoma, galima važiuoti ir į Tris slėnius, bet praėjusią žiemą ten buvo problemų su sniegu“, – apie praėjusį sezoną pasakojo A. Andrijauskas.

Chessjeno ledynas netoli Alpių slidinėjimo kurorto Sas-Fė, Šveicarijoje. 2022 m. liepos 19 d. Emmos Farge („Reuters“ / „Scanpix“ nuotr.
Chessjeno ledynas netoli Alpių slidinėjimo kurorto Sas-Fė, Šveicarijoje. 2022 m. liepos 19 d. Emmos Farge („Reuters“ / „Scanpix“ nuotr. 

Į rekomenduojamų slidinėjimo kurortų sąrašą Sas-Fė įtraukė ir „maisonsport.com“ – kurortas įsikūręs 1.800 m aukštyje, ledynas virš jo siekia 3.500 m aukštį.

Sas-Fė nėra didžiausia slidinėjimo zona – joje yra 100 km slidinėjimo trasų, bet dauguma jų driekiasi 2.500–3 500 m aukštyje, o tai leidžia tikėtis patikimos sniego dangos.

Avoriazo (Prancūzija) kurortas yra 1.800 m aukštyje, aukščiausias slidinėjimo keltuvas kyla į 2.466 m aukštį. Ant nuožulnios kalvos aukštai virš Morzine kurorto įsikūręs Avoriazas vadinamas vartais į didelę „Portes du Soleil“ slidinėjimo teritoriją, kurioje – 600 km įvairaus sudėtingumo slidinėjimo trasų.

Pasak „maisonsport.com“, šis vaizdingas kurortas be automobilių puikiai tinka šeimoms. 

Prancūzijos Alpių slidinėjimo kurortas Les Deux Alpes, 2019 m. sausio 3 d. Jeffo Pachoud (AFP / „Scanpix“) nuotr.
Prancūzijos Alpių slidinėjimo kurortas Les Deux Alpes, 2019 m. sausio 3 d. Jeffo Pachoud (AFP / „Scanpix“) nuotr. 
 

Les Deux Alpes (Prancūzija) – snieglenčių sporto rojus su 200 km trasų ir 2.570 m aukštyje stūksančiu ledynu. Pats kaimelis, esantis 1.650 m aukštyje, yra antras seniausias Prancūzijos slidinėjimo kurortas po Šamoni, išlaikęs savo tradicinį Alpių žavesį.

Les Arcas (Prancūzija) arealą sudaro 5 kurortai, bendras trasų ilgis – 425 km.  Areale slidinėtojus vilioja Aiguille Rouge ledynas, kur trasos driekiasi 3.226 m aukštyje.

Söldeno (Austrija) kurorto, esančio 1.377 m aukštyje, galima pakilti į dvi slidinėjimo vietas – Rettenbachą ir Tiefenbachą, ir tai vienintelis Austrijos kurortas, kurio trys slidinėjimo zonos yra aukščiau nei 3.000 m. 

Kasmet spalio pabaigoje Soldene organizuojamas FIS pasaulio kalnų slidinėjimo taurės turas, šiemet jis vyks spalio 26–27 dienomis. Beje, Soldenas garsėja ir tuo, kad čia buvo filmuojamas 24-asis Džeimso Bondo filmas „Spektras“. 

Užsidaro arba keičiasi

Slidinėjimo kurortų ir trasų aukštis pabrėžiamas neatsitiktinai – klimato mokslininkai neabejoja, kad žemiau nei 1.500 m aukštyje esantys slidinėjimo kurortai ateities neturi. Spalio pradžioje WMO įspėjo, kad iki 2060 m. nulinio laipsnio lygmuo (aukštis, kuriame temperatūra leidžia susidaryti ilgalaikei sniego dangai) pasieks 1.500 m aukštį, palyginti su dabartiniu maždaug 850 m virš jūros lygio. 

Vilčių į sniego patrankas specialistai nededa: jos svarbios, tačiau kainuoja aplinkai ir ekonomikai, o jų veikimas irgi priklauso nuo žemos temperatūros. 

Nuo XX a. aštuntojo dešimtmečio dėl sniego trūkumo Prancūzijoje jau uždaryta daugiau nei 180 mažų slidinėjimo vietovių. Naujausia auka – Seyne-les-Alps, kur spalio pradžioje vietos žmonės balsavo už tai, kad slidinėjimo zona būtų uždaryta visam laikui, nes dėl nuolatinio sniego trūkumo lankytojų skaičius sumažėjo perpus. Kurortas buvo paėmęs 2 mln. Eur paskolą keltuvams eksploatuoti ir prižiūrėti, tačiau dabar ieško alternatyvių pajamų šaltinių. 

Pasak „The Telegraph“, ruošdamiesi ateinantiems dešimtmečiams, slidinėjimo kurortai modeliuoja geriausius ir blogiausius scenarijus ir atitinkamai keičia savo infrastruktūrą. Pavyzdžiui, tarp patikimiausių šio sezono Alpių kurortų minimas Valdizeras, vienas populiariausių britų atostogautojų slidinėjimo kurortų, jau 2016 m. Solaise kalno viršūnėje įrengė vaikų šlaito zoną, o praėjusią žiemą La Plegne kurortas perkėlė „Les Glacier“ keltuvo maršrutą ir viršutinę stotį nuo Bellecote ledyno į stabilesnę vietą. 

Mokslininkai prognozuoja, kad iki 2050 m. slidinėjimo sezonas sutrumpės 14 dienų (geriausiu atveju) arba 62 dienomis, jei pasaulinis išmetamųjų teršalų kiekis ir toliau augs. Spėjama, kad vis daugiau kurortų imsis priemonių žmonių skaičiui slidinėjimo trasose kontroliuoti – ši praktika sėkmingai taikoma kai kuriose JAV, Kanados ir Japonijos žiemos sporto kurortuose.

2022 m. rekomendacijas slidininkams galima rasti čia

52795
130817
52791