Lietuvos šaulių sąjunga – ne mados reikalas

Publikuota: 2019-06-27
Lazdijų šauliai, apie 1930 m. VšĮ „Gintarinė svajonė“ nuotr.
Lazdijų šauliai, apie 1930 m. VšĮ „Gintarinė svajonė“ nuotr.

Birželio 27 d. sukanka 100 metų, kai Kaune buvo įkurta Lietuvos šaulių sąjunga (LŠS). 1919 m. įkurtos sukarintos organizacijos tikslas buvo įtvirtinti šalies nepriklausomybę kovojant su bolševikais, bermontininkais ir lenkais. Mūsų dienų LŠS tikslas – stiprinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą telkiant Lietuvos Respublikos piliečius, pasirengusius ginti Tėvynę ir padėti nelaimės atveju.

Istorijos dr. Norbertas Černiauskas, LŠS narys, Všį „Trakinių partizanai“ vadovas, nacionalinio mokinių konkurso „Praeities stiprybė – dabarčiai“ organizatorius, paklaustas, kiek šių dienų savanoriai realiai galėtų prisidėti prie šalies gynybos, sako, kad organizacijoje yra 11.000 narių, taigi „automatiškai tai jau yra reali pilietinė jėga“.

LŠS sudaro 10 rinktinių, veikiančių teritoriniu principu visose Lietuvos apskrityse, rinktines – per 100 kuopų.

Anot VŽ pašnekovo, vienu sakiniu galima būtų pasakyti, kad „šaulys yra savanoris nr. 1“: „Daug kalbame apie įvairiausias savanorystes, apie tai, kad žmonės nesavanoriauja ir pan., o šaulys yra savanoris visa savo esybe, nes jis ne tik savanoriauja, bet duodamas priesaiką pasižada, prisiekia būti savanoriu ir baisiausiomis akimirkomis.“

Ne mados reikalas

Sunku įvertinti, daug ar mažai narių – 11.000 – turi LŠS. Palyginkime: 1940 m., prieš pat sovietų okupaciją, organizacija vienijo per 62.000 šaulių. Bet kuriuo atveju dabar tai didžiausia savanoriška organizacija Lietuvoje ir ne toks jau retas atvejis išgirsti, kad jai priklauso keli bendradarbiai, bendramoksliai ar bičiuliai.

„Mada madai nelygu, – sako dr. Černiauskas, suabejojus, galbūt tai – mados reikalas. – Jeigu ir buvo mados reikalas, tai iki 2014-ųjų ir nematau čia nieko blogo. 2014 m. LŠS įvyko virsmas – dėl įvykių Ukrainoje staiga daug žmonių panoro tapti šauliais. Nesakyčiau, kad tai mada. Tiesiog jie pajuto grėsmę ir pradėjo galvoti, kaip patys galėtų prisidėti, jeigu atsitiktų kas nors tokio. 2014 m. tikrai daug žmonių – verslininkų, mokslininkų, labiau ir mažiau visuomenėje matomų – prisijungė prie LŠS ir ją pačią šiek tiek pakeitė. Manau, kad dar labiau teigiama linkme. LŠS sustiprėjo ne tiek narių skaičiumi, nors taip pat juo – keliais tūkstančiais, bet kūrybiniu ir visuomeniniu potencialu.“

Viešojoje erdvėje vis pasigirsta nuomonių, kad LŠS turėtų tvirčiau imtis jaunimo švietimo. Dr. Černiauskas, priešingai, sako manąs, kad tai labiausiai išvystyta LŠS veikla, jaunųjų šaulių judėjimas turi tam tikrą tradiciją ir veidą. Kalbėdamas apie Vilniaus universiteto, kuriame dėsto, Istorijos fakulteto studentus, dr. Černiauskas sako, kad tarp tų jaunų žmonių savanoriavimas plinta tarsi savaime.

„Kita vertus, – priduria pašnekovas, – viskas priklauso nuo žmonių. Jeigu yra stiprus šaulys vadovas, pedagogas, aktyvus žmogus, aplink jį visuomet telksis didelis būrys. Kitaip sakant, tai asmenybių klausimas. Šaulių sąjunga išsiugdė nemažai tokių, kurie tapo lyderiai, bet galbūt reikia jų daugiau. Reikia nesustoti.“

Istorija trumpai

LŠS įkurta 1919 m. birželio 27 d., rugsėjo 15 d. Krašto apsaugos ministerija patvirtino organizacijos įstatus. Sovietinės okupacijos laikotarpiu jos veikla buvo palaikoma išeivijoje, pirmiausia JAV.

1954 m. kovo 7 d. patriotiškai nusiteikę Amerikos lietuviai Čikagoje paskelbė atkuriantys LŠS.

LŠS atkūrimo atgimstančioje Lietuvoje data laikoma 1989 m. rugsėjo 20-oji, kai LŠS atkūrimo iniciatyvinės grupės nariai davė pirmą priesaiką Kelmėje, prie LŠS vieno įkūrėjų ir ideologų Vlado Putvinskio kapo. Organizacijos nariai aktyviai dalyvavo 1991 m. saugant Aukščiausiąją Tarybą ir kitus objektus.

Apie LŠS kūrimą Vladas Putvinskis-Pūtvis ir Matas Šalčius 1919-aisiais pradėjo kalbėti bene vienu metu: M. Šalčius sykiu su Spaudos biuro darbuotojais Antanu Vienuoliu-Žukausku, Faustu Kirša ir kitais sumanė kurti organizaciją, kuri ginklu saugotų Kauną; antrosios iniciatyvinės grupės, jai vadovavo V. Putvinskis, tikslas buvo padėti Lietuvos kariuomenei visoje Lietuvoje. Iš šių idėjų ir radosi visuomeninė sukarinta organizacija – LŠS.

Iš pradžių tai buvo civilinė organizacija, vėliau į jos veiklą įsiliejo kariai ir karininkai. Tai atspindėjo organizacijos idėją – civilių asmenų pagalba kariuomenei, nors 1935 m. ji tapo tiesiogiai pavaldi Lietuvos kariuomenės vadui ir integruota į krašto gynybos sistemą: rinktinių vadais tapo apskričių karo komendantai.

LŠS aktyviai reiškėsi organizuodama ugniagesybą, sportinę veiklą, tačiau svarbiausia – siekė suburti kuo platesnes visuomenės grupes, o prasidėjus nacistinei ir sovietų okupacijai, šauliai tapo vienu pagrindinių rezistencijos ramsčių.

Šaulių veikla

LŠS svetainėje apie organizacijos veiklą rašoma, kad 1919–1940 m. buvo vykdoma trimis pagrindinėmis kryptimis: kultūros, sporto ir karybos. Šaulių būriuose buvo kuriami orkestrai, teatrai, vaidinimo grupės, bibliotekos, sporto klubai. Šauliai buvo skatinami šviestis patys, taip pat užsiimti ir visuomenės edukacija, tad buvo iškelta idėja visuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose, kur veikė LŠS padaliniai, pastatyti šaulių namus, kurie turėjo tapti visos tautos namais.

Tai buvo deklaruota šūkiu: „Šaulių namai – tautos namai.“ Didžiuliai rūmai iškilo Utenoje, Tauragėje, Alytuje ir kituose miestuose bei miesteliuose. Juose buvo vykdoma labai plati kultūrinė veikla, taip pat namai buvo šaulių susibūrimo vieta (vykdavo mokymai, veikė šaulių klubai, administracinės patalpos).

Kuriant ir plėtojant Šaulių sąjungos ideologiją, labai svarbų vaidmenį atliko organizacijos leidinys – žurnalas „Trimitas“. Pirmasis jo numeris pasirodė 1920 m. gegužę–birželį. Jis gana greitai užėmė tvirtas pozicijas visuomenėje, tai nulėmė žmonių, dirbusių „Trimite“, autoritetas. Nuo 1921 m. „Trimitas“ buvo leidžiamas kas savaitę.

Leidinio turinys buvo labai platus, skelbiamos valstybės ir tarptautinės naujienos, literatūros, poezijos kūriniai, straipsniai karybos, sporto, kultūros tematika. Į „Trimitą“ rašė K. Binkis, J. Tumas-Vaižgantas, A. Vienuolis-Žukauskas, V. Krėvė-Mickevičius, V. Mykolaitis-Putinas, A. Smetona, daugybė kitų to meto Lietuvos šviesuomenės ir valdžios žmonių.

Paroda Lietuvos šaulių sąjungos 100-mečiui

Kaune, Vytauto Didžiojo karo muziejuje (K. Donelaičio g. 64), veikia paroda „Šaulio kodas“. Pasitelkus technologinius sprendimus, joje pristatoma LŠS istorija ir dabartis. Paroda veiks iki rugsėjo 30 d.

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktorė traukiasi iš pareigų

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktorė Ina Pukelytė traukiasi iš pareigų.

Laisvalaikis
2019.12.12
Saudo Arabijos restoranuose nebeliks atskirų įėjimų vyrams ir moterims

Saudo Arabijos restoranams ir kavinėms nebebus privaloma įrenginėti atskirus įėjimus skirtingos lyties...

Paslaugos
2019.12.09
Meno aukcionai rodo sveikos rinkos požymius Premium

Gruodžio 5 ir 6 d. Vilniuje vyko du meno kūrinių aukcionai, leidę pasitikrinti, kur link krypsta antrinė meno...

Laisvalaikis
2019.12.09
Meliuzinų šėlsmas Laisvydės Šalčiūtės parodoje Premium

Laisvydės Šalčiūtės paroda yra ne tai, ko jūs tikitės. Įėję į Vilniaus grafikos meno centro galeriją...

Laisvalaikis
2019.12.08
Vasaros g. 5: Anamnezė Premium

Anamnezė [gr. anamnesis – pri(si)minimas]: ligonio ir jo artimųjų gydytojui suteiktos žinios apie ligonį ir...

Verslo klasė
2019.12.08
Iliustruotoji istorija: 1983 m. savižudžio išpuolis Beirute  Premium 1

1983 m. spalį išsišiepęs vyras sunkvežimiu įvažiuoja į JAV jūrų pėstininkų korpuso pastatą Beirute, Libane.

Laisvalaikis
2019.12.07
S. Šimkutė: pabėgimas  Premium

Kartais norėdavosi pabėgti. Nuo šios minties paslėpsniais nusiridendavo kutenantis jaudulys, tačiau Tadui vis...

Verslo klasė
2019.12.07
Profesorė S. Jarmalaitė: vėžys nebėra mirtina liga Premium

Genetikos profesorė, biologijos mokslų daktarė Sonata Jarmalaitė, Nacionalinio vėžio instituto (VNI)...

Laisvalaikis
2019.12.07
Paskelbtas Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatų trumpasis sąrašas 1

Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija paskelbė kūrėjų, pretenduojančių gauti 2019 metų...

Laisvalaikis
2019.12.06
Lietuvos urbanistai įvertinti globalios Europos konkurse Premium

Lietuvos urbanistų komanda PUPA (Public Urbanism Personal Architecture) tarptautiniame urbanistiniame...

Laisvalaikis
2019.12.05
MO nominuotas Europos metų muziejaus‘2020 apdovanojimui 2

Europos muziejų forumas (EMF) paskelbė geriausio Europos metų muziejaus 2020 (European Museum of the Year...

Laisvalaikis
2019.12.05
Interviu su pagrindiniu „Light Conversion“ akcininku: įmonė įkurta siekiant išlaikyti protus per pirmąją emigracijos bangą Premium 3

Lietuvišku Billu Gatesu kartais vadinamas dr. Romualdas Danielius – geidžiamiausio darbdavio Lietuvoje UAB...

Technologijos
2019.12.05
T. Karosas: versle kiekvieną dieną turi didesnę ar mažesnę krizę Premium 11

Versle praleistus 30 metų Tadas Karosas, holdingo „LTk Capital“ savininkas, vadina kosmosu, tebėra nusiteikęs...

Rinkos
2019.12.05
Vėl tęsiamas 2 mln. Eur vertės Reformatų sodo atkūrimo projektas Premium

Nuo gruodžio 4 d. bus tęsiami Vilniaus centre, Pylimo gatvėje, esančio Reformatų sodo atkūrimo ir sutvarkymo...

Laisvalaikis
2019.12.03
Kaip nugalėti baimę kalbėti viešai Premium

„Aš – ne aktorius“, – šis pasiteisinimas jus ramino ir saugojo nuo kalbėjimo viešai. Tačiau kartą atėjo...

Verslo klasė
2019.12.01
Iliustruotoji istorija: karalius, kuris mėgo aukštus vyrus Premium

Prūsijos karalius Frydrichas Vilhelmas I (1688–1740) buvo klasikinis prūsiškos tvarkos ir nuosaikumo...

Laisvalaikis
2019.12.01
„De Luxe“: kas yra madinga Premium

Praeitame amžiuje mados tendencijos buvo apibrėžiamos kas dešimtmetį ar bent penkmetį, o peržengusi šio...

Laisvalaikis
2019.12.01
Iliustruotoji istorija: pavojingiausias darbas Romoje – imperatoriaus

Įtakingiausiu Romos imperijos asmeniu svajojo tapti kiekvienas didikas. Tačiau tik kelioms dešimtims iš tų,...

Laisvalaikis
2019.11.30
J. Vilpišauskaitė: ilgas kelias, sustojęs laikas Tušetijoje Premium

„Nereikia laukti mirties, kad pamatytum rojų, tereikia nuvažiuoti į Tušetiją“, – sako kartvelai apie tolimą...

Verslo klasė
2019.11.29
Radvilos – arogantiški turtuoliai, dirbę Lietuvai Premium

„Radvilų giminės istorija yra tiesiog pavydėtina sėkmės istorija. Gudrūs politikai, protingi turto...

Laisvalaikis
2019.11.29

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau