Verslas investuoja į atsinaujinančią saulės energiją: esminiai apskaitos ir mokestiniai aspektai

Organizacijoms suteikiamas vis platesnis pasirinkimas, kaip įdiegti saulės energijos sprendimus savo veikloje, teigia Sergejus Abakumovas, audito, apskaitos ir verslo konsultacijų įmonės „Grant Thornton Baltic“ partneris, atsakingas už apskaitos departamento veiklą.

„Siekiant įvertinti ir prognozuoti šių investicijų poveikį, tampa itin svarbi jų apskaita ir apmokestinimas. Pagrindinius saulės elektrinių įrengimo apskaitos ir apmokestinimo aspektus aktualu įsivertinti tiek iš rangovo, tiek iš užsakovo pusės“, – pažymi S. Abakumovas.  

Aktualu ir investuotojams, ir galutiniams pirkėjams

Pagrindiniai saulės jėgainių įrengimo būdai – saulės jėgainių parkai ir jo dalies įsigijimas arba jėgainių įrengimas ant bendrovės pastato stogo arba žemės sklypo.

„Pirmoji opcija aktuali tiek dideliems investuotojams iš projekto įgyvendinimo pusės, tiek ir galutiniams pirkėjams, kurie, įsigydami dalį saulės jėgainės parko, tampa nutolusiais gaminančiais vartotojais“,  – paaiškina ekspertas.

Bendrovė, statanti saulės elektrinių parką, kurį sudaro tam tikras skaičius (pvz., 200) saulės šviesos elektros gamybos modulių ar įrenginių, sumontuotų ant pamatų, įregistruotų kaip vienas nekilnojamojo turto vienetas, ir aptvertų tvora saugomoje bei prižiūrimoje teritorijoje, nuo pat pradžių vysto saulės elektrinių parką ir tampa atsakinga už viso parko įrengimą ir veikimo užtikrinimą.

Sutartinių sąlygų subtilybės

Kuomet visas saulės elektrinių kompleksas paruoštas eksploatacijai, rangovas, siekdamas realizuoti ir paversti ekonomine nauda pastatytą parką, su pirkėjais sudaro geografiškai nuo elektros energijos vartojimo vietos nutolusio saulės šviesos elektros energijos gamybos įrenginio ir jo priežiūros pardavimo-pirkimo sutartis.

Ir čia prasideda sutarties sąlygų bei turinio subtilybės – dažnai pirkėjai įsigyja po vieną saulės šviesos elektros gamybos modulį/įrenginį. Pagal standartines sutartis, kiekvienam pirkėjui yra parduodamas saulės energijos gamybos įrenginys, esantis elektrinių parke, bei jo priežiūros (įskaitant remonto, valymo, teritorijos šienavimo, apsaugos, draudimo, techn. priežiūros) darbai konkrečiam nustatytam laikotarpui – tokiam, kaip  ir numatomas efektyvus saulės elektrinių parko veikimo laikotarpis.

Rangovas įsipareigoja pirkėjui perduoti nuosavybės teisę į gamybos įrenginį, tačiau be pamatų ir kitų dalių, be kurių išmontuotas jis savarankiškai neveiktų. Tokio tipo sutarčių sąlygose būna nustatyta, kad įsigyjamos dalys yra saulės elektrinių parke ir yra jo integralios dalys, o pati elektrinė – ypatingas energetikos objektas ir jam taikomi specialūs reikalavimai, eksploatacija galima tik teisės aktų nustatyta tvarka atestuotų asmenų, todėl visas saulės elektrinių parkas priklauso rangovui kaip nekilnojamasis daiktas ir yra nedalomas.

Esant tokio tipo susitarimui,  pirkėjai savo nuosavybės teisę gali įgyvendinti tik atsižvelgiant į kitų atitinkamų pirkėjų ir rangovo interesus pagal sutartį, o pasirašydamas sutartį pirkėjas patvirtina, kad jo įsigytas elektros gamybos modulis/įrenginys negali būti išmontuojamas, atidalinamas, perkeliamas ar panašiai. Rangovas, parduodamas nuo nutolusį saulės energijos gamybos įrenginį, įsipareigoja užtikrinti, kad saulės elektrinė pagamintų ir pateiktų į elektros tinklus ne mažiau kaip tam tikras procentas nuo konkrečiam laikotarpiui planuoto elektros energijos kiekio pagal numatytą planuojamą generacijos planą.

Svarbūs apskaitos niuansai

Nepaisant paminėtų sąlygų, kurios sufleruoja, kad rangovas lieka saulės jėgainių parko savininku ir po viso investicijų proceso savo balanse apskaito jėgainės vertę, šioje situacijoje, pasak S. Abakumovo, reikėtų įvertinti aiškų ekonominės naudos gavėją ir sandorio turinį – rangovas faktiškai perduoda įrangos nuosavybę pirkėjui, o pats toliau tik teiks sutartyje numatytas įrangos priežiūros paslaugas už sutarto dydžio atlygį. Rangovas taip pat neturės teisės pirkėjui priklausančios įrangos perleisti ar kitaip perduoti įrangos teikiamą naudą kitiems asmenims arba nutraukti elektros gamybą, todėl laikoma, kad rangovas parduotos įrangos nevaldys ir nekontroliuos.

Dėl šios priežasties rangovo apskaitoje registruojamas įrangos pardavimas, o pardavimo pajamos įvertinamos už šią įrangą iš pirkėjo gauta suma. Įrangos pardavimo savikaina – apskaitoje užregistruota įrangos vertė. Galiausiai rangovo finansinėse ataskaitose nematyti viso parko investicijos vertės, o pripažįstamos atitinkamos laikotarpio, kuomet buvo perduotos saulės jėgainių parko dalys pirkėjams, pajamos ir sąnaudos. Tai turi įtakos ir įmonių pinigų srautui, kadangi pardavimas vyksta iš karto ir pinigai iš klientų, pardavus viso parko komponentus, gaunami kur kas sparčiau, nei skaidant per visą parko tarnavimo laikotarpį.

Tuo pačiu įtaka atitinkamo laikotarpio pelno mokesčiui bus tiesiogiai priklausoma nuo parko pardavimo intensyvumo. Kadangi rangovas apmokestinamąjį rezultatą uždirbs jėgainės pardavimo momentu, o ne per visą parko naudojimo laikotarpį palaipsniui, kas standartinėmis saulės jėgainių modulių naudingo tarnavimo sąlygomis yra 25-30 metų, pelno mokestį irgi turės sumokėti tuo pačiu ataskaitiniu laikotarpiu.

„Šiuo metu rinkoje pastebima situacija, kad tokio tipo saulės jėgainių parkai išparduodami dar jų pilnai neįrengus, todėl pardavimo pajamų ir apmokestinamojo rezultato pripažinimas, tikėtina, irgi apims vieną apmokestinamąjį laikotarpį“, – pažymi ekspertas.  

Kai saulės jėgainė – kliento žinioje

Antras populiarus saulės jėgainių įrengimo ir panaudojimo scenarijus – rangovo saulės jėgainių sumontavimas ant kitos organizacijos (būsimo kliento) pastato stogo arba žemės sklypo. Tokio tipo jėgainių įrengimo ir eksploatavimo sąlygos panašios kaip ir pirmuoju atveju – įrengimas vykdomas rangovo lėšomis,   priežiūra visu saulės jėgainės naudojimo laikotarpiu lieka rangovui.

„Tačiau yra esminis skirtumas – kadangi tokio tipo elektrinės yra įrengiamos tiesiogiai būsimam klientui priklausančiame žemės sklype arba ant pastato stogo, šios elektrinės tiesiogiai  prijungiamos prie būsimo kliento elektros tinklų . Teisės naudoti bei valdyti įrenginį irgi yra atitinkamai perduodamos. Tuo tarpu kliento įsipareigojimo dalyje lieka fiksuotos kainos mokėjimas rangovui už visą saulės jėgainės pagamintą elektros energiją sutarties galiojimo laikotarpiu, o už saulės jėgainės komponentus, įrengimą ir montavimą nėra mokama“, – pažymi S. Abakumovas.

Tokio scenarijaus atveju, akivaizdus ekonominės naudos gavėjas yra galutinis klientas, tačiau, kompetetingų apskaitos ir mokesčių administravimo institucijų vertinimu, tai yra ilgalaikis elektros energijos tiekimo sandoris. Todėl ilgalaikio turto pripažinimas bei susijusių mokesčių pripažinimas yra parodomas būtent rangovo balanse.

Taip pat pajamų uždirbimo bei pelno mokesčio pripažinimas paskirstomas pagal visą jėgainės naudojimo ir elektros energijos pagaminimo laikotarpį, o tai reiškia stambias pinigines injekcijas pradiniu laikotarpiu ir paskirstytą subalansuotą grąžą ilguoju laikotarpiu rangovui. Tuo tarpu pirkėjas įgauna ilgalaikį įsipareigojimą elektros energijos pirkimui, bet tuo pačiu ir ilgalaikį tvarų sprendimą savo verslo energetinių sprendimų apimtyje.

Taigi, smulkus ir vidutinis verslas, dabartinėmis sąlygomis, kuomet finansavimas tampa pakankamai brangus, tikėtina rinktųsi pirmą variantą, siekiant ilgalaikės naudos mažesnių investicijų kaina. Tuo tarpu elektrinių parkų vystytojai ir statytojai turėtų pasirinkti savo produkto pasiūlą, atsižvelgdami į pinigų srautų galimybes bei strateginį verslo plėtros modelį.