Įžvalgos 2024-10-13 14:07 Komercinės paslapties paslaptis Ilgėjantys rudeniški vakarai įkvepia įvairiems apmąstymams, ir kartais kyla maištingų idėjų. Pavyzdžiui, mintis steigti savo verslą arba išeiti dirbti konkurentams. Nors draudimas nesąžiningai konkuruoti galioja seniai, sulaukiame naujų teismų išaiškinimų standartinėse ir nestandartinėse situacijose, iš kurių turi pasimokyti ir verslai, ir darbuotojai. 4 min.
Įžvalgos 2024-10-11 16:42 Ar išgyvensime ateinančius 100 metų? Juodkalnijoje susirinkę daugelio sričių ekspertai diskutavo tema „Egzistencinės grėsmės ir kitos katastrofos: kaip turėtume į jas reaguoti?“ Terminą „egzistencinė grėsmė“ 2002 m. savo esė išpopuliarino filosofas Nickas Bostromas, apibrėždamas ją kaip pavojų, kurio „nepalankios pasekmės sunaikintų žemiškos kilmės protingą gyvybę arba visam laikui ir drastiškai apribotų jos potencialą“. 3 min.
2024-10-11 05:50 Žygis į šešėlines lankas Nors šešėlinės ekonomikos mastas Lietuvoje po truputį mažėja, jis vis dar išlieka gana didelis – sudaro daugiau nei penktadalį šalies BVP. Apie galimybes ištraukti iš šešėlio milijonines lėšas kalba tarptautiniai ekspertai, naujų siūlymų pasigirdo ir Seimo rinkimų kampanijos metu. 4 min.
Įžvalgos 2024-10-10 15:41 Darbuotojų motyvavimas: kaip rasti balansą Įmonių vadovams darbuotojų motyvavimą tenka svarstyti keliais aspektais: vienodai svarbu parinkti efektyvias skatinimo priemones ir teisingai apskaičiuoti joms skirtą biudžetą. Praktika rodo, kad geriausiai veikia tos naudos, kurias vertina patys darbuotojai. Konkurencingas atlyginimas, premijos, mokymai, sveikatos draudimas, galimybė dirbti hibridiniu ir nuotoliniu būdu, vaišės ir kelionės įmonės sąskaita – tai tik kelios priemonės, pirmaujančios darbuotojams teikiamų naudų sąrašuose. 6 min.
Įžvalgos 2024-10-10 11:42 E. Leontjeva. Didžiausias švietimo festivalis baigiasi Platūs politikų mostai sekmadienio naktį bus vienu spragtelėjimu nutraukti. Kažkas eis ilsėtis, o laimingieji pajus ant savo pečių sunkią atsakomybės naštą. 3 min.
2024-10-10 05:50 Su arogancija ir kerštingumu – susiskaldymo link Matydami ir suprasdami pavojingą foną, kai, pasaulyje žiebiantis naujiems konfliktams, vis labiau galvą kelia terorizmas, o agresoriai rusai toliau niokoja Ukrainą, keldami grėsmę visai Europai, privalome Lietuvoje turėti aiškią nacionalinių veiksmų darbotvarkę, dėl kurios sutartų visos politinės partijos, pretenduojančios valdyti šalį ateinančius ketverius metus. Ir joje turėtų būti atspindėti ne vien valstybės gynybos klausimai. 3 min. 42
Įžvalgos 2024-10-09 12:16 A. Gumuliauskas. Kodėl Pietų Korėjoje 35, o pas mus tik 8? Iš pirmo žvilgsnio Pietų Korėja ir Lietuva turi nedaug bendro – skirtingos kultūros, ekonominiai pajėgumai, galų gale, skirtingi žemynai. Bet yra vienas didelis panašumas – nenuspėjami ir priešiškai nusiteikę kaimynai. Pietų Korėja jau daugiau nei 70 metų gyvena karinėje įtampoje su Šiaurės Korėja. Apie Lietuvos ir Rusijos santykius, ko gero, daug pasakoti nereikia. Tačiau ar dėl nuolatinės grėsmės ir galimo konflikto P. Korėjos investuotojai atsidarinėja sąskaitas Šveicarijos bankuose ir perka nekilnojamąjį turtą Ispanijoje? Pažvelkime giliau. 4 min. 9
2024-10-09 05:50 Lietuva, kurioje pralaimėjusių nebūtų Baigiantis Seimo rinkimų kampanijai, tenka liūdnai konstatuoti, kad Lietuvos ekonomikos augimo tema, galėjusi rinkėjams atnešti daugiau įkvėpimo ir tikėjimo ateitimi, netapo dominuojanti. 6 min. 34
2024-10-08 05:50 Ambicijų ant duonos neužtepsi, reikia realių veiksmų Per kiekvieną ypatingesnį renginį girdime, kaip Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM) džiaugiasi ambicija, kad gyvybės mokslai iki 2030 m. turi sudaryti 5% viso šalies BVP. Idėja – drąsi ir teigiamai vertinama, ypač žinant šio sektoriaus užsiaugintą žinių bazę ir turimą potencialą. Tačiau ar tikrai galima džiaugtis kur nors ateityje sklandančiu tikslu? Jį dar reikia pasiekti, nes atrodo, kad galime vaisių ir neraškyti, jei neturėsime aiškaus plano, kaip tai padaryti. 3 min.
2024-10-07 05:50 Į taikinius – tuščiais šoviniais Peržvelgus partijų programas, dėliojasi galimas būsimosios valdžios ir jos veiksmų pasjansas: centro kairiosioms tapus valdančiąja dauguma Seime, bus aktyviau ieškoma galimybių dar labiau apmokestinti verslą, o išvešėjusios biurokratijos pamatams, regis, niekas negresia. Jei Vyriausybę formuotų centro dešinieji, regis, jie būtų likę suvaldyti didėjusią administracinę naštą, be to, jie yra labiau suinteresuoti auginti ekonomikos pyragą nei didinti mokesčius. Bet, anot ekspertų, neatrodo, kad nors viena partija būtų pabandžiusi atlikti savo programų poveikio vertinimą ir nuodugniau panagrinėjusi ekonomines šalies augimo prognozes. Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ekonomistai atkreipia dėmesį į pastarųjų dešimtmečių tendenciją, kad visų pakraipų politinės partijos siekia didesnių valstybės išlaidų. 6 min.
Įžvalgos 2024-10-05 10:39 R. Vilpišauskas. Ar M. Draghi ignoravo naująsias ES nares? Rugsėjo 9 d. viešai pristatyta buvusio Italijos premjero ir buvusio Europos centrinio banko vadovo Mario Draghi ataskaita apie ES konkurencingumą, tiksliau, jo trūkumą, ir siūlymus, kaip tai spręsti, sulaukė daug analitikų dėmesio. Mažiau ją viešai komentavo ES šalių politikai, o jei komentavo, tai dažniau atmesdami idėją reikšmingai didinti bendras ES narių išlaidas. 3 min. 4
2024-10-04 05:50 Didelė pigių „naudingų idiotų“ kaina Klausantis į Seimą pretenduojančių partijų atstovų kalbų ir agitacijų, sunerimti verčia keisti, vienadieniai dariniai, į kuriuos susiburia įvairaus plauko marginalai. Tokios vadinamosios partijos, deklaruodamos kremliaus propaguojamas „vertybes“, ne tik pretenduoja į valstybės asignavimus, bet ir siekia perkopti šalies parlamento duris atveriančią 5% kartelę. Pakitusios geopolitikos sąlygomis stebime gana pavojingą politinę tendenciją, todėl galbūt reikėtų pagalvoti apie kur kas aukštesnį barjerą, kad į Seimą nepatektų išdavikišką, prorusišką poziciją demonstruojantys asmenys. 3 min. 56
Pramonė 2024-10-04 05:45 M. Wolfas. Kaip įgyvendinti Europos pramonės politiką „Dešimtojo dešimtmečio viduryje našumas ES skyrėsi nuo JAV dėl pagrindinės priežasties – Europos negebėjimo pasinaudoti pirmąja skaitmenine revoliucija atsiradus internetui tiek kuriant naujas technologijų įmones, tiek diegiant skaitmenines technologijas ekonomikoje. Tiesą sakant, jei neįtrauktume technologijų sektoriaus, našumo ES augimas per pastaruosius 20 metų iš esmės prilygtų JAV.“ Ši ištrauka iš Mario Draghi ataskaitos apie Europos konkurencingumą nurodo pagrindinę ES ateities darbotvarkės dalį. 5 min. 1
Įžvalgos 2024-10-03 14:55 K. Lepikas. Padėti planetai apsimoka: kaip „gimsta“ CO2 kreditai? Europa yra įsipareigojusi iki 2050 m. tapti klimatui neutraliu žemynu. Tai reiškia, kad per likusius 25-erius metus Europa iki minimumo sumažins šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas, o išskirtą anglies dvideginį (CO2) natūraliai sugers medžiai ir kita augalija. Žinoma, jei jos bus pakankamai. 4 min.
2024-10-03 05:50 Nesusišnekėjimo kaina Rudenį, kaip ir kasmet, darbo rinkoje jaučiamas sujudimas. Vasaros linksmybėms pasibaigus, pasiraitojamos rankovės: išauga tiek darbo pasiūlymų, tiek norinčių jais pasinaudoti skaičius. 3 min. 1
