A. Gumuliauskas. Kodėl Pietų Korėjoje 35, o pas mus tik 8?
Nepaisant virš šalies kybančio karinio konflikto šešėlio – vien 2022 m. Šiaurės Korėja atliko per 70 karinių raketų bandymų – dauguma Pietų Korėjos gyventojų drąsiai ir gausiai investuoja savo sukauptą turtą į vietinių įmonių vertybinius popierius ir nekilnojamąjį turtą (NT).
Praėjusių metų gale mažmeninių investuotojų, prekiaujančių vertybiniais popieriais Pietų Korėjos biržoje, skaičius perkopė 14 milijonų, rodo Vertybinių popierių depozitoriumo duomenys. Tai reiškia, kad šį investavimo būdą renkasi apie 35% Pietų Korėjos suaugusiųjų – dvigubai didesnė dalis nei JAV ar Japonijoje, kur investavimas itin populiarus. Negana to, korėjiečiai investuoja į biržą ir fondus nemenkas sumas. Beveik ketvirtadalį Pietų Korėjos gyventojų turto sudaro finansinis turtas. Tai reiškia, kad vidutiniškai daugiau nei pusė korėjiečių yra investavę į šią turto rūšį po maždaug 50.000 USD. Be to, mažmeniniai investuotojai sudaro net 64% Pietų Korėjos prekybos vertybiniais popieriais apyvartos.
Taip pat 61% Pietų Korėjos gyventojų turi šalyje nuosavo NT, kuriam tenka didžioji dalis likusių investicijų. Toks vietinio NT populiarumas nuolatinės konflikto grėsmės akivaizdoje ne itin stebina – NT kaina Seule nuo 2016 m. išaugo apie 80% ir siekia daugmaž 8.500 USD už kvadratinį metrą.
Miegantys milijardai
O kokia situacija Lietuvoje? Lietuvos banko 2023 m. atlikta namų ūkių apklausa rodo, kad vos 8% Lietuvos namų ūkių patraukliausia investicija laiko akcijas arba investicinius fondus, o net 77% gyventojų savo santaupas laiko banke arba kredito unijoje. Šiuo metu lietuvių banko sąskaitose „snaudžia“ daugiau nei 23 mlrd. Eur.
Kodėl toks didelis skirtumas tarp Pietų Korėjos ir Lietuvos? Ar lietuviai yra linkę mažiau rizikuoti ir tiesiog pinigus laiko banko sąskaitoje, ar labiau bijo investuoti dėl karo grėsmės, o gal tiesiog turi nepakankamai žinių apie investavimo galimybes?
Karinės grėsmės tema, be abejo, Lietuvoje nuolat minima, o žiniasklaida pasakoja skambias istorijas apie NT investicijų bėgimą į Ispaniją ir skaičiuoja, kiek grynųjų gyventojams reikia turėt „ant savęs“ karo atveju. Bet nepanašu, kad išaugusi grėsmė stipriai paveikė gyventojų nuotaikas įvairių investicijų atžvilgiu. Investicijas į NT vis dar palankiai vertina daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų, o požiūris į vertybinius popierius ir investicinius fondus pastaruosius kelis metus svyruoja apie tuos pačius 8–10%. Be to, laikančių dalį santaupų grynaisiais gyventojų dalis nuo 2022 m. padidėjo vos 1,5 proc. punkto.
Tad pagrindiniu veiksniu, lemiančiu Lietuvos ir P. Korėjos piliečių požiūrio į investavimą skirtumus, lieka švietimas. Po 1953 m. pasibaigusio Korėjos karo švietimo reforma buvo viena esminių, lėmusių šalies ekonomikos sėkmę. P. Korėjos vyriausybė įsteigė daug pradinių mokyklų, vidurinį ir aukštąjį išsilavinimą palikdama privačiam sektoriui, kas lėmė aukštą švietimo kokybę. Be to, nemažai studentų išvyko mokytis į JAV, su kuria Pietų Korėja po karo palaikė itin glaudžius ryšius. Dalis grįžusių studentų buvo priimti į valstybės tarnybą ir atsivežė „amerikietišką“ požiūrį į investavimą. Turėdami aukšto lygio žinias gyventojai drąsiau rinkosi investavimą į vertybinius popierius ir galėjo geriau įvertinti investavimo riziką.
Saldūs edukacijos vaisiai
Įdomu, kad dar neseniai Pietų Korėjoje investuotojų buvo per pusę mažiau, tačiau jų išaugo net dvigubai per COVID-19 pandemiją. Tuomet vyriausybė suprato, kad investavimas gali padėti atgaivinti ekonomiką po pandemijos smūgio. Buvo įvestos tam tikros lengvatos bei švietimo programos, skatinančios korėjiečius investuoti pinigus, kurių tuo metu nebuvo galima išleisti įvairioms pramogoms ir paslaugoms.
Jeigu tokia pati Lietuvos populiacijos dalis kaip Pietų Korėjoje (35%) investuotų savo einamosiose sąskaitose gulinčias santaupas į vertybinius popierius, fondus, obligacijas, sutelktinio finansavimo platformas ir pan., skaičiuojant konservatyvią 7% metinę grąžą, po 5 metų lietuviai turėtų papildomus 3,5 mlrd. Eur, kurie ilgainiui būtų išleisti prekėms, paslaugoms, kitam turtui įsigyti, kitaip tariant – ekonomikai auginti. Verta atkreipti dėmesį, kad Pietų Korėjos BVP vienam gyventojui 1950–2023 m. laikotarpiu paaugo beveik 210 kartų – tai sparčiausias augimas pasaulyje šiuo periodu ir beveik 10 kartų didesnis už JAV plėtrą. Prie tokio įspūdingo augimo, mano nuomone, prisidėjo ir aktyvus Pietų Korėjos gyventojų investavimas.
Tikiu, kad Lietuvoje galime ir turime daryti kuo daugiau šviesdami visuomenę apie investavimą į įvairias turto rūšis. Svarbu, kad gyventojai gebėtų suprasti, kokią riziką gali prisiimti bei kokią naudą jų santaupoms per ilgą laikotarpį gali duoti sudėtinės palūkanos. Tuo turėtų užsiimti tiek patys verslai, tiek ir valstybė, nes galiausiai tai teikia naudą visai šaliai.
Komentaro autorius – Alenas Gumuliauskas, Investicijų valdymo įmonės „Demus Asset Management“ vadovas
